Elektrėnuose, kur gilios ledo ritulio tradicijos, jaunasis Artūras Golovačas pagal tėčio pavyzdį paėmė į rankas ne lazdą, bet irklą, skelbiama pranešime spaudai.
Praeityje Lietuvos irkluotojų rinktinę treniravusio Anatolijaus Golovačo sūnus – vienas perspektyviausių jaunųjų baidarių ir kanojų sporto atstovų.
Pernai rugpjūtį 15 metų moksleivis tapo kanojų keturviečių Lietuvos čempionu, rugsėjį olimpinių vilčių turnyre Poznanėje iškovojo antrą ir trečią vietas. Praėjusią savaitę Lietuvos taurės varžybose dvivietėje jis užėmė antrąją vietą ir iškovojo kelialapį į Pasaulio čempionatą.
TV laidai apie sportą „Lietuvos mokyklų žaidynės“ A. Golovačas papasakojo apie savo įkvėpėjus, kanojų sporto ypatumus, treniruočių sąlygas ir kuriozus.
– Turbūt Elektrėnai žinomi tuo, kad čia kiekvienas vaikas moka čiuožti pačiūžomis ir žaidžia ledo ritulį. Kodėl nečiuoži pačiūžomis?
– Didžiausia priežastis to, kad nečiuožiu pačiūžomis - tėtis, nes jis yra irklavimo treneris. Pirma sporto šaka buvo plaukimas, neblogai sekėsi, bet paskui pasirinkau irklavimą. Turbūt norėjosi daugiau į lauką.
– Kuo tave sužavėjo kanojų ir baidarių sportas?
– Turbūt dėl tėčio pasakojimų apie tai kokie seniau būdavo irkluotojai garsūs, stiprūs. Norėjau būti toks pats.
Dar buvo vienas atsitikimas baseine, prieš kokius 5-6 metus trijų valandų plaukimo varžybos. Nuplaukiau apie 10 kilometrų, aplenkiau daugumą suaugusiųjų. Mane apdovanojo olimpinis čempionas Vladas Česiūnas. Jis per apdovanojimus pasakė: „Kuo tu nori būti? Kaip Jevgenijus Šuklinas ar kaip tėtis?“. Aš pasakiau, kad būsiu kaip tėtis.– Iš karto pasirinkai kanoją?
Iš pradžių buvo baidarė, nes reikia pajausti balansą, priprasti prie vandens. Paskui po truputį pradėjau irkluoti su kanoja. Baidarę išmokau irkluoti per savaitę, o kanojai užtruko pusantros savaitės.
– Kiek valandų per dieną praleisdavai, kol išmokai?
– Po pusantros valandos kas dieną, po dvi treniruotes.
– Kokios savybės yra svarbiausios šiame sporte?
- Kovingumas, ištvermė ir pasitikėjimas savimi.
– Ar jaunam žmogui labai svarbus palaikymas iš artimųjų, trenerio?
– Vienareikšmiškai taip, nes be tėvų, draugų pagalbos nebūčiau pasiekęs to, ką turiu dabar.
– Kaip pats neprarasdavai motyvacijos sportuoti?
– Būna, kad atrodo norisi viską mesti, nesiseka, nejauti vandens irklavimui ir visko. Bet pagalvoji, kad vis tiek reikia paimti irklą ir irkluoti. Vis tiek turiu daug jau pasiekęs.
– Ar atsimeni pirmą savo pergalę? Kaip į ją sureagavai?
– Atsimenu, kai laimėjau dviviete kanoja 200 metrų distancijoje, čia turbūt buvo mano pirmoji pergalė. Labai džiaugiausi, nes nebuvau jautęs to pergalės skonio.
– Kas labiau motyvuoja: pralaimėjimai ar pergalės?
– Turbūt pralaimėjimai, nes kai pralaimi, supranti, kad norinti laimėti reikia daugiau dirbti.
- Sporte svarbiausia talentas, ar juodas darbas?
- Vienareikšmiškai juodas darbas, nes per jį gali pasiekti aukštumų.
– Kaip galvoji, jei esi talentingas - dirbti reikia mažiau?
– Ne, dar daugiau. Nes talentingi dažniausia būna tokie, kad galvoja: "ai, aš esu talentingas", ir praleidžia treniruotes ar pan. Aš galvoju, kad reikia daugiau dirbti.
– Esi apkeliavęs nemažai pasaulio, ar visai tai – sporto dėka?
– Tik sporto dėka visokių šalių esu apkeliavęs. Labiausiai įsiminė Kipre vykusios varžybos, nes irklavome jūroje. Buvo ir bangos, ir jūros, buvo sunku, bet labai patiko.
– Kur irkluoji Elektrėnuose ir kitur?
– Galima prie jachtklubo, bet dažniausiai irkluoju už elektrinės, šiltame kanale. Nes nėra vėjo ir bangų.
– Ar esi kokį nuotykį turėjęs gimtose Elektrėnų mariose?
– Kai buvau mažesnis, vieną kartą irklavau su draugais ir tiesiog išvirtau vidury ežero. Turbūt tai buvo įsimintiniausias nuotykis.
– Kaip pavyko įlipti į tą siaurą valtelę?
– Draugai padėjo. Susijungėme valtis ir įlipau.
– Be Elektrėnų – kur kitur daugiausiai irkluoji?
– Vasarą irkluodamas praleidžiu Šiauliuose. Ten patinkai. Geras oras, trasa, mažai vėjo.
– Kur žiemą sportuoji? Nešalta?
– Upėje Strėvoje. Šalta, bet reikia kentėti.
– Teko girdėti, kai žiemą sportuojate, tėtis netgi buvo sukonstravęs specialią krosnį, kurioje nuo valčių atitirpdavo ledas.
– Taip, nes tiesiog užššaldavo vanduo ant valčių, tiesiog valtis labai gadindavosi.
– Irkluoji ir vienas, ir porinėje, komandinėje valtyje. Kaip palygintum skirtingus irklavimo būdus?
– Vienviete kanoja plaukiant esi atsakingas už save, savo veiksmus. Dvivietėje esi dviese su draugu. Yra ir geriau, bet man vienvietė labiau patinka.
– Kas yra sudėtingiausia irkluojant? Kokie yra pašaliniai poveikiai?
– Yra dešinys ir kairys vėjas. Jei man pučia iš dešinės, man yra lengviau. Jei iš kairės - turiu daugiau vairuoti, stengtis, daugiau eikvoju energijos. Tam reikia treniruočių.
– Kas tau yra atstovavimas savo šaliai didelėse varžybose?
– Turbūt didžiausias pasitikėjimas, kai pagalvoji: „Aš esu iš Lietuvos. Čia yra mano namai ir turiu pasirodyti už Lietuvą.“
– Kas tau yra sportas?
– Sportas man yra atsipalaidavimas, ramybė. Ypač irklavimas man yra ramybė. Kai irkluoji ant vandens ramu, šiltą rytą. Tiesiog labai gera. Sportas yra sveikata.
– Kokius sau keli artimiausius tikslus?
– Bratislavoje birželį vyks Pasaulio taurės varžybos. Noriu jas laimėti.
