Antradienio popietę viešbučio „Vanagupė“ vestibiulyje apsilankę svečiai ar darbuotojai galėjo nejučia krūptelėti – iš restorano erdvės atskriejo griausmingų plojimų ir šūksnių mišinys. Taip Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kandidatai 34-ojo gimtadienio proga pasveikino vieną iš ilgamečių rinktinės žaidėjų Renaldą Seibutį.
Į sutartą interviu su portalu LRT.lt krepšininkas atkeliavo iškart po sveikinimų ir pietų su komandos draugais, pirmadienį pradėjusiais pasiruošimą pasaulio krepšinio taurės turnyrui Kinijoje. R. Seibutis – vienas tų, kuriam konkurencinė kova dvyliktuke nebaisi. Gynėjas džiaugiasi vėl galėdamas būti treniruočių stovykloje Palangoje ir tiesiog mėgaujasi dar viena vasara su Lietuvos rinktinės marškinėliais.
„Atvažiuoti žaisti už Lietuvos rinktinę – visuomet gera. Juk tai žaidimas, kurį myli, o dar gali atstovauti savo šaliai. Viskas tuo pasakyta“, – bendraudamas su portalu LRT.lt tikino krepšininkas.
Tai visiškai kitokia R. Seibučio būsena nei po 2016–2017 m. sezono. Tąsyk antrąjį sezoną „Žalgiryje“ užbaigęs krepšininkas buvo atsidūręs karjeros kryžkelėje. Asmeninis sezonas Kaune nebuvo sėkmingas ir žaidėjas jautė, jog yra persisotinęs nuo krepšinio. Norėdamas atsigauti ir susigrąžinti malonumą žaisti, gynėjas praleido 2017 m. Europos čempionatą, o tų metų rudenį prisijungė prie Klaipėdos „Neptūno“.
Sėkmingas sezonas ir dar sykį įrodyta vertė Klaipėdoje leido R. Seibučiui sugrįžti į aukštesnį lygį – krepšininkas praėjusiame sezone prisijungė prie Saragosos „Tecnyconta“ klubo. Ispanijoje atakuojantis gynėjas vėl sužibėjo – „Liga Endesa“ čempionate įmesdavo po 11,2 taško (38 proc. tritaškių), atkovodavo po 2,3 kamuolio ir atlikdavo po 2,3 rezultatyvaus perdavimo, o lietuvio atstovaujama ekipa nužygiavo iki seniai matytų aukštumų – Ispanijos lygos pusfinalio.
Po tokio sezono krepšininko įtikinėti pasilikti Saragosos komandoje nereikėjo. R. Seibutis greitai pratęsė kontraktą dar vieneriems metams ir kitą sezoną su „Tecnyconta“ klubu žais jau ir FIBA čempionų lygos turnyre.
„Ispanijoje sezonas buvo labai geras. Komandos rezultatas po daug metų priminė visiems apie Saragosos klubą. Apie gilią komandos istoriją. Smagu, kad galėjau prie to asmeniškai prisidėti ir po tiek metų sugrįžti į tą elito lygį. Buvo labai malonu, jog turėjau svarbų vaidmenį komandoje“, – pasakojo R. Seibutis.
– Atrodo, jog po antrojo ne itin asmeniškai sėkmingo sezono „Žalgiryje“ suplanavote kelių sezonų strategiją – prisijungėte prie Klaipėdos „Neptūno“, kad vėl galėtumėte bandyti kilti į aukštesnį lygį? – portalas LRT.lt paklausė R. Seibučio.
– Po sezonų „Žalgiryje“ galvojau, kad arba visai baigiu karjerą, arba dar bandau kažkur užsikabinti. Buvo visokių minčių. Krepšinyje man viena svarbiausių – emocinė būsena. Per daug metų be poilsio nuo krepšinio buvau išsekęs emociškai. Atrodė, jog nebelabai yra noro ir galimybių.
Turėjau padaryti sprendimą, kuris išėjo į gera, – atvykau žaisti į „Neptūną“ pas tuometinį trenerį Kazį Maksvytį. Tikrai džiaugiuosi savo sprendimu. Vėl pajutau malonumą žaisti ir atradau krepšinio grožį. Man tai davė energijos ir emocijų, kas man asmeniškai labai svarbu. Po metų Klaipėdoje gavau šansą žaisti turbūt geriausioje lygoje Europoje. Labai tuo džiaugiuosi, džiaugiuosi dėl gerų metų.
Nežinojau, ko tikėtis prieš sezoną Ispanijoje. Aišku, iš vienos pusės įsivaizduoji, kad tai yra aukštas lygis – juk tai viena geriausių lygų Europoje. Be to, esu anksčiau žaidęs Bilbao klube.
Tikrai malonu, kai esi komandai svarbus ir viskas sekasi. Džiaugiuosi savo pasirinkimu ir ta suveikusia strategija – žengiau vieną žingsnelį atgal, kad eičiau du į priekį.
– Socialiniuose tinkluose Saragosos sirgaliai džiūgavo, kuomet buvo pratęsta sutartis su jumis. Atrodo, jog Ispanijoje turite labai artimą ryšį su vietos krepšinio gerbėjais ir klubu?
– Man yra labai svarbu jaustis reikalingam. Jeigu tai, ką darai, teikia malonumą sirgaliams ir organizacijai, save dar labiau realizuoji ir dar labiau mėgaujiesi. Tikrai nebuvo daug abejonių po šių metų. Manimi domėjosi ir daugiau ekipų, kurios galėjo išpirkti mano kontraktą.
OFICIAL | Renaldas Seibutis ‘is back’
— Basket Zaragoza (@BasketZaragoza) June 27, 2019
El escolta lituano seguirá aportando su veteranía y calidad a @BasketZaragoza la próxima temporada #ZaragozaIsBack🦁 pic.twitter.com/fFcqKC9YP7
– Saragosos klubo vadovas nusivylęs kalbėjo, jog „Tecnyconta“ krepšininkams nukeliavus iki Ispanijos čempionato pusfinalio dėl jau išnaudoto ispanų komandos limito Eurolygoje nepavyko pasičiupti bilieto į stipriausią Europos klubinį turnyrą. Ar apie tai kalbėjotės komandos viduje?
– Jeigu atvirai, komandoje buvo tokia atmosfera, jog net negalvojome, kas bus po savaitės ar po mėnesio. Buvo taip „faina“ žaisti. Į kiekvienas rungtynes ėjome kaip į šventę. Mūsų sistema buvo paremta komandiniu krepšiniu. Komandine dvasia. Buvo geras mikroklimatas. Sukrito kortos, kad visi žaidėjai buvo ir geros asmenybės. Tuomet negalvoji daug apie kažkokį spaudimą ir žaisti tampa lengviau. Mums tai sekėsi. Žurnalistai mums primindavo apie galimybę žaisti Eurolygoje, tačiau mes koncentruodavomės į kiekvienas rungtynes ir ėjome į priekį.
– Susidaro įspūdis, jog ir vyriausiojo trenerio Porfirio Fisaco sistema jums tiko. Kokį vaidmenį treneris matė jūsų asmenyje?
– Buvau labiau „kombinis“ žaidėjas – tekdavo ir kamuolį įžaisti, bet, žinoma, daugiausiai laiko praleidau gynėjo pozicijoje. Tekdavo žaisti ir „pirmuoju“, ir „antruoju“, ir „trečiuoju“ numeriu. Didelio skirtumo nebuvo, kai bėgi į greitą puolimą (šypsosi – LRT).
Kamuolio įžaidimas priminė laikus, kuomet tekdavo organizuoti atakas ir Lietuvos rinktinėje. Smagu, kai esi įtrauktas į žaidimą ir gali kažką kurti.
– Rinktinei kovojant dėl vietos pasaulio taurės turnyre, beveik nepraleidote FIBA atrankos turnyro langų. Ar nebūdavo jokių dvejonių prisijungiant prie nepagrindiniame turnyre žaidžiančios nacionalinės ekipos?
– Turiu savo nuomonę dėl tų nepagrindinių turnyrų ar nepagrindinių rinktinių. Yra tokia sistema ir sukiesi iš situacijos. Koks skirtumas, kokia komanda – pirma, antra ar trečia. Ant krūtinės parašyta „Lietuva“ ir tu bandai patekti į pagrindinį turnyrą. Niekada neskirsčiau tų turnyrų ir man buvo vienodai miela žaisti su Lietuvos rinktinės apranga.
Visuomet sakiau – jeigu esu reikalingas ir sveikas, esu pasiruošęs padėti komandai. Visos tos vertybės nuo mažumės yra įskiepytos tokios, jog reikia atiduoti duoklę savo šaliai – tai, kuri tave užaugino. Aš tuo džiaugiuosi ir esu pamalonintas, kad vis dar turiu šansą toliau kautis dėl dvyliktuko.
– Atakuojančiojo gynėjo pozicija rinktinėje atrodo labai solidžiai – čia tarp kandidatų yra ir Marius Grigonis, Adas Juškevičius, šioje pozicijoje gali žaisti ir Žygimantas Janavičius. Kaip žiūrite į šią konkurenciją?
– Visada buvo tos konkurencijos. Sveikos konkurencijos, kuri sveikinta. Tai tik stumia tobulėti. Kad ir kaip bebūtų, kandidatus turime gerus. Kad ir kokie bus krepšininkai galutiniame dvyliktuke, jie atitiks turnyro lygį. Kaip bus, pamatysime. Tai natūralus procesas. Treneriai viską spręs.
– Pastarąjį kartą su rinktine dideliam turnyrui ruošėtės 2016 metais, prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Koks jausmas vėl susitikti su senais pažįstamais ir kartu pradėti pasiruošimą pasaulio taurei?
– Geras jausmas. Pirmadienį ir Mantas, ir abu Jonai paminėjo, jog malonu visiems susitikti ir būti kartu. Juk visi esame išsibarstę po visą pasaulį. Čia vėl galime prisiminti visus juokelius. Tačiau čia kartu ir sunkiai dirbame kiekvieną dieną, o tai suartina. Eini į bendrą tikslą. Siekdami bendro tikslo susigyvename.
– Praėjusiame sezone įsikūnijote į naują vaidmenį – tapote vienu iš Palangos „Kuršių“ klubo savininkų. Kaip sekėsi būti ne vien profesionaliu krepšininku, o ir komandos vadovu?
– Tai yra įdomi ir nauja patirtis. Vėlgi – dar pats aktyviai sportuoju ir žaidžiu, tad negaliu visiškai įsilieti į procesą. Kaip bebūtų, smagu, kad visa organizacinė komanda, kuri dirba tą darbą kiekvieną dieną, yra surinkta puiki ir entuziastinga ir su energija. Jie nori sukurti komandą, kuria galėtų didžiuotis visi palangiškiai.
Tokia mano idėja ir buvo – kol yra energijos ir entuziazmo, atiduoti dalį savęs kaip padėką bendruomenei, kuri mane užaugino. Jaučiu pareigą ir atsakomybę. Tos patirties sukaupiau per daug metų keliaudamas per įvairias komandas. Man pačiam, kaip krepšininkui, neaišku, kiek dar yra likę žaisti, tad nauja patirtis mokantis visų tų dalykų nuo nulio, nuo A iki Ž, yra naudinga. Tikiu, kad tai, ką darome, užaugs į kažką gero.
– Kiekviena organizacija kelia sau ilgalaikius tikslus. Ar tarp „Kuršių“ tikslų yra prisijungimas prie LKL čempionato?
– Yra ir šitas tikslas. Kiek prireiks tam metų, priklausys nuo mūsų ir nuo aplinkos. Kaip gerai seksis viską pritraukti. Yra tokių planų, bet tam reikia gerų pamatų, kad pasistatytų šis reikalas. Yra ir daugiau planų. Artimiausi planai – stovyklos, konferencijos, viso regiono bendruomenės išjudinimas.
Per metus į areną sugrįžo ir žmonės, kurie smagiai praleidžia vakarus bendraudami ir leisdami laiką kartu, ko anksčiau trūko. Man svarbu, kad žmonės tuo patikėtų ir, svarbiausia, bendrautų. Šiais laikais, naudojantis naujomis technologijomis, viskas kiek išsikraipo.
– Ar žadate surasti Palangos klubui tokį naują lyderį, koks praėjusiame sezone buvo amerikietis Jalenas Riley?
– Ieškom, surasime ne tik naują Jaleną Riley. Tai yra įdomus darbas. Įdomu ieškoti žaidėjų, juos pamatyti, įvertinti. Žiūrėsime, kaip bus su naujuoju Jalenu Riley.
