Sportas

2019.07.01 18:50

Į sporto reformos trūkumus pirštais badžiusi Gudzinevičiūtė atvira: Tokijo olimpiadoje mūsų gali laukti fiasko

Sekmadienį Minske (Baltarusija) pasibaigusiose antrosiose Europos žaidynėse Lietuvos sportininkai laimėjo tris medalius, o pirmadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) būstinėje tokį rezultatą įvertinusi LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė buvo atvira – toks pasirodymas nebuvo sėkmingas.

Lietuvos atstovai, nors į Europos žaidynės delegavo daugiau nei 70 sportininkų, tačiau iškovojo vos tris medalius ir visus juos – paskutinį varžybų savaitgalį.

Keirino rungtyje auksą iškovojo dviratininkė Simona Krupeckaitė, kartu su Migle Marozaite nuraškiusi sidabrą ir komandinėse sprinto varžybose.

Paskutinį medalį mūsų šaliai pelnė gimnastas Robertas Tvorogalas, triumfavęs sportinės gimnastikos pratimų ant skersinio rungtyje.

Pirmadienį LTOK būstinėje surengtame susitikime su sportininkais dalyvavo tik dviratininkės, mat R. Tvorogalui kilo sunkumų grįžtant namo – jis kuriam laikui įstrigo prie Lietuvos – Baltarusijos sienos.

Nors susitikimo metu ir tvyrojo pakili atmosfera, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė sakė, jog trys medaliai Europos žaidynėse – nepatenkinamas rezultatas. Lietuviai su tokiu apdovanojimų kiekiu užėmė 29-ąją vietą tarp visų dalyvavusių komandų.

Kalbėdama apie tokio pasirodymo priežastis, D. Gudzinevičiūtė buvo atvira – didelę įtaką tam padarė prieš pusantrų metų pradėjusi veikti sporto reforma, po kurios Lietuvos olimpinis sporto centras neteko galimybės ruošti šalies sportininkus, o tuo turėjo užsiimti pačios federacijos, kurios, anot D. Gudzinevičiūtės, neturi resursų darbą atlikti kokybiškai.

– Reziumuojant žaidynes – kokios jos buvo?

– Jei kalbame apie pačią organizaciją, tai buvo šioks toks nerimas, nes tai buvo tik antrosios Europos žaidynės, tačiau dabar galime sakyti, jog jos pavyko šimtu procentų. Gal ne taip prabangiai, kaip Baku, tačiau organizuota tikrai gerai. Fantastiškas reginys su vis augančiais rezultatais, didėjančiu dėmesiu, valstybių vadovais.

Kalbant iš mūsų pusės, turėjome 73 atletus, ne pačią mažiausią komandą, laimėjome tris medalius, tai rezultatas tikrai nėra geras. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi sportininkais, kurie padarė viską ir dar daugiau, tačiau dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių mūsų rezultatas yra toks.

Pirmą kartą gavome ir nuo latvių, ir nuo estų, ir nuo visų aplinkui ir tik tie paskutiniai medaliai nulėmė, kad neliko pačiame gale.

Šitas rezultatas mūsų visai nenustebino, apie tai kalbėjome jau ir pernai ir užpernai, prieš ir po jaunimo olimpinių žaidynių. Galima pasakyti, kad didysis mūsų sportas žengia žemyn, rezultatai neauga ir tai yra tų neapgalvotų sporto reformų pasekmė. Jei mes nesiimsime kažkokių veiksmų – mūsų laukia fiasko Tokijo olimpinėse žaidynėse.

– Ką galima prognozuoti dėl galimų medalių Tokijuje?

– Na, šiuo metu mes tikrai negalime nieko prognozuoti, nes ten patekusių dar yra labai nedaug. Nemanome, jog pagal dydį turėsime tokią pat didelę komandą kaip Rio de Žaneiro olimpiadoje dėl tos pačios priežasties – sistemos sugriovimo.

Manau, kad surėmus pečius vis dar galime sustabdyti šitą sniego gniužulą, bet jei to nepadarysime – buvusį lygį pasieksime tikrai ne Tokijuje, o gal net ir ne Paryžiuje.

Tikrai dėkojame sportininkams, jie padarė viską, džiaugiamės ir didžiuojamės visais, kurie laimėjo medalius ir užėmė aukštas vietas, tačiau visas didysis rezultatas yra nepatenkinamas.

– Kokių permainų reiktų imtis kuo greičiau?

– Atstatyti sugriautą medicinos aptarnavimą, atstatyti olimpinio sporto centro centralizuotą rengimą, nes federacijos pačios tiesiog neturi resursų padaryti to, ką iki šiol darė olimpinis sporto centras. Turbūt visi kalbinti sportininkai pasakytų, kad su sporto medicina, su moksliniais tyrimais situacija šiuo metu nėra gera ir mūsų vienų pastangų ją suvaldyti nepakanka.

Jei olimpiniame sporto centre turėjome centralizuotą medicininį aptarnavimą, tai dabar jis yra pavienis ir prastas, apie tai galite kalbėti ir su dauguma sportininkų. Net ir iš Tokijo neseniai grįžusi Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė minėjo, jog medicinos aptarnavimo sunaikinimas yra labai prastas reiškinys.

– Koks yra jūsų santykis su vyriausybe, švietimo, mokslo ir sporto ministerija? Ar palaikote dialogą, ar kalbate apie tas problemas?

– Taip, tikrai. Galime tik pasidžiaugti, jog šiuo metu santykis ir įsiklausymas yra geresnis, tačiau, kaip ir patys suprantate, to, kas sugriauta, atstatyti labai greitai tiesiog neįmanoma. Vyksta diskusijos, ką galime padaryti bendromis jėgomis, o tai galbūt buvo tik dar viena iliustracija, kuri parodys, kad tai reikia taisyti.