Apie kai kuriuos žmones sakoma, kad, užsidarius durims, jie ieško atidaryto lango. Danas Sodaitis – vienas tokių. Nuo 2013-aisiais motociklo avarijoje patirtos traumos dešinės rankos nevaldantis vyras neleidžia negaliai apriboti savęs. Puikiausias to įrodymas – praėjusį savaitgalį Palangoje vykęs Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, kuriame dvejose rungtyse su sveikaisiais atletais varžėsi ir straipsnio herojus.
D. Sodaitis apie save garsiai pranešė praėjusių metų rugpjūtį, kuomet Berlyne vykusiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate 100 m bėgimo rungtyje T47 grupėje iškovojo sidabro medalį, distanciją įveikęs per 11,19 sekundės, taip nusileisdamas tik čempionu tapusiam lenkui Michalui Derusui.
Po šio pasiekimo apie sprinterį D. Sodaitį sužinojo visa Lietuva. Praėjusį rudenį savo gyvenimo istorija 30-metis vyras pasidalijo ir su LRT TELEVIZIJOS laidos „Gyvenimas“ žiūrovais. Vėliau pozityvumu užkrečiantis ir savo fotografijos studiją turintis D. Sodaitis lankėsi ir LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.
Portalas LRT.lt su Danu ir bėgiko treneriu Martu Skrabuliu, šiuo metu dirbančiu su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine, susitiko Palangoje, kur sportininkas kaupė jėgas bei dėliojo paskutinius pasiruošimo plano punktus prieš praėjusį penktadienį ir šeštadienį pajūrio kurorte vykusį Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą.
Pajūryje vykusiose 100 m bėgimo varžybose D. Sodaitis pateko į B finalą, kuriame distanciją įveikė per 11,26 sekundės ir bendroje įskaitoje liko 11-tas. Sportininkas save išbandė ir dar gana šviežioje pačiam bėgikui 200 m distancijoje. Finišavęs per 22,66 sekundės D. Sodaitis bendroje įskaitoje liko 12-tas.
„Danas susirado mane per feisbuką, parašė visą savo istoriją bei paprašė, kad tapčiau jo treneriu, – portalui LRT.lt pasakojo M. Skrabulis. – Iš pradžių į šią situaciją žiūrėjau skeptiškai. Nepažinojau jo ir nežinojau, ko galima tikėtis. Iki tol treniravau tik sveikuosius atletus, o darbas su neįgaliu atletu reikalauja daugiau laiko – reikia pritaikyti specifinius pratimus ir panašiai. Visgi po kurio laiko nusprendžiau, jog darbas su Danu bus iššūkis tiek man, tiek jam. Nė vienas iš mūsų dėl šio sprendimo nesigailime.“
Įdomu tai, jog dar iki 2013 metais nutikusios motociklo avarijos Danas ir Martas kartu varžėsi lengvosios atletikos bėgimo varžybose. Po maždaug septynerių metų vyrai vėl surėmė pečius, tačiau ne kaip konkurentai, o kaip darnaus dueto atstovai. Martas padėjo pasiruošti Danui Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatui, kuriame ir buvo iškovotas sidabro medalis.
Pats D. Sodaitis, tiek varžydamasis su neįgaliaisiais atletais, tiek stodamas į starto liniją sveikųjų varžybose Lietuvoje džiaugiasi ir mėgaujasi kiekviena tokia akimirka. Palangoje vykęs Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas – ne išimtis.
„Lietuvos čempionatuose ir taurėse galiu patekti į B finalus. Aukščiausiojo lygio sportininkai man nėra pasiekiami. Kaip bebūtų, man tai vis tiek didelis pasiekimas. Juk turėdamas negalią galiu varžytis ir su sveikaisiais sportininkais. Manau, tai ir kitus motyvuojantis pasiekimas, leidžiantis suprasti, jog mūsų ribos yra tik mūsų pačių galvose. Reikia tik smarkiai norėti ir ryžtingai siekti savo tikslo“, – tvirtino D. Sodaitis.
M. Skrabulis pasakojo, jog su dešinės rankos nevaldančiu D. Sodaičiui treniruotėse kurį laiką ieškojo pratimų, kurie leistų tinkamai pasiruošti Dano ateities startams. Su Lietuvos krepšinio rinktinės kandidatais dirbantis specialistas pasakojo apie savo auklėtinio varžovus neįgaliųjų varžybose, kuriose tenka susidurti su ypač pajėgiais sportininkais.
Vieni jų bėgimo takelyje turi šiokį tokį pranašumą prieš mūsiškį bėgiką. Pavyzdžiui, yra itin greitų bėgikų, kurie turi abiejų rankų mostų judesius bėgdami.
Tokiu atveju mūsų šalies bėgikas turi bandyti aplenkti ir tokius kolegas. Danas nevaldančią ranką varžybų metu prisiriša prie krūtinės. Kaip bebūtų, net negalvokite, jog D. Sodaitis suka galvą apie tai, ką vienas sportininkas gali daryti, o kitas – ne.
„Mano didžiausias pasiekimas, jog aš galiu varžytis su kitais. Aš nelyginu varžovų – ar jis yra geresnis sportininkas už mane, ar ne. Neturėčiau intereso jo aplenkti. Sakyčiau, kad galbūt esu ribotų galimybių. Visgi dalyvauju ir lengvosios atletikos varžybose su sveikaisiais atletais. Apie kokius galime kalbėti savęs nuvertinimus?“ – šypsodamasis retoriškai klausė portalo LRT.lt pašnekovas.
Danas puikiai supranta – jam jau 30 metų, o bėgimo pasaulyje tai solidus amžius, pamažu priverčiantis galvoti apie ant vinies pakabintus bėgimo batelius. Iš Palangoje 100 m bėgimo rungtyje dalyvavusio ir rezultatą užfiksavusio 21 sportininko D. Sodaitis buvo antras vyriausias varžybų dalyvis.
Visgi nuo 2017-ųjų rimtai bėgimu užsiimantis sportininkas pripažįsta jaučiantis, jog pakaušis į galimybių lubas dar nesiremia ir vietos tobulėti yra. Tam pritaria ir D. Sodaičio treneris.
„Pirmose savo varžybose bėgau per 12,09 sek. Tai buvo daugiau nei prieš metus. Sprinte dešimtosios sekundės dalys, šimtosios – labai svarbios, tad beveik per metus pavyko savo geriausią laiką pagerinti daugiau nei sekunde“, – tvirtino D. Sodaitis.
„Savaitgalį Danas Palangoje pasirodė labai gerai. Varžybų metu į veidą pūtė didelis priešinis vėjas (buvo – 2 m/s). Jeigu jis būtų pūtęs į nugarą, tada Danas būtų vėl pagerinęs Lietuvos neįgaliųjų bėgimo rekordą, – kalbėjo M. Skarbulis. – 200 m rungtyje Danas stipriai pagerino Lietuvos rekordą. Pasiektas rezultatas – beveik 2 sekundėmis geresnis, nei jis bėgo prieš metus, nors ir bėgo tik vieną kartą. Savaitgalio startai buvo labai teigiami, matosi, jog Danas vis dar progresuoja.“
Bėgiko ir trenerio tandemas braižo ir ateities sportininko startus neįgaliųjų varžybose. Natūralu, jog kyla klausimas: ar realu Daną išvysti kitų metų Tokijo paralimpinėse žaidynėse? Aiškaus atsakymo kol kas neturi nei pats D. Sodaitis, nei artimesnius planus dabar dėliojantis M. Skrabulis.
„Kiekvieno atleto tikslas yra olimpinės ar, šiuo atveju, paralimpinės žaidynės. Danas apie tai svajoja. Visgi lapkričio mėnesį turime pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatą. Tai mūsų pagrindinis metų startas, kuriame tikslas – pasirodyti kuo geriau“, – situaciją aiškino M. Skrabulis.
„Tokijo paralimpinės – vienas didžiausių mano tikslų. Su treneriu jau esame kalbėję apie tai. Sveikųjų sporte jeigu įvykdai normatyvą – vyksi į olimpiadą. Neįgaliųjų sporte dar nesi garantuotas, jog keliausi į žaidynes, net jeigu įvykdyti normatyvai, nes yra kvotos“, – teigė D. Sodaitis.
Po pajūryje įvykusių startų D. Sodaitis grįžta prie savo pagrindinės veiklos, kuria užsiima jau ne vienerius metus – plėtoja fotografijos paslaugų verslą. Be to, nustebsite sužinoję, jog motociklo avarijoje sunkią traumą patyręs vyras jau vėl bandė važiuoti motociklu.
Prieš avariją Lietuvos karo akademiją baigęs D. Sodaitis svajojo ir apie vadovavimą savo būriui. Nors negalia bandė pakišti koją tokiems planams, vyras rado išeitį – įstojo į Šaulių sąjungą, kur taip pat gali tapti savo nedidelio būrio vadovu.
Klausydamasis D. Sodaičio pasakojimo supranti, jog bėgiko, fotografo, šaulio profesijomis užsiimantis vyras neleidžia pats savęs riboti. Tai, anot paties pašnekovo, gyvenimo esmė.
„Darydamas tai, ką nori daryti, gali tapti geresne savo versija, – tikino D. Sodaitis. – Esu pagalvojęs, kad pasiekiau savo tikslą – visuomet norėjau dėvėti Lietuvos kariuomenės uniformą. Dabar tą galiu išpildyti vilkėdamas Lietuvos rinktinės uniformą, atstovaudamas šaliai varžybose, gindamas jos garbę. Visąlaik yra keliai, kuriais galime atrasti savo tikslą. Reikia nepasiduoti ir turėti ryžto. Pagrindiniai dalykai gyvenime – reikia užsibrėžti tikslą gyvenime, turėti jį savo vizijoje bei rasti priemonių įvykdyti. Visi dalykai gali būti pasiekiami. Tuo aš vadovaujuosi ir viskas eina į tą pusę, kurią noriu.“
D. Sodaičio pozityvumas bei ryžtas žavi ir jo bėgimo trenerį M. Skrabulį. Specialisto teigimui, net ir stiprų sukrėtimą gyvenime patyręs jo auklėtinis yra pozityvesnis už daugelį kitų.
„Danas labai pozityvus, atsakingas, užsispyręs bei tikrai siekiantis savo tikslo darbais, o ne žodžiais. Jis yra puikus pavyzdys kiekvienam sportininkui, kuris nori kažko pasiekti. Net neabejoju, kad baigęs karjerą sprinte jis turės naujų iššūkių gyvenime, kuriuos tikrai įveiks. Nepaisydamas savo negalios, Danas yra pozityvesnis už daugelį mano sutiktų žmonių pasaulyje“, – kalbėjo M. Skrabulis.
