JAV moterų futbolo rinktinė sekmadienį Paryžiuje laimėjo jau ketvirtąjį pasaulio čempionių titulą. Net 26 įvarčius įmušusios amerikietės turnyre praleido tik tris ir tiesiog dominavo pirmenybėse. Kokios yra tokio ryškaus amerikiečių dominavo priežastys, aiškinasi LRT.lt.
Amerikietės laimėjo pirmą istorijoje FIFA organizuotą turnyrą 1991 m., pakartojo šią sėkmę po 8 metų namuose ir triumfavo pastaruosiuose dviejuose turnyruose 2015 ir 2019 m. Be jų, pasaulio čempionate yra triumfavusios tik vokietės (2003 ir 2007 m.), japonės (2011 m.) ir norvegės (1995 m.).
JAV vyrų rinktinė tik pačiame pirmajame pasaulio čempionate tolimais 1930 m. iškovojo bronzos medalius, tačiau tada turnyre žaidė tik 13 komandų. Po to amerikiečiai tik vieną kartą pasiekė ketvirtfinalį. Kodėl moterims sekasi kur kas geriau?
Visų pirma – dėl mažesnės konkurencijos. Pasaulio moterų čempionatuose dominuoja turtingų valstybių atstovės, kur moterų teisės jau ne vienerius metus yra visuomenei svarbus dalykas. Moterų emancipacija yra vienas veiksnių, lemiančių, kad jos gali profesionaliai sportuoti. Todėl tokios šalys, kaip Vokietija, Norvegija, Švedija, Japonija, JAV, Kanada, ir dominuoja moterų futbole.
Iš viso per 8 iki šiol rengtus moterų futbolo pasaulio čempionatus į stipriausių ketvertą pateko tik 11 skirtingų komandų. Pagal kriterijus, kurie išvardyti aukščiau, išskirtinėmis rinktinėmis tapo Brazilija ir Kinija, kur su moterų teisėmis nėra viskas gerai.
Brazilijoje futbolas tiesiog yra kone religija, tad nenuostabu, kad jį žaidžia ir moterys. Nors net ir šiame čempionate rinktinėje žaidė ne vien profesionalės, o Brazilija net neturi vienos profesionalios moterų futbolo lygos. Tuo tarpu komunistinė Kinijos valdžia skatina visų lyčių sportą ir investuoja didelius pinigus į moterų futbolą. Štai kompanija „Alipay“ pasibaigus turnyrui Prancūzijoje paskelbė, kad per ateinančius 10 metų į šalies moterų futbolą investuos 145 mln. JAV dolerių.
Pastaraisiais metais moterų futbolas didžiuliais tempais augo Anglijoje, kur daugiau nei 50 metų buvo uždraustas, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje. Šiame sezone Ispanijoje buvo pagerintas moterų klubinio futbolo lankomumo rekordas, visose šiose šalyse egzistuoja profesionalios moterų lygos, kuriose moterų klubai dažniausiai yra vyrų komandų dalis, naudojasi ta pačia infrastruktūra, medicininiu personalu ir panašiai.
Šiame čempionate tikrai buvo rinktinių, kuriose nemažai puikių žaidėjų. Štai tarp rezultatyviausių žaidėjų pateko anglė Ellen White, jos komandos draugė Lucy Bronze atsiėmė „Sidabrinio kamuolio“ prizą, olandų vartininkė Sari van Veenendaal buvo pripažinta geriausia vartų sarge, o geriausios jaunosios žaidėjos prizas atiteko vokietei Giuliai Gwinn.
Įdomu ir tai, kad geriausios pasaulio futbolininkės rinkimuose per pastaruosius 10 metų laimėjo tik dvi amerikietės – Ammy Wambach (2012 m.) ir Carli Lloyd (2015 ir 2016 m.). Ir vis dėlto JAV rinktinė vis tiek atrodo smarkiai pajėgesnė už visas kitas, visų pirma, dėl didesnio skaičiaus pajėgių žaidėjų, kas leidžia turėti ilgesnį atsarginių žaidėjų suolelį.
Vis dėlto amerikietės tai pasiekė dėl vienos gana paprastos priežasties. Dėl jos aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje itin daug laimėjo visos sporto šakos.
Turime grįžti į 1972 metus, kai JAV buvo priimtas įstatymas, jog visos valstybinių pinigų gaunančios švietimo institucijos turėjo užtikrinti vienodas galimybė siekti sporto karjeros tiek vyrams, tiek moterims. Paprastai tariant, jeigu universitetas turi vaikinų krepšinio, futbolo ar ledo ritulio komandą, privalo būti ir analogiška merginų komanda. Pvz., Anglijoje 1971 m. po 50 metų draudimo pagaliau buvo leista moterims apskritai žaisti futbolą.
Tai buvo taip reikalingas startas moterų sportui visose šakose, tačiau būtent europietiškas futbolas laimėjo itin daug. 1991 m. pasaulio pirmenybes būtent ir laimėjo futbolininkių karta, užaugusi po šios pataisos priėmimo.
Kodėl tiek daug laimėjo būtent europietiškas futbolas? Kone tuo pat metu futbolas itin išpopuliarėjo tarp vaikų JAV priemiesčių rajonuose. Tėvams reikėjo kažkuo užimti nuobodžiaujančius vaikus ir futbolas tapo puikia proga žaisti. Tai paprastas žaidimas, reikalaujantis tik kamuolio ir laisvo žemės ploto, – jo buvo apsčiai.
Be to, JAV nebuvo jokių futbolo tradicijų, o drauge ir stereotipų – niekam neatrodė netinkama mergaitėms spardyti futbolo kamuolį. Vidurinėje mokykloje futbolą žaidusios mergaitės galėjo tęsti šį užsiėmimą ir universitetuose, nes minėta pataisa privertė juos kurti ne tik vyrų komandas.
Žinoma, prie amerikiečių dominavimo jau aukščiausiame rinktinių lygyje prisidėjo ir tai, kad kitur pasaulyje moterų futbolo vystymąsi net ir panaikinus draudimus lėtino visuomenės požiūris ir bendrai lėtesnė moterų emancipacija.
Tiesa, populiarumą rinktinių lygyje amerikiečiams sunkiai sekėsi pakartoti klubuose. Bandymai kurti profesionalias moterų futbolo lygas – WUSA (2001–2003 m.) ir WPS (2009–2011 m.) – baigdavosi greitai ir nesėkmingai. Tiesa, dabartinė lyga NWSL, atrodo, pasimokė iš praeities klaidų. Kaip ir Europoje, moterų klubai JAV dabar turi partnerius vyrų MLS čempionate, tad irgi naudojasi viena infrastruktūra.
Nuo 2015 m. vidutinis moters futbolininkės atlyginimas daugiau nei padvigubėjo – nuo vid. 6,8 tūkst. dolerių iki 16,5 tūkst. per sezoną. Žinoma, jis vis dar itin mažas, tačiau bent jau auganti kryptis nuteikia pozityviai.
Tiesa, net rinktinių lygyje JAV futbolininkės vis dar negali pasigirti lygybe. Už pergalę pasaulio čempionate kiekviena iš federacijos biudžeto gaus po maždaug 250 tūkst. dolerių premiją. Jei pasaulio čempionatą laimėtų JAV vyrų rinktinė, kiekvienas jos žaidėjas gautų po daugiau nei milijoną dolerių.
Darbo vis dar įdėti reikia labai daug, juolab, kad pagaliau moterų futbolas atsigavo bei smarkiai išpopuliarėjo ir Anglijoje. Vis dėlto likęs pasaulis amerikietes vis dar vejasi, tą dar kartą įrodė sekmadienį JAV pergale pasibaigęs pasaulio čempionato finalas.
Parengta pagal BBC, FourFourTwo.com, USA Today medžiagą.
