Sportas

2019.07.15 15:46

Papildomą šansą „Nevėžiui“ suteikusi LKL vėl baus už kritiką bei įves ribas žaidėjų skolinimui

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.07.15 15:46

Pirmadienį Vilniuje surengtas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) valdybos atstovų posėdis, kuriame nubraižyti 2019– 2020 m. LKL čempionato kontūrai bei patvirtintas lygos komandų skaičius.

Kitą sezoną LKL čempionato tvarkaraščio formatas nesikeis. Klubai kaip ir praėjusiame sezone žais keturių reguliariojo sezono ratų tvarka, tačiau atkrintamosiose komandų lauks ilgesnė pusfinalio serija – vietoje serijos iki dviejų pergalių komandos žais iki trijų laimėtų rungtynių. Planuojama, jog vėliausiai čempionato sezonas pasibaigs birželio 12-ąją. Jeigu Europos turnyruose sėkmingai pasirodys LKL klubai, jau sezono metu gali būti trumpinamos atkrintamųjų serijos.

Paskelbta, jog kitame sezone keisis Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyro komandų skaičius. Į kovas dėl trofėjaus stos visi 10 lygos klubų bei 6-ios NKL čempionato ekipos.

Posėdyje taip pat nuspręsta sugrąžinti baudas už lygos dalyvių išsakomą nepagrįstą kritiką LKL atžvilgiu. Portalas LRT.lt primena, jog prieš praėjusį sezoną buvo atsisakyta baudų už kritiką LKL, o ne vienas treneris po čempionato rungtynių nevengdavo išskirti kritikos rungtynių teisėjams.

Tarp kitų įdomių pakeitimų – draudimas leisti LKL klubams skolintis daugiau nei tris kitos LKL komandos krepšininkus. Lygos užkulisiuose buvo kalbama apie tai, jog Kauno „Žalgirio“ organizacija planuoja Prienų ekipai skolinti ne vieną sutartį su Kauno ekipa turintį žaidėją.

Dešimties lygos klubų atstovai, LKL prezidentas Remigijus Milašius ir lygos generalinis direktorius Romualdas Brazauskas nubalsavo už tai, jog finansinių įsiskolinimų turintis Kėdainių „Nevėžio“ klubas išliktų lygos žemėlapyje ir kitame sezone. Lygos prezidentas R. Milašius patvirtino, jog jam žinomi Kėdainių klubo įsiskolinimai siekia apie 140 tūkstančių eurų.

Visgi „Nevėžio“ klubui iškeltos papildomos sąlygos – iki rugpjūčio 15-osios klubo valdžia turi įvykdyti visus LKL vadovybės iškeltus reikalavimus. Priešingu atveju, kitame sezone prie starto linijos gali stoti ir devynios komandos.

„Kėdainiuose visą sezoną buvo normali situacija su atsiskaitymais, – po LKL vadovybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo R. Milašius. – Buvau nuvažiavęs į Kėdainių savivaldybę. Posėdyje su savivaldybe klubo valdybai buvo iškelti reikalavimai – išsirinkti sporto direktorių, direktorių, sumokėti 50 tūkst. VMI sąskaitą bei nutraukti sąsajas su paramos fondu „Krepšinio angelai“. Visos suinteresuotos pusės rado bendrą sutarimą ir matosi, kad yra noras išspręsti visus klausimus. Žadėta, jog VMI sąskaita bus padengta šiomis dienomis. Mūsų žiniomis skola siekia 75 tūkst. eurų žaidėjams ir agentams. Dar 13 tūkst. už įvairias paslaugas ir 50 tūkst. VMI skola, kurią reikia padengti, kad pradėtų veikti sąskaita. Visi klubai turi skolų pereinamuoju laikotarpiu. Visos pusės suinteresuotos, kad klubas būtų. Reikėjo bendro sutarimo. Ne piniguose ten esmė. Ten seniai reikėjo bendro dialogo tarp klubo steigėjų ir savivaldybės.“

Spaudos konferencijoje R. Milašius pabrėžė, jog „Nevėžio“ klubui nenutraukus sąsaju su fondu „Krepšinio angelai“, kuris buvo naudojamas įsisavinti Kėdainių rajono savivaldybės skiriamą paramą, licencijos klubas gali netekti net ir sezono metu.

Be to, anot LKL prezidento, klubui licencija neatšaukta, jog „Nevėžis“ galėtų pradėti burti komandą naujam sezonui bei tuo pačiu metu tvarkytis su finansinėmis problemomis. R. Milašiaus aiškinimu, reikia, kad visos šalys rastų bendrą dialogą bei išvengtų Graikijos krepšinio lygą ištikusio fiasko – iš pirmenybių dėl nepasitenkinimo teisėjais bei rungtynių praleidimo buvo išmestas Pirėjo „Olympiacos“ klubas.

„Mes LKL galime žaisti ir devyniese. Visgi yra istorija, tam tikri dalykai. Nubraukti ir išmesti – lengviausia. Mano vadovavimo metodika – ieškoti kompromiso. Neatėjau, kad kirsčiau galvas. Mane išrinko klubai. Esu žmogus, kuris nori kalbėti. Nenoriu vien drausti ir bausti. Galiu leisti kartais peržengti tas ribas, kurių neleisčiau peržengti. Nenoriu, kad atsititktų kaip nutiko Graikijoje tarp Pirėjo „Olympiacos“ ir Atėnų „Panathinaikos“ komandų. Noriu, kad krepšinyje būtų taika ir krepšinio lygis augtų“, – aiškino R. Milašius.

– Minėjote, jog artimiausiu metu LKL čempionate regite ir dvylika klubų. Kokie miestai yra arti to, kad ateityje pravertų LKL duris?

– Apsilankiau Mažeikiuose, kur netrukus turėtų būti pradėta statyti nauja arena. Yra užsakovas, laimėjęs savivaldybės konkursą, tačiau šiuo metu užsakovo įmonė pertvarkoma. Dėl šios priežasties statybų procesas sustojęs, nes savivaldybė dar nenori pervesti statyboms skiriamų pingų.

Jonavos klubas jau yra pairuošęs. Žiūrėsime, ar ši komanda ateityje prisijungs prie lygos. Planuojame, jog lygą gali papildyti NKL čempionė ir dar viena komanda gavusi papildomą kvietimą – „wild cardą“.

Yra ir daugiau miestų, kuriuose yra ruošiami arenų projektai ir kurie mane domina.

– Kaip vertinate Eurolygos žingsnį atsisakyti išdalinti kvietimus į lygą per nacionalinius čempionatus?

– Vertinu neigiamai. Žinoma, Eurolyga yra privati kompanija ir privati kompanija turi savo interesus. Tai yra verslas. Tokius dėsnius diktuoja rėmėjai, siūlantys tam tikras idėjas.

Pasižiūrėkime į Eurolygos komandas, ar gali dar kokia LKL komanda dalyvauti Eurolygoje? Nebent „Rytas“, bet jiems reikia didesnio biudžeto. Norinti pasiekti gerų rezultatų, reikia, jog biudžetas siektų bent 10 milijonų eurų. Viskas brangsta. Nustebau, kad litrinis žirnelių indas dabar kainuoja 12 eurų. Padauginau viską į litus, manęs vos neišpylė prakaitas.

Manau, kad 16 komandų skaičius Eurolygoje buvo optimalus. Tai netrukdė bendradarbiauti su kitomis lygomis. Su 18 komandų skaičius nėra dar visiškai kritinis. Mes susitvarkysime. Reikia ieškoti, kaip sumažinti rungtynių skaičių pas mus. Einame prie trijų ratų sistemos. Tai yra įmanoma. Jeigu Eurolygos komandų skaičius dar labiau didės, neįsivaizduoju, kaip bus galima suderinti tvarkaraščius.

– Kodėl buvo nuspręsta sugrįžti prie nuobaudų dėl kritikos lygos atžvilgiu?

– Praėjusiame sezone nuostatai buvo liberalizuoti. Grįžtame prie to, kas buvo prieš dvejus metus. Treneriai po rungtynių peržengdavo ribas. Yra etikos dalykai. Jeigu kalbi apie rungtynes, turi būti ne vien kritika teisėjams. Turi būti tam tikri dalykai, kurių metu nereikia žementi teisėjų ir lygos. Čia ne Milašiaus ir Brazausko, o praktiškai vienbalsiai priimtas valdybos nairių sutarimas. Žodžių vėliau neatsiimsi. Tai kenkia bendram LKL įvaidžiui.

Be to, noriu pasidžiaugti, kad mūsų teisėjai padarė didžiulę pažangą. Yra trys Eurolygos teisėjai. Nesvarbu, kad jie neužiima lyderiaujančių pozicijų, bet turime tris aukščiausiame lygyje dirbančius teisėjus.

Kitas dalykas – pirmieji Europoje sukūrėme precedentą, kuomet leidome KMT turnyre teisėjauti užsienio arbitrui. FIBA nėra visagalė ir negali drausti nacionaliniuose čempionatuose dirbti užsienio arbitrams. Juk kaip Europos sąjungoje turi būti laisvas prekių judėjimas ir laisva rinka. Žaidėjai ir treneriai gali judėti, o teisėjai ne? Reikia sėstis ir kalbėtis. Situacija Graikijoje – puikus pavyzdys, kaip viskas gali blogai pasisukti.

– Kalbama, jog Prienų klubas gali tapti savotiškais „Žalgirio“ dubleriais ir skolintis ne vieną Kauno ekipos žaidėją. Ką darysite dėl šios situacijos?

– Nuostatuose įvyko pasikeitimai. Viena komanda daugiau trijų žaidėjų skolinti daugiau negali. Mes įvedėme naują taisyklę. Toks „monstras“ kaip „Žalgiris“ gali skolinti žaidėjus įvairiomis sumomis. „Žalgiris“ perduoda ir po du, ir po vieną žaidėją. Prienuose daugiau trijų „Žalgirio“ skolintų žaidėjų nebus. Savivaldybė paskyrė numatytą sumą Prienų klubui, o ne „Žalgiriui“. Ten visada žaisdavo Žalgirio žaidėjų. Mažiems klubams sunku. Jie ieško įvairių bendarbiavimo formų. Jie pasiims tris žaidėjus – kaip numatyta nuostatose.