Ketvirtadienio popietę Vilniaus oro uosto atvykstančiųjų keleivių laukimo salę užpildė pučiamos vuvuzelos, plojimų ir džiaugsmingų šūksnių mišinys – susirinkusieji pasitiko iš JAV atskridusią Lietuvos vyrų golbolo rinktinę, kuri dar pirmadienį Fort Veino mieste triumfavo paralimpinių žaidynių atrankos turnyre.
Bilietą į kitų metų Tokijo žaidynes iškovoję mūsų šalies golbolininkai, su tik šiais metais šios sporto šakos treneriu tapusiu Valdu Gecevičiumi, papildomo galvos skausmo neprisidarė – Lietuvos rinktinė galės ramiai ruoštis svarbiausiam olimpinio ciklo startui bei Japonijoje kitais metais gins žaidynių čempionų titulą.
Visgi turnyre JAV ne viskas lietuviams buvo rožėmis klota. Likus vos dienai iki pirmosios dvikovos A grupėje traumą patyrė pagrindinis komandos centras Mantas Brazauskis. Vienas rinktinės gynybos ramsčių treniruotės metu susidūrė su komandos draugu ir smarkiai pasitempė čiurną.
Dėl traumos M. Brazauskis nepadėjo rinktinei grupės etape, kuriame mūsų šalies golboininkai iškovojo 5 pergales ir nusileido Turkijos rinktinei 4:12. Tiesa, M. Brazauskį pavyko laiku sugrąžinti ant kojų – golbolininkas prie komandos prisijungė jau ketvirtfinalio dvikovoje su JAV rinktine, kurią Lietuvos rinktinė laimėjo po dramatiškos kovos 6:5.
„Nežinau, ką galvojo treneris, bet aš neturėjau minčių nepasirodyti turnyre, – Vilniaus oro uoste kalbintas žurnalistų šypsojosi M. Brazauskis. – Labai norėjau prisidėti prie komandos draugų. Vyrai yra šaunuoliai, mes visi šaunuoliai. Vienas kitą papildome. Jeigu kas negali padėti komandai, atsiras kitas, kuris galės.“
Rungtynėse su JAV golbolininkais, kaip teigė pats M. Brazauskis, lietuviai sugebėjo „išnešti sveiką kailį“, nors dvikovos pabaigoje mūsų šalies rinktinės varžovai galėjo išlyginti rezultatą, tačiau amerikiečių metimo metu buvo užfiksuotas „ilgo kamuolio“ (ang. longball) taisyklės pažeidimas. Nors JAV atstovai galvojo rašyti protestą, greitai tokios minties buvo atsisakyta ir lietuvių varžovai sveikino nugalėtojus.
Kaip teigė rezultatyviausias turnyre Lietuvos rinktinės žaidėjas Mantas Panovas, į komandos rikiuotę sugrįžęs M. Brazauskis įpūtė papildomų jėgų komandai, kuri atkrintamosiose demonstravo darnų žaidimą.
„Kai Mantas grįžo į rikiuotę ir laimėjome ketvirtfinalio rungtynes, tikėjimas mūsų galimybėmis tik išaugo. Išsikėlėme tikslą toliau žygiuoti iki galo ir laimėti kelialapį. Taip ir atsitiko“, – tvirtino M. Panovas.
Bilietą į Tokijo paralimpines žaidynes V. Geceviaus auklėtiniams garantavo laimėta pusfinalio akistata prieš kinus 12:5. Finalo rungtynės tebuvo paskutinis formalumas, tačiau Lietuvos rinktinė nebuvo linkusi dar kartą nusileisti tiems patiems varžovams. Turkus lietuviai patiesė laimėdami dvikovą rezultatu 7:3.
Iškovoti pirmosios vietos medaliai daugeliui mūsų rinktinės žaidėjų yra dar vienas malonus apdovanojimas ir taip gausiose trofėjų lentynose. Visgi iš krepšinio į golbolą prieš kiek daugiau nei tris mėnesius atėjusiam treneriui Valdui Gecevičiui tai buvo pirmasis toks pasiekimas visiškai naujoje sporto šakoje.
Į Lietuvą sugrįžę rinktinės žaidėjai įvertino V. Gecevičiaus indėlį ir pastangas į komandos žaidimą. Tiek M. Brazauskis, tiek M. Panovas džiaugėsi, jog naujasis rinktinės vairininkas suvienijo kolektyvą ir greitai pritapo prie naujųjų auklėtinių.
„Fanastiška, kai žmogus, į komandą atėjęs prieš kelis mėnesius, padarė tokią pažangą bei padėjo iškovoti kelialapį. Jau per pirmąją treniruotę, pradėjęs darbus su mumis, jis pasakė – mūsų tikslas bilietas į paralimpines žaidynes. Tuomet pajutau, jog viskas bus gerai“, – tvirtino M. Brazauskis.
„Valdas, atėjęs iš komandinio sporto, supranta komandinio sporto specifiką. Jis įnešė daug vienybės į komandos vidų. Treneris nuolat primena, jog turime vienas kitą palaikyti kiekvieną akimirką, kad neprarastume vilties net ir sunkiausiais momentais. Jis labai daug prisidėjo prie mūsų komandos suvienijimo ir dar per tokį trumpą laiką“, – komandos draugui antrino M. Panovas.
Pats V. Gecevičius, išsivadavęs iš artimųjų glėbio, bendraudamas su žiniasklaida pripažino, jog turnyras JAV padėjo dar labiau pagilinti žinias sporto šakoje, apie kurią iki šių metų kovo mėnesio žinojo labai nedaug.
„Augau ne tik aš, augome visi kaip vienas kolektyvas. Žaidėjai turi pasitikėti ir treneriu. Draugiškos rungtynės yra viena, o čia oficialios rungtynės, tad nebuvo žinoma, kaip pats reaguosiu į viską rungtynių metu. Jaučiu, kad tobulėju, o tobulėjimui ribų nėra. Dabar apie golbolą žinau tikrai daugiau nei prieš tris mėnesius“, – tvirtino Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.
Dalindamasis įspūdžiais apie visą turnyrą, V. Gecevičius kalbėjo, jog Fort Veine jo auklėtiniai prastai pasirodė tik grupės etape pralaimėdami turkams. Kaip teigė pats treneris, po skaudžios nesėkmės komanda net neanalizavo rungtynių įrašo – specialistas tiesiog suprato, jog reikia pamiršti šią dvikovą ir nusiteikti likusiems mūšiams.
Vietoj įrašo nagrinėjimo pokalbiui sukviesta komanda iškart sureagavo ir pergalingai nužygiavo iki finalo. Ar finale treneris leido komandai atsipalaiduoti? Kaip teigia pats V. Gecevičius, Lietuvos vyrų golbolo rinktinė neturi nesvarbių dvikovų.
„Žaidėjams pasakiau, jog finalas lieka svarbus, nors didžiausios emocijos buvo po laimėto kelialapio pusfinalyje. Mūsų komandoje nesvarbių rungtynių nėra. Smagu, kad mums pavyko nusiteikti“, – aiškino treneris.
Ne vieną dešimtmetį krepšiniui atidavęs V. Gecevičius vos per tris mėnesius naujoje sporto šakoje pasiekę vieną didžiausių karjeros pergalių. Treneris džiaugėsi savo debiutu, tačiau supranta, jog kartelė Lietuvos vyrų rinktinei užkelta aukštai.
„Jausmas dvejopas – daug metų praleidau krepšinyje, bet tokių pergalių iškovoti nebuvo jokių šansų. Dabar per tris mėnesius debiutuota geru rezultatu. Užsikėliau kartelę sau aukštai. Padirbėjus, visi greitai sakys, jog gali būti dar geriau. Smagu, kad šįkart pavyko laimėti“, – šypsojosi V. Gecevičius.
Sugrįžę į Lietuvą, mūsų šalies golbolinininkai pasiners į atostogas bei savo darbus bei kiek vėliau grįš į treniruočių režimą bei ruošis spalio mėnesį Rostoke (Vokietija) vyksiančiam Europos golbolo čempionatui, kur gins čempionų titulą.
