Sportas

2019.08.15 09:51

Marius Grigonis – apie serbų pamokas, karštas minutės pertraukėles ir įžaidėjo pareigas

Rytis Kazlauskas, LRT.lt 2019.08.15 09:51

2016-aisiais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvyliktuke Rio olimpinėse žaidynėse debiutavęs Marius Grigonis veterano statuso dar nepasiekė, tačiau nacionalinėje ekipoje jau turi užtikrintas pozicijas.

Tą geriausiai įrodė pirmosios ketverios Lietuvos rinktinės draugiškos rungtynės šios vasaros pasiruošimo pasaulio taurės turnyrui Kinijoje cikle. Pagal vidutiniškai praleidžiamą laiką ant parketo (20,5 min) M. Grigonis rikiavosi ketvirtas, pagal rezultatyvumą (11,5 tšk.) dalinosi 1-2 vietas su Jonu Valančiūnu, o pagal išmestus metimus (27) buvo antras.

Dabar krepšininkas su Lietuvos rinktine ruošiasi antrajai draugiškų rungtynių porcijai – jau ketvirtadienį mūsų šalies krepšininkai išskrenda į Suomiją, kur turnyre Espo mieste penktadienį ir šeštadienį susitiks su Suomijos ir Rusijos rinktinėmis.

Bendraudamas su portalu LRT.lt krepšininkas pasakojo, jog šią vasarą jaučia didesnį pasitikėjimą savo jėgomis po sėkmingo debiuto Eurolygoje su Kauno „Žalgirio“ klubu bei sukaupta patirtimi aukštesniame lygyje.

„Pamenu per Rio olimpines žaidynes dar buvau neužtikrintas, ar pateksiu į galutinį rinktinės dvyliktuką, bet praėjusiame Europos čempionate jau tikėjausi būti tarp pagrindinės sudėties žaidėjų, – aiškino M. Grigonis. – Šią vasarą nuo praėjusių skiria tai, jog jaučiu didesnį pasitikėjimą savo jėgomis. Prie rinktinės prisijungiau po sezono Eurolygoje, jaučiuosi žymiai geriau. Kol kas viskas gaunasi neblogai, nors komanda dar turi susilipdyti.“

– Daugelis krepšinio ekspertų pažymi, jog dvejos draugiškos rungtynės su serbais davė daug gerų pamokų Lietuvos rinktinei. Ką po tų susitikimų pamatėte, jog dar reikia pataisyti rinktinės žaidime? – portalas LRT.lt pasiteiravo M. Grigonio.

– Turime dar daug taisytinų dalykų. Tie, kurie sako, jog rungtynės su serbais davė gerų pamokų tikriausiai ir mato, ką reikia pagerinti – išmokti geriau žaisti su mūsų pagrindiniais aukštaūgiais. Reikia, kad jie būtų patenkinti, kad mes būtume patenkinti, bei visi geriau judėtume, kuomet jie aikštelėje. Žinoma, rinktinėje visiems gerai nebus – kažkas turi kažką aukoti. Visgi mums trūksta susižaidimo.

Gynyboje sunku per trumpą pasiruošimo laikotarpyje įvesti norimą sistemą. Visi ateina su savomis sistemomis. Dainius tą bando pasiekti, bet bent jau iki čempionato reikia turėti rėmus. Taisytinų dalykų yra daug, todėl toliau dirbsime ties jais.

– Dainius Adomaitis su trenerių štabu į vieną penketą siekia sutalpinti Domantą Sabonį ir Joną Valančiūną. Kaip jums sekasi su jais žaisti viename penkete?

– Sunkiausia, kad tiek JV, tiek Domantas Sabonis yra labai dideli žaidėjai. Būna situacijų, kuriose dar turime atrasti vietas, kur jie turėtų tiksliai būti. Turime atrasti situacijas, išmokti, kuris turi atšokti toliau nuo krepšio, kuris turi eiti į vidų. Tai ne žaidėjų reikalas – tokius dalykus sprendžia treneriai, o kaip jie pasakys – taip mes ir darysime.

– Galima įsivaizduoti, jog tokiose dvikovose su Serbija minutės pertraukėlės metu vykdavo daug naudingų karštų diskusijų?

– Minutės pertraukėlės metu diskusijos būna labai agresyvios (juokiasi – LRT.lt.). Geriau į jas nekreipti dėmesio. Jau vaizdo peržiūrų metu vyksta diskusijos šaltu protu. Per rungtynes būna ir rusiškų žodžių. Geriau svarbiausius dalykus aptarti jau po rungtynių.

– Po pirmųjų ketverių draugiškų rungtynių esate tarp lyderių nacionalinėje ekipoje. Be to, esate antras pagal per rungtynes išmetamus metimus. Ar tampate vis svarbesniu puolimo žaidėju?

– Nėra taip, jog treneriai yra nurodę man atlikti daugiau metimų. Tiesiog sužaidžiau kelias geras atkarpas, todėl vėliau gaunu daugiau kamuolių į rankas. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kaip žaisti tau leidžia varžovas. Tada prisitaikai. Galbūt vienas žaidėjas dvigubinamas, todėl kiti įgauna progų atakuoti. Serbai su savo vidurio puolėjais mėgsta žaisti giliai baudos aikštelėje, todėl kitiems krepšininkams atsiranda progų atakuoti iš distancijos. Nereikia nieko sureikšminti. Visi turime būti pasiruošę, o treneriai, atsižvelgę į varžovą, parinks, kuris žaidėjas turės imtis iniciatyvos.

– Visiems yra aišku, jog pagrindinės atakų organizavimo pareigos yra Manto Kalniečio rankose, tačiau ir kitiems žaidėjams kartais tenka nuimti dalį naštos nuo Manto pečių. Kaip jūs jaučiatės kartais perimdamas šias užduotis?

– Žinoma, man patinka būti tam žaidėjui, kuris imasi iniciatyvos po pastatytos užtvaros. Juk tada reikia mažiausiai galvoti (šypsosi – LRT.lt.). Mane „pirmuoju“ numeriu bandė statyti jau prieš šešerius metus. Tikriausiai ši rolė nėra man. Aišku, jeigu Mantui Kalniečiui reiks pagalbos perimant dalį įžaidėjo užduočių, tokiais atvejais persiorientuoti į kitą rolę galimą. Turime du įžaidėjus ir, manau, jie puikiai susitvarkys su savo rolėmis.

Patogiau jaučiuosi, kai žinau, jog teks žaisti su kamuoliu, o ne prieš tai surikiuoti komandos draugus atakai. Jeigu dar varžovų įžaidėjas už mane ženkliai mažesnis, sunkiau išlaikyti rankose kamuolį ir dar komunikuoti su komandos draugais. Lukui tokiose situacijose lengviau. Galite paklausti Manto Kalniečio, ar jam labai smagu, kuomet nedidelis įžaidėjas jį spaudžia.

– Dvejuose susitikimuose su serbais dengėte aukšto meistriškumo oponentą – Bogdaną Bogdanovičių. Ką suteikė tokia patirtis?

– Rungtyniavimas prieš tokį žaidėją kaip Bogdanas Bogdanovičius davė ne vieną pamoką. Kaip matėte, jis sugebėjo nulemti rungtynių pabaigas. Iki jo trūksta dar daug. Iš tiesų, galvojau, kad jis yra aukštesnis, tačiau, matyt, ilgos rankos duoda tikrai daug. Aišku, bandžiau jam nenusileisti. Jis žaidžia NBA, o aš „Žalgiryje“. Yra lygių skirtumas.

– Po pasaulio taurės turnyro lauks dar vienas sezonas su Kauno „Žalgiriu“. Galbūt spėjote bent susipažinti su naujausiais komandos žaidėjais?

– Ne, su komandos naujokais, išskyrus Luką, dar nebendravau. Su Jocku susitiksime turnyre Kinijoje, o su kitais krepšininkais laiko susipažinti bus užtektinai – sezono metu, galima sakyti, gyvensime kartu. Apie naują sezoną dar negalvoju. Kai suprantu, kokį pasiruošimą sezonui turės „Žalgiris“, kol kas daug galvoti apie tai ir nenoriu (šypsosi – LRT.lt).