Sportas

2019.08.13 15:18

Tarpinis rinktinės žaidimo įvertinimas: aukštaūgių dueto potencialas, Kalniečio našta ir Grigonio lyderystė

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.08.13 15:18

Dar iki galo nesustyguotos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės mechanizmo apsukos pamažu įgauna pagreitį. Pirmadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje lietuviai draugiškose rungtynėse dar kartą pralaimėjo serbams 91:95, tačiau sirgaliai pagaliau sulaukė progos išvysti stipriausios sudėties mūsų šalies rinktinę.

Šįkart Dainius Adomaitis nusprendė mažiau laiko eksperimentuoti su sudėtimi ir dvikovoje išvydome visus pagrindinius krepšininkus, kurie kovos dėl aukščiausiųjų vietų rugpjūčio 31 – rugsėjo 15 dienomis Kinijoje vyksiančiame pasaulio krepšinio taurės turnyre.

J. Valančiūno ir D. Sabonio dueto žaidimo kokybės augimo skausmai

Jau nuo pat susitikimo pradžios Lietuvos rinktinės trenerių štabas rėmėsi dviejų NBA aukštaūgių – Domanto Sabonio ir Jono Valančiūno – tandemu ant parketo. Tik antrajame draugiškame susitikime kartu žaidusiems bokštams gyvybiškai reikia bendros žaidimo patirties, kuri didintų krepšininkų tarpusavio supratimą.

Dar šeštadienį vykusios rungtynės su serbais Belgrade kiek sumaišė trenerių planus dėl JV ir D. Sabonio dueto ryšių stiprinimo žaidimo kartu. Abu aukštaūgiai prisirinko nereikalingų pražangų ir kartu žaidė 10 minučių.

Nors Kaune abu žaidėjai ant parketo praleido tik apie 11 minučių, treneris D. Adomaitis su savo specialistų kolektyvu gavo dar vieną progą išbandyti vidurio puolėjų duetą. Laiko, kuris pasiruošimo cikle yra vienas iš brangiausių išteklių ir turi būti išnaudotas ypač prasmingai.

„Pabandėme su jais pirmąją rungtynių dalį, – po dvikovos su Serbija „Žalgirio“ arenoje tvirtino D. Adomaitis. – Norėjome pabandyti penketą ir su Pauliumi Jankūnu penktoje pozicijoje. Ateityje JV ir Domanto žaidimo laikas didės. Skaičiai rodo, kad tai yra veiksminga. Mums dar reikės aiškiai išsirinkti, su kuo žaisti perimetre.“

Išties JV ir D. Sabonio buvimas kartu tik apnuogino rinktinės susižaidimo trūkumą. Krepšininkų išsidėstymas aikštėje, vadinamasis „spacingas“, netenkino trenerių štabo.

Tai, jog žaidėjai dar trukdo vieni kitiems rungtynių metu, kalbėdami po dvikovos patvirtino M. Kalnietis, M. Grigonis, P. Jankūnas ir D. Adomaitis.

„Žaidimą dar reikia šlifuoti, kad su dviem dideliais žaidėjais galėtume išgauti daugiau „automatizmo“. Būna situacijų, kai jie dar jaučiasi nejaukiai. Per treniruotes vaizdas geresnis, reikia viską perkelti į rungtynes“, – aiškino M. Kalnietis.

Minėtojo „spacingo“ problemos pasireikšdavo, kuomet su kamuoliu esant Domantui Saboniui derinio „du prieš du“ prieigose savo vietos ieškodavo JV, keliose situacijose pasimaišęs kelyje gynėjams. Tai natūralu, žaidimo kokybės augimo skausmai ir turi pašalinių produktų, kurių išvengti padės tik treniruotės ir minutės kartu draugiškose rungtynėse.

Atskirose situacijose JV ir D. Sabonio duetas atrodo labai galingai ir, svarbiausia, jie vienas kitą gali puikiai papildyti. Šiuo atveju itin svarbu išnaudoti stipriąsias abiejų žaidėjų puses – D. Sabonio aikštės matymą ir gudrų žaidimą arčiau krepšio bei JV jėgą baudos aikštelėje ar galimą aikštės išplėtimą vis patikimesniais metimais iš vidutinio nuotolio.

Situacija įžaidėjo pozicijoje – reikia sumažinti M. Kalniečio nešamą naštą

M. Kalnietis yra tas krepšininkas, kurį rinktinėje pakeisti labai sunku. Šiuo atveju net nekalbame apie atmosferą komandos rūbinėje. 32 metų 196 cm ūgio atakų organizatorius turi tvirtą kūną ir įsišaknijusias rinktinės lyderio savybes solidžiai atrodyti abiejose aikštės pusėse.

Su M. Kalniečiu rinktinė per jau spėtas sužaisti trejas iš ketverių draugiškų rungtynių (M. Kalnietis nežaidė dvikovoje su ispanais) spinduliuoja didesne ramybe puolime ir aiškesniu žaidimo plano išpildymu.

Tai ypač buvo juntama dvikovoje Serbijoje, kur gynėjas išdalino net 10 rezultatyvių perdavimų ir nešė didžiulę naštą, tempdamas mūsiškius arčiau vis nutolti grasinusių serbų.

Kaune M. Kalniečio statistika dalijant perdavimus buvo kiek kuklesnė (3 rez. perd.), tačiau reikia nepamiršti, jog įžaidėjas padeda sukonstruoti komandos puolimą rikiuodamas žaidėjus arba pats imdamasis iniciatyvos atakuodamas bei verždamasis arčiau krepšio. Pirmadienį būsimas Krasnodaro „Lokomotiv“ atakų dirigentas pelnė 15 taškų, pataikęs 5 metimus iš 9 „iš žaidimo“.

Negailestingai varžovus už suteiktą laisvę baudžiantis M. Kalnietis tampa vienu iš svarbiausių mūsų rinktinės kozirių plečiant puolimo arsenalą.

Tiesa, reikia nepamiršti, jog būsimi rinktinės varžovai puikiai supranta M. Kalniečio svarbą Lietuvos rinktinei. Serbų rinktinės atveju mūsų komandos įžaidėjas buvo nuolat varginamas tvirtus kūnus turinčių serbų gynėjų. Toks varžovas puikiai leidžia pamatyti, kaip bent trumpam rungtynių gijas iš sunkiai pakeičiamo žaidimo kūrėjo perima kiti rotacijos krepšininkai.

L. Lekavičiui buvo sunku vaduotis iš kibios ir agresyvios serbų gynėjų gynybos. Viena, tokia priežiūra itin išvargina, kita – pats mūsų rinktinės mažylis gynyboje yra priverstas prakaituoti prieš ryškiai aukštesnius oponentus. D. Adomaitis L. Lekavičiui skiria užduotis kylant nuo suolo. Per dvejas rungtynes su serbais į Kauno „Žalgirį“ sugrįžęs gynėjas pasižymėjo 8 taškais ir 2 rezultatyviais perdavimais.

Trumpam įžaidėjo funkcijos gali būti suteiktos ir R. Seibučiui, kuriam toks vaidmuo nėra istoriškai naujas rinktinėje. Pirmadienio dvikovoje su Serbija patyręs rinktinės gynėjas neblogai skirstė kamuolius – atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir pagal šią statistikos eilutę buvo geriausias komandos gretose.

Taip patikimai ir toliau žaidžiantis R. Seibutis bei savo vietą ant parketo labiau atrandantis L. Lekavičius atskirose rungtynių atkarpose gali labai palengvinti situaciją M. Kalniečiui, ko neabejotinai siekia trenerių štabas.

Ar gali M. Grigonis tapti vienu aštriausių ginklų rinktinės puolime?

Dvejos rungtynės su serbais išryškino potencialaus rinktinės lyderio ar bent vieno iš svarbesnių rotacijos žaidėjų – Mariaus Grigonio – asmenį. 9 metimus šeštadienį išmetęs (pataikė 6, iš viso 18 taškų) ir 11 metimų sekmadienį pasižymėjęs (realizuoti 5, 17 tšk.) krepšininkas nebijo imtis iniciatyvos sunkiais momentais.

Taip, ne M. Grigonio metimai tikslo nepasiekė abejų rungtynių svarbiausiu metu – dvikovų pabaigose, kuomet serbus teko vytis, tačiau gynėjo užtikrintumas ir turimos lyderio savybės – puiki medžiaga ateities kovoms.

D. Adomaitis, kalbėdamas apie tokią galimą M. Grigonio lyderystę ateityje, pabrėžė, jog rinktinė neatmeta tokio varianto, tačiau vis dar yra ieškojimų procese.

„Tokio žmogaus dar tik ieškome. Serbų rinktinėje M. Grigonio pozicijoje buvo žaidėjas, kurį norėjome kankinti, – Bogdanas Bogdanovičius. Kažkiek tai pasiteisino, bet viską nulėmė gynyba“, – tvirtino treneris.

Jau praėjusiame sezone debiutavęs Eurolygoje M. Grigonis įrodė, jog gali sėkmingai kilti į aukštesnį lygį. Užtikrintesnis žaidimas antroje sezono pusėje tai tik patvirtino.

Rinktinėje po užtvarų drąsiai į baudos aikštelę besiveržiantis M. Grigonis naudojasi vienu iš savo puolimo arsenalo ginklų – „floateriu“, tai yra metimu aukšta trajektorija. Jei bus suderintas tritaškių taikiklis, iš M. Grigonio Kinijoje galime sulaukti nemažai gražių ir labai naudingų rinktinei salvių.