Naktį iš pirmadienio į antradienį Vilniaus oro uosto atvykstančiųjų keleivių laukiamajame pasirodė iš Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionato Bato (Didžioji Britanija) mieste sugrįžusi varžybų nugalėtoja Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Jau ketvirtąją kartą Senojo žemyno nugalėtojos titulą iškovojusi sportininkė Bate triumfavo ir prieš ketverius metus rengtose varžybose, 2015-aisiais.
Tituluota sportininkė šiais metais demonstruoja nuostabią sportinę formą – L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė birželio pabaigoje iškovojo pasaulio taurės čempionės titulą bei tiesioginį kelialapį į kitų metų Tokijo olimpines žaidynes.
Varžybose Bate L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė džiaugėsi ir bronzos medaliu. Apdovanojimą vilnietei pavyko iškovoti komandinėje estafetėje kartu su Ieva Serapinaite ir Gintare Venčkauskaite-Juškiene.
Be to, Europos čempionė džiaugėsi ir kitų Lietuvos penkiakovininkų sėkme Didžiojoje Britanijoje – vyrų ir moterų asmeninėse varžybose kelialapius į olimpines žaidynes iškovojo Justinas Kinderis ir G. Venčkauskaitė-Juškienė.
„Jaučiuosi puikai. Į varžybas ir keliavome su tikslu laimėti. Asmeniškai esu pirmoji sportininkė, kuri iškovojo bilietą į Tokijo olimpines žaidynes. Šįkart kelialapius į žaidynes pavyko iškovoti Justinui Kinderiui ir Gintarei Venčkauskaitei. Mūsų komanda pasirodė tikrai gerai. Šiemet išpildėme viską, ką buvome numatę“, – grįžusi į Lietuvą įspūdžiais dalijosi Europos čempionė.
– Galbūt tai, jog jau savo kišenėje turėjote olimpinį kelialapį jums leido atsipalaiduoti ir pademonstruoti geriausią rezultatą Europos čempionate?
– Iš tikrųjų, taip. Neturėjau tikslo kovoti dėl kelialapio, todėl varžiausi tik dėl medalio. Smagu, kad viskas pavyko. Smagu, kad iškovojau auksą.
– Ketvirtąjį kartą tapote Europos čempione. Ar šis titulas skiriasi kuo nors nuo praėjusių pergalių?
– Kiekvienos varžybos yra vis kitokios. Varžybos Bato mieste vyko jau antrąjį kartą ir taip jau gavosi, kad ten pat antrąjį kartą ir laimėjau Europos čempionatą. Toks sutapimas.
– Šiais metais iškovojote jau antrąjį aukso medalį. Ar tikėjotės, jog po traumos taip greitai įsivažiuosite į varžybų ritmą? Kas tai lėmė?
– Traumos atitolina nuo sporto, kurio vėliau pasiilgsti. Sugrįžti po traumos su didesniu noru. Pasiruošimas vyko ilgai, o šiais metais orientavomės į kovą dėl olimpinio kelialapio. Siekėme geros formos ir viskas, kaip matome, puikiai sekasi.
– Kaip pavyksta išlaikyti sportinę formą?
– Jos nepavyko išlaikyti, ją pavyko įgauti. Metus laiko nestartavau ir dabar galima sakyti, kad viską darome teisingai. Kas buvo įgauta per tiek metų, nebuvo sunku atgauti. Reikėjo pusės metų darbo, kad rezultatas ateitų.
– Kokie artimiausi šių metų planai?
– Liko startas pasaulio čempionate. Ruošimės šioms varžyboms.
