Sportas

2019.05.30 10:56

Rokas Skurdauskas apžvelgia NBA finalą: svarbiausi serijos klausimai ir lemiami aspektai

Rokas Skurdauskas, LRT.lt2019.05.30 10:56

Penktadienio ryte Lietuvos laiku Toronte startuoja NBA finalo serija. Joje susirungs ketvirto titulo per penkerius metus siekianti „Golden State Warriors“ ekipa ir pirmą sykį klubo istorijoje čia prasimušę vietos „Raptors“ krepšininkai. LRT.lt žurnalistas ir NBA komentatorius Rokas Skurdauskas aptaria 3 esminius serijos klausimus, galinčius nulemti 2018–2019 sezono NBA čempionus.

„Warriors“ krepšininkų sveikata

Kevinas Durantas penktajame Vakarų konferencijos pusfinalio mače su Hjustono „Rockets“ staiga susiėmė už apatinės blauzdos dalies. Buvę krepšininkai ir gerbėjai ėmė spėlioti, jog tai Achilo sausgyslės trūkis, o tai būtų kainavę krepšininkui visą likusią sezono dalį.

Oficialiai krepšininko trauma buvo pavadinta blauzdos patempimu. K. Duranto NBA gerbėjai ant parketo po to dar neišvydo, neišvys ir pirmajame serijos susitikime. „Warriors“ tikisi, kad žvaigždė galės pasirodyti aikštėje ankstyvą pirmadienio rytą, kai ekipos susigrums antrą kartą.

DeMarcusas Cousinsas patyrė traumą pirmojo atkrintamųjų etapo antrajame mače su Los Andželo „Clippers“. Buvo skelbiama, kad aukštaūgis nusitraukė keturgalvį raumenį. Tai įvyko naktį iš balandžio 15-osios į 16-ąją.

Panašu, kad centrui nusišypsojo laimė – jis ne tik ruošiasi dar šį sezoną rungtyniauti, tačiau gali pasirodyti aikštėje net ir pirmųjų finalo serijos rungtynių metu. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad D. Cousinsas šį sezoną buvo ką tik išsigydęs kryžminių kelio raiščių trūkį, dėl to aikštėje atrodė mažiau mobilus nei NBA gerbėjai buvo įpratę matyti. Ar jo galimybės judėti aikštėje buvo dar labiau paveiktos keturgalvio raumens traumos – belieka tik spėlioti.

Lyg to neužtektų, ketvirtąjį konferencijos finalo mačą su Portlando „Trail Blazers“ dėl blauzdos skausmų praleido Andre Iguodala. Ar puolėjas penktadienį ryte pasirodys aikštėje – vis dar mįslė.

Kad ir kokią prabangą Ouklando ekipa turėtų galėdama sau leisti prarasti K. Durantą bei D. Cousinsą, A. Iguodala šiai komandai – nepakeičiamas. Jis rungtyniavo po beveik 30 minučių paskutinius keturis kartus, kai pasirodė aikštėje, o krepšininko sugebėjimai gynyboje, skirstant kamuolį ar kertant link krepšio – neįtikėtinai svarbus faktorius NBA čempionams.

Jei veteranas nebūtų pajėgus varžytis, tektų aikštėje laikyti Alfonzo McKinnie ir Shauną Livingstoną ilgiau, nei to norėtų „Warriors“ strategas Steve‘as Kerras.

O kur dar Klay‘aus Thompsono čiurna, jau minėto S. Livingstono kelis, Stepheno Curry pirštas ir čiurna. Šie krepšininkai jau mėnesį ar ilgiau žaidžia ignoruodami diskomfortą ir skausmą, nes po K. Duranto ir D. Cousinso traumos kiti nebeturi prabangos pailsėti. Šios prabangos nesuteiks ir „Raptors“ atstovai.

Ar Toronto ekipa gali atrasti pagalbos savo žvaigždei?

Kawhi Leonardas buvo neįtikėtinas visų atkrintamųjų varžybų metu. Jis paskutinę septintųjų konferencijos pusfinalio serijos rungtynių sekundę pataikė beprotišką metimą, atvedusį „Raptors“ į konferencijos finalą.

Serijos su Milvokio „Bucks“ metu puolėjas keturis sykius viršijo 30 taškų ribą, o savo klubo pergalę serijoje užtvirtino šeštajame mače pelnęs 27 taškus, atkovojęs 17 kamuolių ir atlikęs 7 rezultatyvius perdavimus.

NBA gerbėjai ir ekspertai jau ėmė jį vadinti geriausiu krepšininku pasaulyje ir šių atkrintamųjų MVP. Kad ir kaip K. Leonardas sugebėtų tempti savo komandos draugus, jo vieno nebus gana – kaip nebuvo gana vieno LeBrono Jameso 2017 ir 2018 metais.

Pirmojo etapo serijos metu atrodė, kad tai bus Pascalis Siakamas. Kamerūnietis tada rinko po 22,6 taško, griovė visus varžovų sumanymus kitoje aikštės pusėje ir atrodė kaip idealus antras pasirinkimas, kurio „Raptors“ ir reikėjo.

Deja, konferencijos finalai parodė, kad aukštaūgis dar nėra pasiruošęs ryškiausioms šviesoms ir didžiausiam spaudimui. Reguliariojo sezono metu krepšininko komforto zona buvę tritaškiai iš kraštų ėmė skrieti pro šalį (7/28 – 25 proc.), o ir žaidimas vienas prieš vieną buvo dažnai per sudėtingas net prieš tokius žemesnius varžovus, kaip Ericas Bledsoe ar Khrisas Middletonas.

Žinoma, buvo akimirkų, kai P. Siakamas žibėjo – 25 taškai ir 11 atkovotų kamuolių trečiajame susitikime bei 18 taškų ir nuostabi gynyba kitoje aikštės pusėje šeštajame. Artėjančioje serijoje Toronto organizacijai neužteks, kad P. Siakamas pasirodytų kartą ar du. Jei tokio žaidimo kamerūnietis nepademonstruos kaskart pasirodęs ant parketo – „Raptors“ padėtis netrukus gali būti labai liūdna.

Kyle‘as Lowry, savo ruožtu, prabudo tada, kai to reikėjo labiausiai. Pasirodęs kertinėmis akimirkomis, kritikuotas įžaidėjas seriją pradėjo pelnydamas 30 taškų ir atlikdamas 8 rezultatyvius perdavimus. Toronto ekipa tą susitikimą pralaimėjo, tačiau tokį gynėjo pasirodymą buvo galima vertinti kaip gerą ženklą.

Tada veteranas vėl nuvylė klubo gerbėjus – per kitus du mačus pelnė 26 taškus kartu sudėjus, o iš toli pataikė 5 kartus iš 15 bandymų. Jo laimei, K. Leonardas, šįkart su P. Siakamo pagalba, pasirūpino, jog „Raptors“ triumfuotų viename iš tų susitikimų – trečiajame serijos mače „Bucks“ buvo įveikti 118:112.

Vis dėlto K. Lowry nenuleido galvos ir ketvirtajame susitikime buvo rezultatyviausias tarp savo komandos draugų – surinko 25 taškus. Seriją gynėjas užbaigė dar dviem pasirodymais, kuriuose surinko po 17 taškų. Atakų organizatorius atidirbo ir gynyboje dengdamas E. Bledsoe, K. Middletoną ar Malcolmą Brogdoną, o kartais – ir varžovų vidurio puolėją Brooką Lopezą.

Apie K. Lowry dažnai sakoma, kad jis yra vienas tų krepšininkų, kuriems reikia pataikyti pirmąjį ar pirmuosius du žaidimo bandymus. Jei tai pavyksta – jis žaidžia drąsiai ir geba atrasti balansą tarp agresyvumo puolant ir komandos draugų ieškojimo. Jei ne – veteranas dažnai ima panikuoti ir, užuot žaidęs kaip visada, paprasčiausiai palieka kamuolį K. Leonardui, kad šis iš skrybėlės ištrauktų du ar tris taškus.

Vienas iš „x faktorių“ serijos su „Bucks“ metu tapo 1,80 m. ūgio Fredas Van Vleetas. Įžaidėjas pirmų trijų susitikimų metu pataikė 2 tolimus metimus iš 11 bandymų. Netrukus jam gimė sūnus. Po šio įvykio gynėjas realizavo 14 iš 17 bandymų iš tos pačios distancijos.

Būtent F. Van Vleetas buvo tas krepšininkas, kuriuo strategas Nickas Nurse‘as galėjo kliautis, kai varžovai koncentruodavosi į Kawhi Leonardą. Snaiperis atsilaisvindavo ir puikiai naudojosi savo progomis atakuodamas iš toli.

Pats įžaidėjas nėra geriausias variantas vadovauti komandos puolimui, taip pat jis retai susikuria patogių progų sau, tačiau kol tritaškiai krenta – galime neabejoti, jog F. Van Vleetas aikštėje praleis po 30 minučių ir bus svarbus faktorius šiai Toronto komandai.

Galima dar paminėti Danny Greeną, serijos su „Bucks“ metu pataikiusį 4 iš 25 tritaškių, 34-erių Marcą Gasolį, kuris, nepaisant savo amžiaus, vis dar yra labai pajėgus krepšininkas, jeigu išdrįsta imtis iniciatyvos, ar Serge‘ą Ibaka – krepšininką, kuris žinomas kaip puikus metikas iš vidutinio nuotolio, tačiau konferencijos finalo metu paprasčiausiai neišnaudojusį jam sukurtų progų.

Visi išvardinti žaidėjai yra pakankamai talentingi, kad iššautų bet kuriuo metu. Tai, kad jie to nepadarė visi kartu, parodo, kiek neišnaudotų rezervų iš tiesų turi „Raptors“. Vis dėlto reikia atsiminti, kad Toronto ekipa varžysis su „Warriors“, kurie laikomi viena geriausių komandų NBA istorijoje, todėl šie rezervai nebegali likti neišnaudoti.

Nuostabi „Raptors“ gynyba prieš genialų čempionų puolimą

Rytų konferencijos čempionai šį pavasarį jau parodė, ko verta jų gynyba. Joelis Embiidas ir Benas Simmonsas tam tikromis akimirkomis puolime prieš „Raptors“ atrodė visiškai bejėgiai. Prieš Giannį Antetokounmpo ataka po atakos buvo statoma žmonių siena, visiškai išmušdavusi varžovų lyderį iš ritmo.

Lyg to nebūtų gana, labai retai tokiais atvejais kiti oponentų krepšininkai likdavo visiškai laisvi – tokios geros trenerių štabo paruoštos rotacijos. O ir turėti K. Leonardą, kuris laikomas geriausiu šio dešimtmečio perimetro gynėju, tikra prabanga. Problema, kad visa tai gali būti nieko verta bandant dengti „Warriors“ ekipą.

Čempionams rezgant atakas dažniausiai kamuolį turi Draymondas Greenas. Tada palei užtvaras laksto K. Thompsonas ir S. Curry – tikriausiai du geriausi visų laikų metikai. Jiems reikia vos kelių centimetrų erdvės, kad išlindę iš po užtvaros sugebėtų tinkamai pastatyti kojas ir atlikti metimą, kuris absoliučiai daugumai kitų krepšininkų būtų nepatogus. Jiems tai – kasdienybė.

Dėl to „Warriors“ varžovai turi nuolat galvoti, kokias gynybines schemas taikyti. Ar keistis dengiamaisiais ir rizikuoti nepalankia mikrodvikova, kurią gali išnaudoti tiek „Splash brothers“ vadinami gynėjai, tiek jau minėti D. Greenas, A. Iguodala, S. Livingstonas ar net Kevonas Looney? Ar kitiems krepšininkams bandyti trumpam atkirsti erdvę, kurią sukuria užtvaros, ir rizikuoti palikti laisvą varžovą po krepšiu? Ar tiesiog stengtis lakstyti aplink užtvaras ir tikėtis, kad jie paprasčiausiai prames? O jei jie stato užtvaras vienas kitam?

Panaši dilema iškyla dengiant čempionų derinius du prieš du. Nors Ouklando ekipa yra viena mažiausiai naudojančių šį derinį lygoje, kai jį pasitelkia, oponentams tai yra galvos skausmas. D. Greeno ir S. Curry „du prieš du“ yra vadinamas pavojingiausia dviejų žmonių kombinacija nuo dešimtojo dešimtmečio, kai visai lygai siaubą varė Jutos „Jazz“ duetas Johnas Stocktonas ir Karlas Malone‘as.

„Warriors“ dueto atveju besiginanti komanda dažnai dvigubina įžaidėją. Tokiu atveju S. Curry dažniausiai spėja iškišti kamuolį D. Greenui, kuris kerta link krepšio. Tokiu būdu S. Kerro auklėtiniai susikuria 4 prieš 3 situaciją vos ne kiekvienos atakos metu. Žinoma, K. Thompsoną dengiantis krepšininkas negali rotuoti, todėl lieka A. Iguodala ir bet kas iš A. Mckinnie, S. Livingstono ir K. Looney.

D. Greenas ir tam būna pasiruošęs – jis gali atmesti kamuolį prie tritaškio linijos esančiam krepšininkui. A. Iguodala šių atkrintamųjų metu iš toli atakuoja 37 proc. taiklumu, McKinnie – 31 proc., tačiau pastarasis ne kartą jau nubaudė „Rockets“ ar „Trail Blazers“ ekipas už tai, kad jam paliekama per daug erdvės.

Kitu atveju, „Warriors“ aukštaūgis gali ataką užbaigti pats arba perduoti kamuolį krepšininkui, kertančiam link krepšio ar laukiančiam baudos aikštelėje. Taip D. Greeno ir A. Iguodalos duetas į neviltį varė Hjustono krepšininkus ir trenerių štabą, kurie pasirinko visą dėmesį sutelkti į S. Curry.

Tai dar nebus visos „Raptors“ bėdos toje aikštės pusėje. Ouklando klubas dar gali nuo antrojo ar trečiojo serijos susitikimo turėti sveiką K. Durantą – žaidėją, kuris yra jų pergalės garantas, nes gali bet kada pareikalauti kamuolio ir dėl individualaus meistriškumo sukurti taškus iš nieko. Beveik kaip K. Leonardas, tik „Warriors“ žvaigždei reikia įdėti mažiau pastangų siekiant to paties rezultato.

Akivaizdu, kad N. Nurse‘o vadovaujamo trenerių štabo laukia sunki serija bandant prisitaikyti prie visko, ką jų varžovai gali puolime. Taip pat reikės surasti, kaip įtraukti savo auklėtinius į puolimą, ir atrasti pakankamai pagalbos K. Leonardui.

„Warriors“ neturi prisitaikyti prie varžovų. Jų vienintelis rūpestis – sveikata. Jei A. Iguodala ir K. Durantas (jau nekalbant apie D. Cousinsą) grįžta į rikiuotę ir gali rungtyniauti aukštu lygiu, čempionai nesirūpina dėl varžovų. Jie čia jau buvo ir jau nesunkiai laimėjo ne kartą, o kai kurie ir ne du.

Ši serija – jų galimybė įsirašyti į istoriją kaip pirmajai komandai, laimėjusiai 4 NBA čempionų titulus per 5 metus nuo 1969 metų Bostono „Celtics“. Toronto ekipai – tai galimybė nuversti NBA tironus ir iškovoti vieną reikšmingiausių titulų modernioje eroje.

Pirmasis NBA finalo serijos susitikimas – penktadienį, gegužės 31 dieną, 4 val. ryto Lietuvos laiku.