Sportas

2019.07.18 05:30

Šuklino dopingo istorija: medalį grąžins, varžovą jau pasveikino, o garbės gynyba – per brangi

Inga Necelienė, LRT.lt2019.07.18 05:30

Ar WADA užsiima raganų medžiokle, kodėl jos sprendimų tenka palaukti, ar valstybės padeda savo sportininkams, nusprendusiems praverti nepigias Sporto arbitražo teismo duris, ir dar sykį apie Jevgenijų Šukliną ir jo medalį.

„Taip jau yra, – sakė Lietuvos antidopingo agentūros laikinoji vadovė Rūta Banytė. – Kai mes gauname medalį – džiaugiamės, kad taip įvyko, o kai mūsų sportininkas suklydo – sakome: ne, čia raganų medžioklė.“

Iš J. Šuklino medalio pareikalauta nuo Londono žaidynių praėjus beveik septyneriems metams. Po labai panašaus laikotarpio medalį atgavo Austra Skujytė – 2012 m. Londono žaidynių bronza jai buvo įteikta 2018-ųjų pabaigoje, o Mindaugui Mizgaičiui 2008 m. bronzinis apdovanojimas į sidabrinį buvo pakeistas po devynerių metų – 2017-ųjų pabaigoje.

Ar kanojininko J. Šuklino atvejis, palyginti su kitais WADA taisyklėms nusižengusiais lietuviais, yra lygiai toks pat?

„Kalbant apie tai, kad yra gautas ir patvirtintas dopingo testas, nustatyta, jog sportininkas vartojo draudžiamų medžiagų, – taip, šis atvejis yra panašus“, – sakė R. Banytė.

Laikomi dešimtmetį

Kaip žinoma, Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) visų didžiųjų varžybų – olimpinių žaidynių, pasaulio, žemynų čempionatų ir pan. – metu paimtus dopingo testus saugo dešimt metų. Kai atrandama nauja metodika ar patobulinama turima, visi mėginiai yra pertestuojami. Tai nėra pigus reikalas. Pasak R. Banytės, vieną mėginį ištirti, priklausomai nuo laboratorijos, labai apibendrintai skaičiuojant, kainuoja maždaug nuo 500 iki 1000 eurų.

Pertyrus 2012 m. Londono žaidynių dopingo testus, Lietuvos kanojininko mėginyje buvo rasta dehidrochlormetiltestosterono, kuris yra vienas iš metandianono, priklausančio anabolinių steroidų grupei, metabolitų. Ši medžiaga skirta jėgai padidinti, riebalams mažinti, raumenų masei sparčiau auginti.

Metodika J. Šuklino mėginyje rastai draudžiamai medžiagai dehidrochlormetiltestosteronui nustatyti 2012 m. žaidynių dienomis buvo, bet ją patobulinus tapo įmanoma nustatyti jos pėdsakus.

„Sportininkas yra atsakingas už tai, kas papuola į jo organizmą. O dehidrochlormetiltestosteronas – tokia medžiaga, kuri įprastai medicinoje nėra vartojama“, – paaiškino R. Banytė.

TOK sprendimai skundžiami

Sužinojęs apie teigiamą B mėginio testą, kanojininkas J. Šuklinas buvo pasišovęs kreiptis į Tarptautinį sporto arbitražo teismą (angl. Court of Arbitration for Sport – CAS).

Visuomenę supažindindamas su laišku, birželio 12 d. gautu iš Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Drausmės komisijos, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas teigė, kad šis sprendimas, kurio pagrindu J. Šuklinas diskvalifikuojamas iš 2012 metų Londono olimpinių žaidynių, – galutinis ir neskundžiamas.

Advokatas Audrius Biguzas paaiškina, kad pagal Olimpinės chartijos 61 straipsnį, Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimai yra galutiniai, tačiau Chartija nenurodo, jog jie yra neskundžiami.

„Lietuvoje pasirodžiusi informacija, jog TOK sprendimas nėra skundžiamas, nėra teisinga. <...> jame nėra nurodyta, kad jis neskundžiamas. Pavyzdžiui, J. Šuklino atveju TOK sprendimas skųstinas Tarptautiniam sporto arbitražo teismui. TOK sprendimą CAS galima skųsti per 21 dieną nuo ginčijamo sprendimo priėmimo“, – paaiškino advokatas.

Taigi terminą, per kurį TOK Drausmės komisijos sprendimą galėjo skųsti, kanojininkas praleido.

„Sužinojęs priimtą TOK sprendimą išsiunčiau visoms institucijoms, kurių atstovai labai mėgsta pasifotografuoti, kai sportininkai laimi medalį, laiškus. Parašiau, kad tikrai niekada nevartojau jokių draudžiamų preparatų ir noriu ieškoti tiesos, todėl prašau pagalbos. Vien apeliaciniam skundui CAS pateikti jau iš karto reikia mokėti. Vieno Sporto arbitražo teismo posėdžio išlaidos – apie 30 tūkst. eurų. O posėdžių būna ne vienas. 4 tūkst. eurų vien už tai, kad per atstumą pažiūrėtų į mano B mėginį, jau sumokėjau. Konsultavausi, domėjausi ir sužinojau, kad be 150 tūkst. eurų net neverta kreiptis į Sporto arbitražo teismą“, – aiškino J. Šuklinas.

Į klausimą, ar ne per brangios CAS paslaugos, Lietuvos antidopingo agentūros laikinoji vadovė atsakė: „Ne mano kompetencija tai spręsti, bet ši praktika, Sporto arbitražo teismo įkainiai susiklostę jau metų metais. Visi šie niuansai, kainos – jau ilgametė patirtis.“

Advokatas A. Biguzas nesutinka su pozicija, kad neturint pinigų sportininkui negalima apsiginti. „Manau, pirmiausia tai yra noro ir entuziazmo klausimas. Jeigu į situaciją žiūrima pro pirštus, tai taip ir išeina, kad neva vargšas sportininkas buvo nepagrįstai apkaltintas, o paskui negalėjo apsiginti.

Be kita ko, netikėčiau, kad tokios kompetentingos ir ilgametę patirtį turinčios institucijos kaip TOK ar WADA nepagrįstai kaltintų sportininką. Bylų be pagrindo nebūna. Taip, kartais bylos (kaip ir dopingo) pasibaigia sportininkų naudai, bet tokius retus atsitiktinumus lemia ne apskritai pagrindo ginčui nebuvimas, o smulkios procedūrinės detalės, kurios nusveria svarstykles sportininko pusėn“, – sakė advokatas.

Pagalbos nesulaukė

J. Šuklinas iš institucijų, į kurias kreipėsi, pagalbos nesulaukė.

„Gal dėl to, kad pas mus tai pirmas toks atvejis, visi, kurių prašiau, nuo manęs atsiribojo ir nusisuko. Valdžios pozicija nestebina, to ir tikėjausi. Jie manęs net artyn neprisileidžia, kad tik šešėlio ant jų nemesčiau. Tarsi sako: va, žiūrėkit, koks blogas, reikia greičiau jį nubausti, liepti grąžinti Lietuvai pinigus ir pamiršti šį dalyką. Bet taip elgdamiesi jie tik parodo savo tikrą veidą“, – sakė kanojininkas.

J. Šuklinas prisipažįsta iki paskutinės dienos laukęs ir tikėjęsis finansinės paramos. Terminui praėjus ėmė taip mąstyti: „Aš tiesą žinau, draugai ir komanda – tie žmonės, kurie visą laiką buvo šalia, manimi neabejoja, tai kam man įrodinėti? Dar suima pyktis, kad norėčiau įrodyti tiems, kurie bėgo spausti rankos, o dabar atsiribojo ir manęs vengia. Tik ar verta dėl to aukoti laiką ir sveikatą? Juk teismams reikia ne tik pinigų. Peržiūriu vertybes, prioritetus ir bandau filosofiškai žiūrėti – kas mūsų neužmuša, padaro stipresnius.“

Ar valstybės linkusios padėti į dopingo spąstus įkliuvusiems savo sportininkams?

Remdamasi prieinama informacija, R. Banytė pateikia kelis pavyzdžius, kai šalys stoja savo sportininkų pusėn. „Pietų Afrikos Respublika padėjo savo bėgikei Caster Semeya`i, Indija – sprinterei Dutee Chand ir, suprantama, Rusija išreiškė savo paramą sportininkams“, – sakė R. Banytė.

Dabar jau buvęs olimpinis vicečempionas J. Šuklinas mini dar vieną pavyzdį – Baltarusijos, kurios visa baidarių ir kanojų irklavimo rinktinė dėl dopingo šešėlio buvo diskvalifikuota iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.

„Daug bendravau su kanojininkais iš Baltarusijos – jie padedami valstybės įrodė, kad buvo be reikalo diskvalifikuoti iš Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, bet kas iš to – žaidynių atgal nesugrąžinsi“, – sakė J. Šuklinas.

Dar laukia sprendimų

Per du dešimtmečius trukusią sportinę karjerą, J. Šuklino skaičiavimais, jis pelnė apie 30 įvairios prabos medalių: „Pirmą kartą 2002-aisiais tapau Europos jaunių čempionato prizininku, kitais metais jaunių pasaulio čempionu, ir nuo to laiko, nuo šešiolikos metų, nebuvo nė vienų metų, kad į Lietuvą neparvežčiau medalių.“

Tiesa, dar laukiama Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos Drausmės komisijos sprendimo, po kurio jo laimėjimų sąrašas gali sutrumpėti, nes komisija gali nuspręsti tam tikru laiku nuo 2012-ųjų panaikinti jo iškovotus trofėjus.

„Kai iškovodavau medalį, sakydavo, kad medalis ne mano, o Lietuvai, Lietuvos. Šitas olimpinis – irgi Lietuvos“, – sakė kanojininkas.

LTOK, Kūno kultūros ir sporto departamentas, kurio funkcijas dabar perėmusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sprendimo dėl J. Šuklino premijų dar nepriėmė, bet yra svarstoma, ar nepaprašius grąžinti papildomų už olimpinį medalį duotų išmokų ir jam padėjusiam personalui – treneriams, medikams.

Ilgą laiką su J. Šuklinu dirbęs kineziterapeutas Jurijus Vaščenkovas taip komentuoja susidariusią situaciją: „Nesėdime ir neverkiame, kas bus, jeigu paprašys grąžinti. Formaliai žiūrint viskas yra logiška: neliko pagrindo mūsų premijoms, tai yra medalio, gali paprašyti jas grąžinti. Ir iš pagarbos Jevgenijui grąžinsime. Iš jo atėmė gyvenimo laimėjimą, o iš mūsų – tik pinigus.“

Advokatas A. Biguzas sako, kad klausimas dėl trenerių, medikų, aptarnaujančio personalo yra keblus ir sprendimo taikymas tikriausiai būtų labai abejotinas. Tada kiltų klausimas, ar iš tikrųjų šio sportininko treneriai, aptarnaujantis personalas yra prisidėję prie sportininko atlikto pažeidimo.

„TOK kalba apie asmeninę atsakomybę, tai yra panaikinamas sportininko laimėjimas. Būtent apie sportininko atsakomybę yra ir TOK sprendimas. TOK sprendimu nėra sprendžiamas J. Šuklino trenerių, aptarnaujančio personalo atsakomybės klausimas. Dėl to ir LTOK neturi prievolės įgyvendinti TOK sprendimo tokia apimtimi, jog premijos būtų atimtos ir iš trenerių“, – komentavo advokatas.

Bet, A. Biguzo tikinimu, tai nepanaikina teisės pačiam LTOK reikalauti sugrąžinti piniginius prizus ir iš trenerių, aptarnaujančio personalo, bet tokiu atveju, jei tokį reikalavimą pateiktų LTOK, jis turėtų įrodyti, kad šie asmenys yra prisidėję prie pažeidimo.

Naująjį vicečempioną jau pasveikino

Bet dar grįžkime į pradžią. A. Skujytė olimpinio medalio laukė gal trejus metus, nors kalbos apie galimas rokiruotes pirmajame septynkovininkių penketuke ėmė sklandyti iškart po Londono žaidynių. Nuo sprendimo diskvalifikuoti Rusijos atstovą, graikų-romėnų imtynininką Chasaną Barojevą iki to momento, kai sidabras atsidūrė M. Mizgaičiui ant krūtinės, praėjo metai.

„Yra buvę tokių situacijų, kai sportininkas apskritai teigia, kad medalis yra pamestas. Ir jo negrąžina. Dėl to reikia išduoti laimėtų medalių dublikatus. Tai iš dalies yra sportininko sąžinės reikalas“, – paaiškino Lietuvos antidopingo agentūros laikinoji vadovė R. Banytė.

J. Šuklinas olimpinio sidabro medalio, diplomo ir ženkliuko Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui dar negrąžino.

„Galiu nors rytoj atiduoti. Pats medalis nieko nereiškia, skaudu dėl to, kad dabar, po tiek metų, sunku ką nors įrodyti. Nė karto jo neėmiau į rankas tiesiog šiaip pasipuikuoti, nebent kas paprašydavo atnešti ir parodyti. Tas medalis – seniai pamirštas reikalas: padaryta ir einu toliau“, – sakė J. Šuklinas.

Ar galvoja, kaip reikės grąžinti už medalį gautas premijas? „Negalvoju, kiek ir ko paprašys, – sako. – Neisiu, neprašysiu, neverksiu – viską atiduosiu, bet sportininkams pasakysiu, kad šiandien jus myli, o ar rytoj nepaprašys visko grąžinti, net ir pinigų už pasiruošimą.“

Vienas pirmųjų, kuriam po TOK sprendimo J. Šuklinas parašė laišką, buvo rusas Ivanas Štilis – naujasis 2012 m. Londono žaidynių vicečempionas.

„Gal keistai skambės, bet jam parašiau, kad džiaugiuosi, jog jis turės šitą medalį, nes jis to vertas“, – atskleidė kanojininkas.