Sportas

2019.06.12 22:21

Tamsioji pasaulio futbolo čempionato Katare pusė – žuvę darbininkai skaičiuojami tūkstančiais

LRT.lt2019.06.12 22:21

Nedaug didžiųjų tarptautinių futbolo turnyrų gali „pasigirti“ tokiu kontraversiškumu, kuriuo alsuoja 2022-aisiais Katare vyksiantis pasaulio futbolo čempionatas. Viena skandalingiausių čempionatą lydinčių temų – alinančiomis sąlygomis stadionų statybose dirbančių statybininkų mirtys, kurių skaičius, anot Vokietijos transliuotojo WDR sukurto tiriamosios dokumentikos filmo „Įkalinti Katare“, gali siekti net 1400.

„Įkalinti Katare“ nušviečia už nedidelį atlygį sunkiomis sąlygomis dirbančių darbininkų iš Nepalo kasdienybę Katare. Arabijos pusiasalio valstybėje statomi šeši visiškai nauji stadionai, o dar du rekonstruojami, todėl pigios darbo jėgos paklausa nafta turtingoje valstybėje yra didžiulė.

Portalas „Arab News“ susisiekė su Nepalo vyriausybėje dirbančiu Darbo ministerijos atstovu, kuris pripažino nematęs „Įkalinti Katare“ filmo, tačiau žinantis apie gausybę nepaliečių, žuvusių Katare.

„Tai, jog daugybė nepaliečių per pastaruosius kelerius metus žuvo Katare yra mums žinomas faktas, – portalui „Arab News“ teigė Narayanas Ragmi. – Negaliu jums pakomentuoti pasirodžiusios dokumentikos filmo bei neturiu tikslaus žuvusiųjų skaičiaus, bet tai, jog daug žmonių žuvo Katare, yra teisybė. Nežinau, ar žuvo 1400, ar 200, ar 300 žmonių. Šį skaičių dar reikia patvirtinti su aukšto rango pareigūnais.“

N. Ragmi tvirtina, jog, prieš siųsdama darbininkus į Katarą, Nepalo vyriausybė sutarė dvišalę sutartį su Dohoje įsikūrusios Arabų valdžios atstovais. Darbuotojai buvo apmokyti ir dalyvavo orientacinėje programoje prieš išvykdami dirbti į Katarą.

Nelaimingi atsitikimai ir apverktinos gyvenimo sąlygos, anot N. Ragmi, kiekvienais metais pareikalaudavo apie 110 nepaliečių mirčių. Žuvusiųjų gedinčios šeimos, kalbėdamos su tiriamosios žurnalistikos atstovais iš WDR, tvirtino, jog negavo jokių kompensacijų iš Dohos.

Nepalo sostinėje Katmandu dirbantis žurnalistas Janakas Sapkota, kalbėdamasis su portalu „Arab News“, pasakojo, ką teko iškęsti nepaliečiams darbininkams.

„Didžioji dalis tarptautinių kompanijų, dirbančių Katare, neįvykdo visų saugumo reikalavimų. Būtent todėl daugelis darbininkų ir žūva, dirbdami pavojingomis sąlygomis, – aiškino J. Sapkota. – Gyvenimo sąlygos taip pat yra prastos, o darbo užmokestis itin mažas. Prieš kelerius metus nepaliečių situacija Katara buvo labai prasta, tačiau padėtis kiek pasitaisė, kai buvo pradėta garsiai kalbėti apie žiaurias nepaliečių darbo sąlygas. Katare įsikūrusios įmonės pradėjo labiau gerbti darbininkų teises, tačiau tai vis tiek iki galo nėra veiksminga.“

Nepale gyvenantis žmogaus teisių aktyvistas Barunas Ghimire, komentuodamas situaciją Katare portalui „Arab News“, tvirtino, jog Kataras nesugebėjo pasirūpinti darbo imigrantais iš Nepalo.

„Gausybė pranešimų teigė, jog daugelis nepaliečių darbininkų mirė stadionų statybose arba statybose, susijusiose su stadionais. Bandėme paduoti į teismą atsakingus asmenis, kurie rūpinosi darbininkų iš Nepalo įdarbinimu, tačiau tai padaryti buvo labai sunku dėl ištįsusios įmonių atstovų grandinės“, – aiškino B. Ghimire.

B. Ghimire teigimu, kiekvieną dieną Nepalą palikdavo apie 1300 darbuotojų, keliavusių dirbti į Katarą, iš kurių kasdien bent keletas būdavo pergabenami atgal į gimtinę jau žuvę.

„Esu išsiaiškinęs, jog daugelis nepaliečių nėra oficialiai įregistruoti kaip darbininkai Katare, todėl labai sunku atsekti, kokios įmonės yra atsakingos už tai, jog Kataras būtų paruoštas 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatui. Skaidrumo stygius įdarbinimo procese leidžia įmonėms išvengti atsakomybės“, – kalbėjo žmogaus teisių aktyvistas.

Skandalai aplink pasaulio futbolo čempionato šeimininką Katarą pradėjo augti Arabų valstybei dar net neiškovojus teisės rengti stambiausią planetoje futbolo turnyrą. Kataro atstovai buvo kaltinami balsų papirkinėjimu ir korupcija, kovojant dėl pasaulio čempionato šeimininkų teisių.

Daugelis ekspertų, dar iki Katarą oficialiai patvirtinant 2022 m. čempionato šeimininku, skeptiškai vertino Kataro galimybes organizuoti tokio mąsto turnyrą. Daug kritikos strėlių sulaukė valstybės infrastruktūra – Katare trūko asfaltuotų kelių ir išvystyto viešojo transporto, o net šešis stadionus reikėjo statyti nuo pat pamatų.

Nemažai pirštų buvo badoma ir į itin karštą šalies klimatą, kuris netinka vasarą rengiamam turnyrui. Iš šios padėties išeitis buvo rasta perdėliojant čempionato datas iš vasaros į lapkričio – gruodžio mėnesius.

Arabijos pusiausalio valstybė į čempionatą organizavimą, teigiama, investavo neįtikėtiną pinigų sumą – apie 155 milijardus eurų. Dalis šios sumos dalis bus skirta naujo miesto – Lusailo pastatymui, kurį planuojama pabaigti 2020-aisiais.