Gvangdžou (Pietų Korėja) vykstančiame pasaulio vandens sporto šakų čempionate Danas Rapšys, ketvirtadienį dalyvavęs 200 m plaukimo nugara pusfinalyje, užbaigė savo pasirodymą varžybose individualiose rungtyse. Plaukiko dar laukia startas su Lietuvos rinktine estafetės varžybose.
Pietų Korėjoje panevėžietis liko per plauką nuo medalio 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje, kurioje užėmė ketvirtąją vietą, o 200 m distancijoje laisvuoju stiliumi, finišavęs pirmas, buvo diskvalifikuotas dėl taisyklių pažeidimo prieš startą.
Apie savo pasirodymą Gvangdžou baseine, visą pasaulį apskriejusią diskvalifikaciją bei „nuplaukusį“ pasaulio čempiono titulą D. Rapšys kalbėjo su portalo LRT.lt sporto žurnalistu Pauliumi Cubera tiesioginėje LRT feisbuko paskyros transliacijoje iš Gvangdžou.
– Danai, dar kartą papasakokite, koks buvo jausmas, įveikus 200 m laisvuoju stiliumi, penkias sekundes būti čempionu ir iškart sužinoti, jog esate diskvalifikuojamas? – P. Cubera paklausė D. Rapšio.
– Iš tikrųjų tai buvo daugiau nei penkios sekundės. Spėjau pamatyti rezultatą, užimtą vietą, užlipti ant takelio, pamojuoti saviškiams. Po to pamačiau, kad esu diskvalifikuojamas. Kažkiek prieš startą jaučiau, kad sudrebėjau, bet tikrai negalvojau, kad tai turės įtakos mano rezultatui. Jeigu būčiau žinojęs, jog padariau kažką neleistino, būčiau neplaukęs, o tiesiog įšokęs į baseiną ir išlipęs. Jausmas buvo tikrai ne pasakiškas. Kai ėjau atgal, daužiau sau galvą ir galvojau, kad tai yra sapnas. Daužiau galvą, kad pabusčiau. Supratau, kad tai realybė.
– Kaip bandėte tvarkytis su savo psichologija po diskvalifikacijos? Kas padėjo nuvyti mintis į šalį?
– Dvejopas jausmas buvo. Tarsi ir laimėjai, padarei geriausią laiką pasaulyje, bet iš kitos pusės – pralaimėjai. Trenerė manimi džiaugiasi, sakė, kad žymiai geriau pagerinti rezultatą, bet nelaimėti, negu užimti trečiąją vietą ir nepagerinti laiko. Atrodo, tiek būtum dirbęs, o rezultatas liktų tas pats. Žinome, kad einame gera linkme. Dabar esu toks „širdžių čempionas“. Kažkurį rytą atsikėliau, kažkas atnešė diplomą ir kažkokį „auksinį“ medalį. Buvo sunku tomis dienomis po diskvalifikacijos. Gelbėjo tai, kad buvo padarytas geras laikas. Liūdna buvo dėl to, ką praradau – šlovę, garbę, finansinę naudą. Gal taip man jau duota, kad nuveikčiau didesnių dalykų. Tebūnie, palauksim.
– Kaip galima paaiškinti tą sujudėjimą ant tiltelio? Kas tuomet nutiko?
– Net ir pats nežinau, kodėl nutiko tas veiksmas. Juk buvo tiek daug varžybų ir tokių dalykų nėra buvę. Net sunku pasakyti. Gal tai įtampa ar kažkoks garsas, į kurį sureagavau. Mano reakcijos greitis rungtyse buvo greičiausias. Galbūt labai laukiau greičiau įšokti.
– Daugelis sportininkų teigia, jog Gvangdžou plaukimo arenoje prieš startą triukšmas būna labai didelis. Ar ir jums taip pasirodė?
– Garsas visąlaik būna didelis. Žmonės šūkauja, ypač kai startuoja korėjiečiai. Jeigu mano plaukime būtų startavęs korėjietis, garsas būtų didelis, o tai jau yra tragedija. Tiesa, tai ne pasiteisinimas. Sportininkas turi susiimti ir nekreipti dėmesio į žiūrovus. Kai pasako „take your marks“, atrodo, į viską reaguoji. Net musės zvimbimas leistų tau šokti į baseiną. Taip ir yra.
– Kaip trenerė reagavo į diskvalifikaciją?
– Kai laimiu pirmą vietą, o rezultatas neįspūdingas, ji nebūna patenkinta. Būna dvejopas jausmas. Dėl ko tada dirbi? Medalio ar rezultato? Trenerė buvo patenkinta, bet, aišku, ne dėl diskvalifikacijos. Ji džiaugėsi rezultatu. Jeigu būtų buvusi trečia vieta su prastesniu rezultatu, nebūtų ji taip apsidžiaugusi.
– Šiame čempionate ne vienas plaukikas viešai protestavo prieš Kinijos plaukiką Sun Yangą. Jūs su šiuo sportininku pasikalbate ir, atrodo, palaikote draugiškus santykius. Ką manote apie jį?
– Gerbiu visus sportininkus. Jeigu jie čia plaukia, jie turi plaukti. Žmonės vis bando paauklėti ir parodyti, kad mes esame prieš dopingą. Nesakau, kad esu už dopingą. Sun Yangas savo verdiktą dėl dopingo gaus rugsėjo mėnesį. Tada galėsiu spręsti jo situaciją ir pats. Labai nedaug žmonių žino jo mėginio sudaužymo istoriją. Jis tai padarė, nes buvo atsiųsti kontrolieriai, kurie neįrodė savo tapatybės, todėl jie ir sunaikino mėginį. Mes nežinome visos situacijos, kurią rašė portalai. Matant visus tuos protestus, matant apdovanojimų ceremoniją keista, kai kiti plaukikai protestuota. Taip jie kartu atima galimybę ir iš kitų sportininkų pasidaryti bendrą nuotrauką.
S. Yangas, kaip žmogus, man visada malonus, visuomet pasisveikina. Netgi kiti sportininkai, kurie rodė nepasitenkinimo akcijas, nėra tokie malonūs. Kol kas neteisiu S. Yango. Jis jau buvo nuteistas ir išėjo į laisvę. Jeigu antrą kartą jis bus nuteistas, tada matysime, kaip bus.
– Po plaukimo nugara minėjote, jog net džiaugiatės, kad jūsų diskvalifikacija suteikė galimybę kitiems sportininkams iškovoti medalius. Iš kur atsiranda jėgų tokiam džiaugsmui?
– Kai nepasiseka, kai tiek daug dirbi ir nutinka tokie dalykai, reikia išmokti džiaugtis mažais dalykais. Taip, praradau daug, bet turiu, kuo džiaugtis. Yra paprasti dalykai – žmonės bent 20 sekundžių galėjo pasidžiaugti, kad tapau pasaulio čempionu. Tos 20 sekundžių buvo nuostabiausios. Džiaugiuosi ir už kitus plaukikus, žinau, ką reiškia neužimti medalio vietos, o vėliau ją iškovoti. Mačiau, kad kiti sportininkai buvo laimingi, o mano veidas – nelabai. Norėjau pabūti su savimi, pasižiūrėti, ką padariau blogai.
– Ar sulaukėte palaikymo bei komentarų iš kitų kolegų plaukikų?
– Keisčiausias momentas buvo tuomet, kai jau buvau persirengęs ir prie manęs priėjo pasaulio čempionas Jamesas Guy`us iš Didžiosios Britanijos ir mane apkabino. Jis pasakė: „Danai, nesvarbu, kas įvyko, tu tapai pasaulio čempionu. Tu esi pasaulio čempionas.“ Tada viduje atsirado kažkoks drebuliukas. Žmogus taip suprato visą situaciją.
Po to prasidėjo ir kitos žinutės, nesupratau, ar žmonės mane sveikina, ar daro tai iš gailesčio. Vis tiek buvo malonu išgirsti: „You are a real champion.“ Jausmas buvo labai dvejopas.
Palaikymas buvo neįtikėtinas. Kai laimėjau pasaulio čempiono titulą trumpajame baseine, nesulaukiau tiek sveikinimų, kiek dabar, kai esu „be vietos“. Sulaukiau penkiskart daugiau žinučių. Džiaugiuosi, kad Lietuva yra tokia. Būna, kai tau nepasiseka, ant tavęs „varo“. Buvau nusiteikęs, kad ir man taip bus. Labai didžiuojuosi Lietuva. Kitiems sakiau – turime tokią mažą valstybę, bet ji yra didinga viduje. Šitas palaikymas padėjo ištverti visus sunkumus.
– Kokių klaidų, apskritai, gali padaryti plaukikas, pavyzdžiui, plaukdamas distanciją laisvuoju stiliumi?
– Klaida nutinka, kai varžaisi dėl šimtosios sekundės dalies. Kiekvienas tavo ne taip padėtas pirštas lemia kitokią trajektoriją. Startai, posūkiai, ankstesnis vertimasis lemia sekundės dalių praradimą ir gali nulemti čempiono titulą. Mano klaida buvo didelė. Jeigu būčiau tiesiog įšokęs anksčiau, būčiau gavęs diskvalifikaciją, suprasčiau, jog gavau pranašumą. Suprasčiau, kad viską padariau blogai. Šiuo atveju gal net buvo blogiau, nes buvau nesusikaupęs, tai visiškai neturėjo įtakos mano rezultatui ir vis tiek gavau diskvalifikaciją. Paskui skaičiau, dėl ko yra draudžiamas sujudėjimas prieš startą – tai turi įtakos kitų sportininkų startui. Ar kas atsisukęs į mane žiūri, jog mano pečiai sujudėjo? Juk esi susikaupęs į save. Gal dabar atkreipsiu dėmesį, jeigu kas juda? Bent jau rezultatą būtų užskaitę. Dabar netgi laikas nesiskaito, nors vienu metu buvo užfiksuotas ir parodytas ekrane. Jeigu būtų diskvalifikacija, laikas būtų iškart nubrauktas, o dabar toks liūdnas įspūdis.
– Kas toliau laukia jūsų? Žinome, jog liksite Azijoje ir dalyvausite kitose varžybose.
– Jeigu būčiau laimėjęs, būtų buvę lengviau, o dabar reikia dar mėnesį ištempti be namų, be merginos. Labai sunku. Davė mums per veidą, bet atsikelsime ir vėl pradėsime sportuoti. Per pasaulio plaukimo taurės varžybas įrodysiu, jog užfiksavau gerą rezultatą, o neįšokau per anksti. Noriu kažkuriame taurės etape plaukti greičiau nei per 1:45.00 minutės. Noriu pabandyti sudalyvauti ir kitose rungtyse.
– Kokiose rungtyse norėtumėte išbandyti save?
– Nebenoriu plaukti nugara. Nežinau, kaip anksčiau plaukdavau šiuo stiliumi. Aš turi plaukti ant pilvo. Norėčiau pabandyti plaukti „delfinu“. Deividas Margevičius užfiksavo Lietuvos rekordą, todėl jam sakiau, jog aš pabandysiu pagerinti jo rezultatą. Esame konkurencingi.
– Ar nėra minčių išbandyti save ir 800 m distancijoje?
– Tai įdomi rungtis. Įmanoma startuoti kiekvienoje rungtyje. Visgi net ir po tiek metų 200 m laisvuoju stiliumi rungtyje atrandu, kaip galima dar labiau patobulinti techniką. Dar nerandu tobulos technikos, o ilgesnėje distancijoje viską ištobulintum dar lėčiau. Dabar labiausiai orientuosiuosi į 200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi rungtis olimpinėms žaidynėms.
– 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje užėmėte ketvirtąją vietą. Ko pritrūko šiame starte iki medalio?
– Pirmas dalykas – pirmojo starto psichologija. Nežinojau, kaip kas plauks, kaip pats esi pasiruošęs. Bandai susitvarkyti su savimi. Kažko pritrūko. Rytinėje sesijoje padariau viską labai gerai. Vakare iš savo starto laikų mačiau, kad tai pagreitėdavau, tai sulėtėdavau. Išsimušiau iš savo ritmo. Ketvirta vieta – pati „geriausia“. Dar trūko, kad būčiau pralaimėjęs viena šimtąja sekundės dalimi. Mano dvi geriausios vietos – ketvirta ir diskvalifikacija (šypsosi – LRT.lt).
– Ko tikitės su Lietuvos rinktine paskutiniame starte pasaulio čempionate estafetės rungtyje?
– Su komanda reikia patekti bent jau į dvyliktuką. Tai būtų labai gerai federacijai – sugeneruotume taškų bei pinigų. Toks tikslas įmanomas. Aš nebesitreniruoju nugara, o turėsiu plaukti nugara ir dar pats pirmas. Mano startas 200 m nugara individualioje rungtyje nebuvo įspūdingas. Mačiau, kad galiu plaukti greičiau, todėl estafetėje „šniosiu“ iš visų jėgų. Komanda yra pasiruošusi tą padaryti. Galime plaukti greičiau nei Europos čempionate. Jeigu nebus klaidelių, manau, kad pavyks.
– Ar jau išmokote atsiriboti nuo viso visuomenės spaudimo ir pakilusių lūkesčių?
– Atsimenu, kai buvau su Rūta, visi iš jos norėdavo tik medalio. Tada turbūt 80 proc. žmonių Lietuvoje nežinojo, kokie yra Rūtos plaukimo laikai. Kai kada nebetikdavo net ir antra ir trečia vietos, nes visi nori pirmos. Esame nusprendę, jog į kiekvienas varžybas važiuojame gerai pasirodyti. Jeigu parodysime, ką galime geriausio, medalis pats ateis.
