Sportas

2019.07.25 12:35

Situacijų rinktinėje užgrūdintas Juškevičius – apie sezoną Prancūzijoje, „Ryto“ pasiūlymą ir Adomaičio sistemą

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.07.25 12:35

Pirmą kartą į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės dvyliktuką Adas Juškevičius pateko po to, kai draugiškose rungtynėse su Kroatijos rinktine Mantas Kalnietis patyrė raktikaulio traumą ir buvo priverstas praleisti 2014 m. pasaulio čempionatą. Nuo to laiko jau trijuose stambiuose turnyruose su Lietuvos marškinėliais dalyvavęs 30-metis 194 cm ūgio kaunietis ramiai pasitinka dar vieną iššūkį su nacionaline komanda.

Dukart įtikinėti A. Juškevičiaus prisijungti prie Lietuvos rinktinės nereikia. Krepšininkas, atstovaudamas Nantero JSF komandai, kaskart susipakuodavo lagaminus ir vykdavo į Lietuvą, kuomet sulaukdavo Dainiaus Adomaičio kvietimo prisijungti prie FIBA pasaulio taurės turnyro languose žaidžiančios mūsų šalies rinktinės.

Įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose galintis žaisti A. Juškevičius tapo tik vienu iš trijų krepšininkų, sužaidusių visas 12 atrankos turnyro rungtynių bei padėjusių iškovoti Lietuvai kelialapį į rugpjūčio 31–rugsėjo 15 dienomis Kinijoje vyksiantį turnyrą. Reikia nepamiršti, jog atrankos languose D. Adomaitis iš viso išbandė net 30 žaidėjų, todėl A. Juškevičius buvo svarbi trenerių štabo žaidimo schemų dalis.

Po trumpo pasirodymo su rinktine grįždavęs į Prancūziją krepšininkas sužaidė solidų asmeninį sezoną Nantero klube. A. Juškevičius vietiniame čempionate rinkdavo po 10,8 taško (tritaškiai 45 proc.), atkovodavo po 1,8 kamuolio ir atlikdavo po 2,1 rezultatyvaus perdavimo. FIBA Čempionų lygoje rodikliai buvo panašūs – 11 taško (37,2 proc.), 2,8 atkovoto kamuolio ir 2,7 rezultatyvaus perdavimo.

Nors ir Nantero klubo vadovybė norėjo ir toliau matyti lietuvį savo gretose, abiem pusėms nepavyko surasti kompromiso dėl naujo kontrakto. Nepavyko kauniečiui susitarti su Vilniaus „Ryto“ klubu, kuris šį tarpsezonį norėjo matyti gynėją savo gretose.

Be klubo į rinktinę atvykęs A. Juškevičius jau spėjo pailsėti po sezono bei kibo į individualų pasiruošimą, laukdamas pirmosios rinktinės treniruočių stovyklos Palangoje.

„Turėjau nemažai laiko poilsiui – pusantro mėnesio pasportuoti ir pailsėti. Buvau su šeima Sardinijos saloje. Grįžau į Lietuvą ir nuo liepos 1-osios pradėjau dirbti individualiai, – bendraudamas su portalu LRT.lt teigė krepšininkas. – Visiškai užteko mėnesio laiko nieko nedaryti. Nesu įpratęs taip ilgai būti be krepšinio. Kartais man užtenka ir savaitės nieko neveikti, po jos kūnas reikalauja krūvio.“

– Praėjusiame sezone pirmą kartą karjeroje rungtyniavote Prancūzijos čempionate. Kuo buvo išskirtinė ši patirtis? – portalas LRT.lt teiravosi A. Juškevičiaus.

– Visų pirma, Prancūzijos krepšinio lygoje yra krūva pajėgių komandų, nėra aiškaus favorito, bet kuri komanda gali nugalėti kitą. Kartu su Ispanijos čempionatu, tai turbūt stipriausia lyga, kalbant apie vietinių krepšininkų meistriškumą.

Prancūzijoje yra labai daug gero lygio žaidėjų, apie kuriuos mes, lietuviai, galbūt žinome mažiau, nes dažniausiai matome tik Prancūzijos rinktinę, kurią sudaro NBA žaidėjai. Nematome begalės kitų žaidėjų, kurie yra aukšto lygio, kurie nežaidžia NBA ar Eurolygoje. Man būdavo sunkiau žaisti Prancūzijos krepšinio čempionate nei Europos taurės turnyre.

Reikėjo prie to priprasti, bet aš apie tai žinojau ir to tikėjausi. Važiavau ten žinodamas, jog bus žaidžiamas kitokio stiliaus krepšinis. Rungtyniaudamas Prancūzijoje turi būti susikoncentravęs šimtu procentu, nes daug žaidėjų remiasi savo individualia jėga, o ne komandiniais veiksmais. Jeigu būsi nesusikoncentravęs, tave greitai pastatys į vietą.

– Tiek Prancūzijos krepšinio lygoje, tiek FIBA čempionų lygoje demonstravote solidžią statistiką bei taikliai svaidėte tolimus metimus. Ar jūsų užduotys komandos žaidime buvo labiausiai susijusios su tritaškiais metimais?

– Nieko nenustebinsiu – kiekvienas turime savo stiprybes ir jas reikia išnaudoti. Buvau metikas, man buvo kuriamos situacijos, todėl tiesiog mesdavau į krepšį. Turėjau gerą pataikymo procentą sezone. Manimi pasitikėjo komanda. Žaidėjai, treneriai sudarydavo situacijas bei derinius. Situacijos man buvo paruoštos, todėl reikėdavo tik „lieti“ metimus.

Buvome komanda, kuri labai dalijosi kamuoliu. Neturėjome per daug individualiai žaidžiančių krepšininkų, kurie draskytų komandinį žaidimą. Turėjome 1–2 žaidėjus, kurie savo individualiais veiksmais galėjo nulemti situaciją, bet dažniausiai sukdavome kamuolį, žaidėme komandiškai.

– Kokie kito sezono tikslai, ar turite pasiūlymą likti Prancūzijoje?

– Iškart po sezono buvo kalbų su Nantero klubo vadovybe. Jie norėjo, kad pasirašyčiau naują dviejų sezonų sutartį. Kitiems branduolio žaidėjams taip pat buvo siūloma prasitęsti sutartis, tačiau buvo pasiūlytos prastesnės sąlygos ir, galiausiai, komandoje nebeliks nė vieno žaidėjo. Bus suburta visiškai nauja komanda, nors praėjęs sezonas buvo antras geriausias klubo istorijoje.

– Ar tarpsezoniu sulaukėte pasiūlymų iš Lietuvos klubų?

– Buvo kalbų su „Ryto“ klubu, bet neradome kompromiso, derindami sąlygas. Greitai derybos nutrūko. Dabar kalbame su klubais. Ant stalo jokio konkretaus varianto nėra padėta, tačiau kalbos vyksta.

– Kokie jūsų esminiai kriterijai renkantis naują darbovietę kitam sezonui?

– Mano prioritetas, kad komanda žaistų dviejuose turnyruose – vietiniame bei viename iš Europos turnyrų. Apie minučių skaičių negalvoju. Ką reiškia minučių skaičius? Jeigu pjausi grybą, tu nežaisi. Jeigu „netempsi“ lygio, tai ir liksi ant suolo. Tik žaisdamas gerai išsikovosi daugiau minučių. Viskas priklauso tik nuo tavęs.

– Sezono metu visuomet prisijungdavote apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės FIBA atrankos turnyro langų metu. Kaip klubas žiūrėdavo į šią situaciją?

– Mūsų klubo treneris buvo vienas Prancūzijos rinktinės trenerių štabo narių. Videoskautas (varžovų žaidimo analizės specialistas – LRT.lt) taip pat dirbo nacionalinėje komandoje. Buvo du žaidėjai, kurie irgi važiavo į langus, todėl klubas suprato mano situaciją. Nebuvo jokių apribojimų. Žiūrėjo teigiamai ir geranoriškai išleisdavo. Nekildavo jokių keblumų.

Mane kvietė į rinktinę, todėl nemačiau jokių priežasčių nevažiuoti. Žinoma, jeigu jausčiau skausmus, geriau rinkčiausi poilsį. Visgi jaučiausi gerai. Juk yra galimybė grįžti į Lietuvą, pamatyti tėvus, pakeisti aplinką.

– Rinktinės atakuojančio gynėjo pozicijoje laukia nemaža kandidatų konkurencinė kova. Kaip žiūrite į kovą dėl vietos dvyliktuke?

– Tiesiog treniruojiesi ir lauki pirmųjų rungtynių. Žiūrėsime, ko reikės treneriams, kas bus geresnės formos, kokių žaidėjų savybių reikės, tas ir bus pasirinktas. Kiekvienas turi, ką pasiūlyti. Bus atsirinkti tie, kurie yra reikalingiausi komandai. Negalima pykti – kas pateks, kas nepateks. Rinksis tuos, su kuo treneriui bus geriausia laimėti rungtynes.

– Treneris D. Adomaitis jus nuolat kviesdavo į FIBA atrankos turnyro langų rungtynes. Kaip jūs pats jaučiatės įsiliedamas į jo sistemą?

– Neturiu jokių problemų dėl trenerio filosofijos. Manau, kad turime neblogą kontaktą su treneriu Dainiumi. Jis mane kviečia į rinktinę, kvietė ir anksčiau, kuomet treniravo studentų rinktinę. Kvietė mane ir į „Rytą“. Mano stiprybės jam patinka, o man – patinka žaisti jo sistemoje. Manau, kad įsipaišau į jo sistemas ir galiu būti naudingas.

– Prieš penkerius metus debiutavote rinktinės dvyliktuke pasaulio čempionato metu pakeitęs traumą gavusį Mantą Kalnietį. Kaip prisimenate tą visą situaciją ir debiutą?

– Puikiai atsimenu visą tą situaciją. Atsimenu, jog neturėjau per didelio spaudimo. Buvau „atkabintas“, o paskui mane pakvietė atgal. Pakvietė kaip nepagrindinį žaidėją, todėl nebuvo įtampos. Tiesiog pasitikėjau savo jėgomis. Tuomet man viskas pavyko labai neblogai. Nebuvo tų „sunkių“ marškinėlių. Aišku, išėjus pirmosiomis minutėmis buvo minčių, kad jau atstovauju rinktinei, oficialios minutės, o paskui viskas įsivažiavo.

– Ar po penkerių metų nuo to pirmojo pasirodymo rinktinėje jau jaučiatės esąs nacionalinės komandos senbuvis?

– Nesijaučiu senbuviu, bet žinau, kad manęs jau niekas nenustebins. Kaskart atvažiavęs žinau, ko tikėtis. Žinau, kaip elgtis, ką daryti. Su metais būni perėjęs visas situacijas. Kovoji su savimi ir visais.