Pirmadienį Palangos „Vanagupės“ viešbutyje didžiulės žurnalistų pajėgos fiksavo kiekvieną Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės senbuvį, atvykusį į pirmąją treniruočių stovyklą. Senbuviu rinktinėje save drąsiai gali vadinti ir Mindaugas Kuzminskas, kuris Lietuvos garbę gins jau šeštame stambiame turnyre.
Prie Lietuvos rinktinės M. Kuzminskas prisijungė jau viena koja žengdamas į naujos komandos – Pirėjo „Olympiacos“ sudėtį.
Žaidėjas su graikų klubu yra pasiekęs preliminarų susitarimą, kurį beliko įprasminti parašais. Tiesa, pats 29-erių metų 205 cm ūgio puolėjas, bendraudamas su žiniasklaida, apie naują karjeros stotelę dar neatviravo.
– Kaip jaučiatės prisijungęs prie nacionalinės rinktinės? – žurnalistai Palangoje teiravosi M. Kuzminsko.
– Nuotaikos geros, kaip visada. Pagaliau įvyks pilnas pasiruošimas, po ilgos pertraukos. Manau, kad visi pasiilgę rinktinės. Matau, kad ir jūs pasiilgę rinktinės, nes šiandien jūsų susirinko neįprastai daug. Smagu.
– Ar jau aišku, kur žaisite kitame sezone?
– Dar iki galo nesu susitvarkęs visų klubinių reikalų. Negaliu per daug išsiplėsti. Tikiuosi, kad šiandien ar rytoj sutvarkysime, bet kol kas su jokiu klubu nesu pasirašęs sutarties.
– Kiek gandai apie jūsų prisijungimą prie „Olympiacos“ klubo yra teisingi?
– Kol parašai nesudėti, negaliu komentuoti. Pastarąją savaitę labai derėjausi su trimis klubais. Man visada yra labai sunku priimti sprendimus. Ypač tokius, kurie iš vienos ar kitos pusės nulemia ateitį. Aš į parduotuvę nuėjęs nežinau, kokį vandenį pirkti. Labai dažnai svarstau. Pagal horoskopą esu svarstyklės. Buvo daug svarstymų klubo pasirinkimo klausimu ir daug bemiegių naktų. Kada bus oficialu, pats klubas paskelbs.
– Kokie buvo argumentai už ir prieš renkantis naująją karjeros stotelę?
– Daug buvo kriterijų. Visada norisi, kad tavęs norėtų komanda. Šiuo atveju šį sąlyga buvo išpildyta. Kalbi su treneriu, žiūri, kokioje lygoje klubas žaidžia, kokios galimybės kažką pasiekti su klubu. Ne paskutinėje vietoje yra ir finansiniai dalykai. Visgi, šiuo atveju tai nebus finansiškai patraukliausias pasiūlymas. Žiūrint į ateitį turėtų būti viskas gerai.
– Ar jau bendravote su naujuoju treneriu?
– Natūralu, kad pirma pasikalbi su treneriu. Manau, kad visiškai nesvarbu, kad generalinis direktorius tavęs nori. Svarbiausia, kad tavęs norėtų treneris ir matytų tave savo vizijoje. Per pastaruosius pusantrų metų tai ne visada išsipildė.
– Milane daug laiko paleisdavote „ketvirtojo“ numerio pozicijoje. Ar naujajame klube rungtyniausite jau „trečiojo“ numerio rolėje?
– Negaliu sakyti, kad noriu rungtyniauti tik „trečiuoju“ numeriu. Šiais laikais krepšinis yra toks, kuomet gerai, kada žaidėjas gali žaisti keliose pozicijose. Tą aš galiu daryti. Tai priklausys nuo trenerio strategijos. Pavyzdžiui, 2017 m. čempionate daugiau žaisdavau „ketvirtojo“ numerio pozicijoje. Žaisdavau ir su Jonu Mačiuliu, kuomet galėdavau gynyboje keistis dengiamaisiais. Puolime gali atakuoti tuos žaidėjus, prieš kuriuos turi pranašumą. Man nėra svetimos abi pozicijos, bet man svarbiausia – kaip esu išnaudojamas vienoje ar kitoje pozicijoje.
– Kokį vaidmenį matai šioje rinktinėje? Kaip viską keičia J. Mačiulio sugrįžimas?
– Nežinau, tai priklausys nuo trenerio. Natūralu, kad mūsų smogiamoji jėga bus Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis. Aplink juos suksis visas žaidimas, o mes būsime pagalbiniai žaidėjai. Turėsime, kuo geriau išnaudoti mūsų aukštaūgius. Turėsime susitaikyti su tomis rolėmis, kurias nurodo treneris. Rinktinėje dažniausiai tai pavyksta – visi savo roles priima ir atlieka gerai.
– Ką krepšininkai rinktinėje kalba apie Donato Motiejūno situaciją?
– Nežinau, atvažiavau tik dabar. Dar nespėjome pakalbėti.
