Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Bruklino „Barclays“ centras vėl sutrauks visų krepšinio sirgalių dėmesį, mat ten vyks dar viena NBA naujokų birža, kurioje savo pavardes išgirsti ir pajėgiausioje pasaulio lygoje debiutuoti tikėsis geriausi jauni pasaulio krepšininkai. Tiesa, aukščiausiose pozicijose savo vardus išgirdę žaidėjai toli gražu ne visada pateisina į juos dėtus lūkesčius, priešingai – kartais verčia krepšinio visuomenę sukti galvą, kodėl sportininkas apskritai buvo pakviestas.
Nors didesnių ar mažesnių nesėkmių kviečiant žaidėjus pasitaiko kone kiekvienais metais, žemiau pateikiami krepšininkai dažnai yra laikomi visiškais nusivylimais, turint omenyje jų šaukimo numerį, pasiektus komandinius bei asmeninius rezultatus ir susikurtą karjerą apskritai.
Portalas LRT.lt kviečia prisiminti dešimt labiausiai nuvylusių visų laikų NBA naujokų biržos šaukimų.
Hasheemas Thabeetas (2009-ieji, Memfio „Grizzlies“, 2 šaukimas)
Žaidėjas, kuris tuo metu buvo įvardijamas kaip naujasis Dikembe Mutombo. Po neblogos karjeros koledže, Memfio komanda nusprendė surizikuoti su žaidėju, kuriame matė didžiulį potencialą.
Dar prieš tų metų biržą didžiausiomis žaidėjo stiprybėmis buvo laikomas jo žaidimas gynyboje, o didžiausiu trūkumu – puolamojo arsenalo nebuvimas. Memfio ekipa tikėjosi, jog žaidėjas tobulės, gerins savo įgūdžius ir atakuodamas varžovų krepšį, tačiau taip nenutiko. Priešingai. H. Thabeetas puolime buvo visiškai neefektyvus ir kėlė papildomų sunkumų savo komandai.
Verta paminėti ir tai, jog metais anksčiau „Grizzlies“ pasirašė sutartį su jų ateities centru ir organizacijos veidu tapusiu Marcu Gasoliu, tad H. Thabeeto, kaip tos pačios pozicijos žaidėjo, pakvietimą galima įvertinti kaip iššvaistytą.

Per šešis su puse NBA praleistų sezonų žaidėjas fiksavo vos 2,2 taškų bei 2,7 atkovotų kamuolių vidurkį, o apie tai, kaip „Grizzlies“ prašovė tų metų biržoje, liudija ir žemiau H. Thabeeto sekę šaukimai – Jamesas Hardenas (3), Stephenas Curry (7) ar DeMaras DeRozanas (9).
Anthony Bennettas (2013-ieji, Klivlando „Cavaliers“, 1 šaukimas)
Šis žaidėjas sąraše yra šviežiausias. Atsiliepimai apie jį prieš biržą buvo patys pozityviausi – geras metimas iš toli, įspūdingas varymasis ir daug sprogstamosios jėgos, padedančios žaisti virš krepšio ir sėkmingai grumtis dėl kamuolių. Buvo netgi teigiama, kad, žaisdamas vienas prieš vieną, A. Bennettas nesunkiai įveiktų visus savo biržos konkurentus.
Taip nenutiko.
Žaidėjas vargo nuo pat pirmųjų rungtynių, nerado savo žaidimo ir po pirmo prasto sezono Klivlande, kuriame pelnė vos po kiek daugiau nei 4 taškus per rungtynes, jis buvo išmainytas į Minesotos „Timberwolves“, vėliau savo laimę išbandė Toronto „Raptors“ bei Bruklino „Nets“, o apskritai NBA neberungtyniauja nuo 2017-ųjų.
Per savo karjerą krašto puolėjas NBA pelnydavo vos po 4,4 taško ir nusiimdavo po 3,1 kamuolio per rungtynes, tad pelnytai yra laikomas vienu didžiausių nusivylimų per visą istoriją.
Vėliau kanadietis dar bandė savo laimę Europoje ir trumpam buvo prisijungęs prie Stambulo „Fenerbahče“, tačiau buvo visiškai nematomas ir ten – per 10 rungtynių Eurolygoje pelnė vos po 1,2 taško.
Šiuo metu krepšininkas vis dar žaidžia G lygoje, tačiau didelių vilčių grįžti į NBA nebėra. Įsimintini tų metų biržos vardai – C. J. McCollumas (10 šaukimas), Giannis Antetokounmpo (15) bei Rudy Gobert`as (27).
Jay`us Williamsas (2002-ieji, Čikagos „Bulls“, 2 šaukimas)
Šis atvejis nuo kitų kiek skiriasi, mat vos pašauktas įžaidėjas savo debiutiniame sezone atrodė neblogai ir rinko gana solidžią statistiką – 9,5 taško ir 4,7 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.
Į sąrašą krepšininkas patenka dėl to, kaip kvailai ir anksti nutrūko jo sportininko karjera: vos po pirmojo savo sezono NBA jis pateko į motociklo avariją, patyrė skaudžių traumų – nutrūkęs nervas kojoje, trūkę kelio raiščiai ir tapo aišku, jog žaisti jis negalės dar ilgai.
Įdomu tai, jog vėliau paaiškėjo, kad žaidėjas į incidentą pateko vairuodamas be šalmo ir neturėdamas teisės vairuoti apskritai. Dėl toetrukus „Bulls“ jį atleido ir neprivalėjo mokėti jokios kompensacijos, mat krepšininkas traumas patyrė pažeisdamas kontrakto taisykles.
Po savaitės sekusioje kitoje biržoje „Bulls“ turėjo keisti savo planus ir į komandą pasikvietė dar vieną įžaidėją Kirką Hinrichą.
J. Williamsas, savo ruožtu, kelis kartus dar bandė dalyvauti įvairių komandų peržiūrose, tačiau niekur įsitvirtinti jam nebepavyko ir žaidėjo karjera buvo baigta. Dabar jis priklauso ESPN ir dirba su koledžų krepšiniu.
Kaip bebūtų, galima drąsiai sakyti, jog vienas beatodairiškas sprendimas sugriovė tikrai neblogą potencialą turėjusią krepšininko karjerą.
Adamas Morrisonas (2006-ieji, Šarlotės „Bobcats“, 3 šaukimas)
Gonzagos universiteto komandoje dažnai girtas už tvirtą psichologiją žaidėjas paskutiniame savo koledžo karjeros sezone metė po 28 taškus per rungtynes, o neblogą formą atsinešė ir į pirmąjį savo sezoną NBA, kai rinko po 11,8 taško ir 2,9 kamuolio per mačą.
Tačiau ruošdamasis antrajam sezonui pasirengimo stovykloje krepšininkas nusitraukė kelio raiščius, o tai žaidėjo karjerą pakeitė negrįžtamai.
Po dar vieno sezono Šarlotėje jis buvo išmainytas į Los Andželo „Lakers“, tačiau ir ten atliko tik suolo šildytojo vaidmenį. Tiesa, su pastarąja jis du kartus paeiliui tapo NBA čempionu, tad pasiekimų atžvilgiu atsiminti bus ką. Tačiau A. Morrisonas vis tiek dažniau bus minimas kaip žaidėjas, apie kurį komandos draugai pasakodavo istorijas, kaip jie turėdavo versti jį po treniruočių ar rungtynių eiti į dušą, nes krepšininkas neturėjo elementaraus higienos suvokimo.

Toje pačioje biržoje žemiau už A. Morrisoną pakviesti buvo J. J. Redickas (11 šaukimas), Rajonas Rondo (21) bei visai neseniai su Toronto „Raptors“ NBA čempionu tapęs Kyle`as Lowry (24).
Samas Bowie (1984-ieji, Portlando „Trail Blazers“, 2 šaukimas)
Ar pamenate, kuriais metais buvo pašauktas vienu geriausių visų laikų krepšininkų tituluojamas Michaelas Jordanas? Taip, būtent 1984-ųjų. Žinote, kelintu šaukimu jis buvo pakviestas? Trečiuoju.
Antroji šaukimo galimybė tada priklausė „Trail Blazers“ ekipai, kuri tame sezone ieškojo vidurio puolėjo ir pasirinko Samą Bowie. Švelniai pasakius – sprendimas nepasiteisino.
Traumų kamuotas 216 centimetrų ūgio milžinas per penkerius metus Portlande sužaidė vos 139 rungtynes. Prieš biržą buvo sakoma, jog pajėgus aukštaūgis bus paskutinė dėlionės dalis, leisianti komandai kautis dėl NBA čempionų žiedų, nes ekipai tuo metu talento jau netrūko su tokiais žaidėjais, kaip Clyde`as Draxleris ar Mychalas Thompsonas.
Tiesa, žiūrint į plikus karjeros, trukusios iki 1995-ųjų metų, skaičius (10,9 taško ir 7,5 atkovoto kamuolio per rungtynes), negalima teigti, jog žaidėjo karjera visiškai nesusiklostė, tačiau, turint omenyje žemiau biržoje likusias pavardes, kaip jau minėtas M. Jordanas ar Jutos „Jazz“ legenda Johnas Stocktonas (16 šaukimas), galima drąsiai teigti, jog Portlando komanda tą biržą pralaimėjo.
Ir tai nebuvo paskutinis kartas, kai ekipa nudegė naujokų biržoje besirinkdamas naujoką aukštaūgių grandyje.
Gregas Odenas (2007-ieji, Portlando „Trail Blazers“, 1 šaukimas)
Prieš tų metų biržą ekspertai negalėjo prieiti prie vieningos nuomonės, kas turėtų tapti pirmuoju šaukimu, mat buvo du lygiaverčiai kandidatai – G. Odenas ir Kevinas Durantas.
Ir, tiesą sakant, ne daug kas gali kaltinti Portlandą pasirinkus būtent pirmąjį variantą. Buvo kalbama, jog tai yra vienas tokio lygio talentas per daugelį metų, turėjęs tobulai NBA tinkantį kūną, didelį greitį, taip pat puikiai užbaigdavęs atakas iš po krepšio. Taip pat buvo išskiriamas jo brandus žaidimas gynyboje, laiku teikiama pagalba ekipos gynėjams ir kiti aspektai, kurie leido manyti, jog šis žaidėjas ilgainiui taps Portlando organizacijos veidu.
Tačiau taip nenutiko. Krepšininkas dėl kelio traumos praleido visą pirmąjį sezoną, per kitus du sužaidė vos 82 rungtynes ir 2012-aisiais buvo paleistas. Karjerą dar bandė gaivinti 2013–2014-ųjų sezone Majamyje, tačiau ten ryškaus pėdsako nepaliko.
Žaidėjo karjeros NBA vidurkiai siekė 8 taškus ir 6,2 atkovoto kamuolio per rungtynes ir yra vienas ryškiausių atvejų iš serijos „o kas, jeigu….“, mat trumpomis savo žaidimo akimirkomis jis ne kartą sugebėjo demonstruoti išskirtinį atletiškumą ir žvėrišką puolimą.

Dabar kartais sužaidžia mėgėjiškuose turnyruose, o šių metų pavasarį baigė ir seniau užmirštus mokslus.
Ryškesni tos pačios biržos žaidėjai – K. Durantas (2 šaukimas), Alas Horfordas (3 šaukimas) ir Marcas Gasolis (48 šaukimas).
Darko Miličičius (2003-ieji, Detroito „Pistons“, 2 šaukimas)
2003-ųjų naujokų birža apskritai yra vertinama kaip viena stipriausių ir pajėgiausių per visą NBA istoriją, tačiau D. Miličičius visiškai iškrito iš bendro konteksto.
Įdomu tai, jog prieš biržą skautai ir ekspertai nenuilsdami gyrė serbą ir teigė, jog jis bus vienas pajėgiausių aukštų žaidėjų per pastaruosius keletą metų.
Labiausiai visus žavėjo krepšininko žaidimas nugara į krepšį, buvo sakoma, jog šiuo žaidimo aspektu serbas yra brandesnis už Dirką Nowitzkį, Pau Gasolį ir net Vlade Divacą. Centras buvo lyginamas su legendiniu Hakeemu Olajuwonu ir buvo sakoma, jog jam riba – tik dangus.
Tačiau iki dangaus buvo velniškai toli. Per tris savo sezonus Detroite centras reikšmingo vaidmens taip ir negavo ir nesužaidė net 100 rungtynių. Vėliau savo laimę bandė dar keliose NBA ekipose, tačiau visur jam sekėsi prastai ir karjerą jis baigė dar 2012-aisiais.
Vėliau D. Miličičius dar turėjo ambicijų išbandyti savo kikbokse, tačiau didelių aukštumų ten taip pat nepasiekė.
Kelios pavardės, kurios toje istorinėje biržoje skambėjo vėliau negu D. Miličičiaus: Carmelo Anthony (3 šaukimas), Chrisas Boshas (4) bei Dwyane`as Wade`as (5).
Michaelas Olowokandi (1998-ieji, Los Andželo „Clippers“, 1 šaukimas)
Verta pradėti nuo to, jog krepšinį šis buvęs vidurio puolėjas pradėjo žaisti tik tada, kai jam suėjo 18 metų, tad, norėdamas pavyti kitus, jis turėjo dirbti dvigubai daugiau.
Dar prieš biržą buvo sakoma, jog žaidėjas yra neįtikėtinai talentingas, universitete pasižymėjo ypatinga darbo etika ir jau vien dėl to turėtų sulaukti vieno iš pirmųjų penkių šaukimų.
Tačiau per 10 savo praleistų sezonų pajėgiausioje pasaulio lygoje centras vos tris kartus pasiekė 80 sužaistų rungtynių ribą reguliariajame sezone, o prie to ryškiai prisidėjo ir traumos.
Nors per savo karjerą M. Olowokandi ir tapo vidutinišku gynybiniu žaidėju, rinkdamas po 8,3, taško, 6,8 kamuolio ir 1,4 bloko per rungtynes, šį šaukimą vis tiek galima vadinti dideliu nusivylimu, ypač turint omenyje tai, jog tais pačiais metais vėliau buvo pašaukti Vince`as Carteris (5 šaukimas), Dirkas Nowitzkis (9) ar Paulas Pierce`as (10).
Kwame Brownas (2001-ieji, Vašingtono „Wizards“, 1 šaukimas)
Tai dar vienas pirmu šaukimu pakviestas ir lūkesčių nepateisinęs aukštaūgis. Jis, beje, tapo pirmuoju krepšininku istorijoje, biržoje pašauktu pirmuoju šaukimu tiesiai po mokyklos baigimo. Kitas toks pavyzdys – LeBronas Jamesas.
Apie žaidėją buvo kalbama, jog jis pasižymi puikiu kamuolio valdymu, prilygstančiu net įžaidėjams, ir gali būti puikus krepšininkas greitose atakose, taip pat pasižymi švelniu metimu iš tolimų distancijų.
Tačiau pirmame žaidėjo sezone jam ryškiai trūko brandos ir jo taškų vidurkis nesiekė nė 5 taškų.
Per kitus du sezonus centras kiek pagerino savo žaidimą ir pradėjo demonstruoti solidesnius rodiklius (10,9 taško ir 7,4 atkovoto kamuolio per rungtynes) ir tai, akivaizdu, jam užaugino sparnus, mat jis nusprendė atsisakyti penkerių metų 30 dolerių kontrakto ir išbandyti save laisvųjų agentų rinkoje.
Tada jis iškeliavo į Los Andželo „Lakers“, tačiau ten buvusios formos nedemonstravo ir po kelių sezonų vėl buvo išmainytas. Vėliau savo laimę aukštaūgis išbandė dar penkiose komandose, tačiau ryškiai nebesužibėjo ir 2013-aisiais baigė savo karjerą.

K. Browno NBA karjeros vidurkiai įspūdingai neatrodė – 6,6 taško ir 5,5 kamuolio per rungtynes ir visiškai nė vieno nei komandinio, nei asmeninio įvertinimo.
Žemiau už K. Browną tais pačiais metais buvo pašauktas Pau Gasolis (3 šaukimas), Joe Johnsonas (10) bei visai neseniai apie karjeros pabaigą paskelbęs Tony Parkeris (28).
LaRue Martinas (1972-ieji, Portlando „Trail Blazers“, 1 šaukimas)
Šis šaukimas yra vienas prieštaringiausių, mat teigiama, jog neabejotinas tos biržos favoritas Bobas McAdoo negalėjo būti pašauktas, mat jau turėjo slaptą susitarimą su ABA lyga, dėl to lygos komisaras Walteris Kennedy ragino komandas jo nešaukti.
„Trail Blazers“ paisė nurodymų, todėl, turėdami pirmąjį šaukimą, pasikvietė aukštaūgį LaRue Martiną.
Deja, komandos treneriai svarbaus vaidmens žaidėjui nematė ir neskyrė, krepšininkas nemažai laiko leido ant atsarginių suolo ir niekada netapo tokio lygio žaidėju, kaip įprastai yra tikimasi iš aukščiausiu šaukimu pakviestų krepšininkų.
Žaidėjo karjera truko vos keturis sezonus, o per juos L. Martinas fiksavo 5,3 taškų ir 4,6 atkovotų kamuolių per rungtynes vidurkį.
Nepaisant to, vėliau krepšininkas sukūrė sėkmingą karjerą logistikos srityje, tad negatyvų įrašą iš krepšininko gyvenimo gali nesunkiai palikti užnugaryje.
Beje, toje pačioje biržoje jau minėtas B. McAdoo vis dėlto buvo pakviestas antru šaukimu, o dar žemiau, tik dvyliktas, savo pavardę išgirdo ir legendinis Julius Ervingas.