Šis sezonas Anglijos futbolo sirgaliams į atmintį įsirėžti turėtų ilgam – abiejuose didžiausių klubinio futbolo turnyrų finaluose pirmą kartą rungtyniaus keturios vienos šalies ekipos. Jau šeštadienį Ispanijoje dėl Čempionų lygos trofėjaus susikaus „Liverpool“ ir „Tottenham Hotspur“ ekipos, o trečiadienį Azerbaidžane Europos klubinio futbolo sezono kulminacijai įžangą padarys dėl Europos lygos titulo kovosiantys du Londono klubai – „Arsenal“ ir „Chelsea“. Portalas LRT.lt siūlo pasižvalgyti į svarbiausius finalinio mačo akcentus.
Europos lyga – tikrai ne tas turnyras, kuriame savo raumenis norėtų rodyti abi Londono komandos. Tiek „Chelsea“, tiek ir „Arsenal“ ilgus metus buvo pratusios rungtyniauti Čempionų lygoje, tad šis žingsnis atgal nebuvo pozityviai sutiktas ekipų sirgalių tarpe.
Tiesa, bent jau „Arsenal“ fanai su dalyvavimu Europos lygoje jau spėjo susitaikyti, mat čia startavo ir praėjusiame sezone. Tada jiems pavyko nužygiuoti iki pusfinalio, kur vėliau buvo pralaimėta būsimiems laimėtojams Madrido „Atletico“.
„Chelsea“ situacija yra kiek kitokia. Dar 2017-aisiais Antonio Conte vadovaujami mėlynieji triumfavo Anglijos „Premier“ lygoje, tačiau kitas sezonas ekipai susiklostė labai prastai – buvo užimta penktoji vieta ir neiškovotas kelialapis į UEFA čempionų lygos varžybas.
Situacija kažkuo priminė 2015-2016-ųjų sezoną – tada Londono komanda taip pat gynė Anglijos čempionų titulą, tačiau Jose Mourinho vadovaujama komanda nuo pat sezono starto strigo ir, žiemą atleidusi trenerį, užėmė dešimtąją vietą bei liko be Europos turnyrų apskritai.
LRT.LT pateikia svarbiausius finalinių rungtynių akcentus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Komandų kelias iki finalo
Kaip jau buvo minėta anksčiau, abi komandos Europos lygoje startavo nuo pat grupės varžybų ir ten didesnių sunkumų neturėjo.
„Arsenal” E grupės kovose buvo netoli tobulo rezultato ir surinko 16 taškų. Namuose 4:2 buvo nugalėta Poltavos „Vorskla“ (Ukraina), 1:0 palaužta „Qarabag“ vienuolikė (Azerbaidžanas) ir be įvarčių išsiskirta su Lisabonos „Sporting“ komanda (Portugalija).
Išvykoje forma buvo dar geresnė – Unai Emery komandai pavyko ne tik iškovoti visas tris pergales, tačiau ir visus tris kartus išlaikyti savo vartus sausus.
„Sporting“ buvo nugalėtas 1:0, o „Vorskla“ ir „Qarabag“ komandos buvo sutriuškintos vienodais skirtumais 3:0.
Pirmajame atkrintamųjų etape kanonierių laukė Barisovo „BATE“ komandos iššūkis. Pirmosiose rungtynėse išvykoje „Arsenal“ gavo šaltą dušą ir pralaimėjo 0:1. Nepaisant to, savo namų arenoje reikalus sutvarkyti pavyko – buvo triumfuota 3:0 ir nesunkiai pelnytas bilietas į tolimesnį etapą.
Panaši istorija susiklostė ir aštuntfinalyje, kur „Arsenal“ laukė kova su „Rennes“ ekipa iš Prancūzijos. Pirmasis susirėmimas išvykoje vėl nesusiklostė – buvo patirta nesėkmė 1:3, tačiau „Emirates“ stadione Londone į ganėtinai statų kalną įkopti pavyko – varžovas buvo nugalėtas 3:0, serija laimėta 4:3 ir iškovotas bilietas tarp aštuonių stipriausių turnyro komandų.
Ten laukė iš Čempionų lygos po grupių etapo pasitraukęs „Napoli“ klubas. Skirtingai nuo pirmųjų dviejų atkrintamųjų etapų, šį kartą Unai Emery auklėtiniai su savo užduotimis susitvarkė ganėtinai nesunkiai, laimėjo seriją 3:0 (2:0 namie ir 1:0 Italijoje) ir pateko į pusfinalį.
Paskutine kliūtimi link finalo tapo pakiliai šį sezoną rungtyniaujanti „Valencia“ ekipa iš Ispanijos. Šį kartą „Arsenal“ išlaisvino savo puolimo potencialą, serijoje triumfavo 7:3 (3:1 namuose ir 4:2 išvykoje) ir rezervavo sau vietą finalinėje akistatoje.
Panašiai susiklostė ir „Chelsea“ kelionė. L grupėje Maurizio Sarri auklėtiniai taip pat surinko 16 taškų. Namuose buvo iškovotos visos trys pergalės – 3:1 prieš „BATE“, 1:0 prieš „Vidi“ (Vengrija) ir 4:0 prieš Salonikų „PAOK“ (Graikija), o išvykose „BATE“ ir „PAOK“ komandos buvo nugalėtos 1:0, su vengrais išsiskirta rezultatyviomis lygiosiomis 2:2.
Atkrintamosiose mėlyniesiems iki pat pusfinalio daug problemų nekilo. Pirmajame etape bendru santykiu 5:1 buvo sutriuškinta „Malmo“ vienuolikė iš Švedijos, vėliau 8:0 buvo nugalėti Kijevo „Dynamo“ (Ukraina“) futbolininkai, o ketvirtfinalyje 5:3 buvo eliminuota Prahos „Slavia“ iš Čekijos.
Rimčiausias iššūkis Londono ekipos teko pusfinalyje, kur paskutiniu barjeru iki kelionės į Baku „Chelsea“ ekipai buvo Frankfurto „Eintracht“ futbolininkai.
Pirmosios rungtynės Vokietijoje baigėsi lygiosiomis 1:1, antrosios „Stamford Bridge“ irgi finišavo tokiu pat pat rezultatu, tad stipresnė komanda turėjo paaiškėti mušant 11 metrų baudinius. Ten geriau sekėsi Londono komandai, kuri antrą kartą per savo istoriją pateko į turnyro finalą.
Pasiekimai turnyre – skirtingi
Abi komandos iki šiol Europos lygos (arba buvusios UEFA taurės) finaluose yra dalyvavusios po vieną kartą, abiem komandoms finaliniai mačai susiklostė skirtingai.
Londono „Arsenal“ dėl taurės kovėsi dar 2000-aisiais Kopenhagoje, kur jų laukė Stambulo „Galatasaray“ komandos barjeras.
Nepaisant to, jog komandoje jau rungtyniavo tokios žvaigždės, kaip Dennisas Bergkampas, Thierry Henry ar Patrickas Vieira, per pagrindinį laiką ir pratęsimą Londono komanda varžovų vartų atrakinti nesugebėjo ir mačo baigties sprendimas nusikėlė į baudinių seriją.
Ten sėkmingiau pasirodė Turkijos futbolininkai, realizavę keturis smūgius, o į tai vos vienu įvarčiu atsakę „Arsenal“ buvo priversti svajonės apie trofėjų Europos turnyruose nukelti į tolimesnę ateitį.
Tuo tarpu „Chelsea“ komanda Europos lygos turnyrą gali prisiminti su šypsena veide, mat jie čia triumfavo dar ganėtinai neseniai, 2013-aisiais metais.
Tiesa, verta paminėti, jog Europos lyga nebuvo tas turnyras, kuriame Londono komanda norėjo triumfuoti – dar prieš metus jie tapo Čempionų lygos laimėtojais, tačiau kitame sezone krito jau grupių etape ir kovą tęsti turėjo antrajame pagal pajėgumą Europos klubinio futbolo turnyre.
Finalinėse rungtynėse Amsterdame „Chelsea“ susikovė su Lisabonos „Benfica“. Po Fernando Torreso įvarčio mėlynieji pirmavo, tačiau Oscaras Cardozo smūgiu nuo 11m. žymos rezultatą buvo išlyginęs.
Nepaisant to, paskutinis žodis priklausė „Chelsea“, kai ekipos gynėjas Branislavas Ivanovičius jau per pridėtą teisėjo laiką antrajame kėlinyje smūgiu galva pasiuntė kamuolį į vartus ir padovanojo savo komandai antrą titulą Europos turnyruose paeiliui.
Šio sezono „Chelsea“ komandoje yra trys futbolininkai, puikiai prisimenantys tą vakarą Nyderlanduose ir kėlę virš galvos trofėjų – tai yra gynėjai Gary Cahillas, Davidas Luizas ir komandos kapitonas Cesaras Azpilicueta. Edenas Hazardas tas rungtynes praleido dėl traumos, o vartininkas Petras Čechas dabar atstovauja „Arsenal“.
Trenerių dvikova: taurės ekspertas prieš pirmojo trofėjaus laukiantį veteraną
Dar vienas įdomus akcentas dvikovoje – trenerių dvikova. Tiek „Arsenal“ strategas Unai Emery, tiek ir „Chelsea“ treneris Maurizio Sarri prie savo komandų vairų stojo tik prieš šį sezoną, tačiau abiejų jų pasirodymai yra vertinami itin skirtingai, nebūtinai atsižvelgiant į pasiektus rezultatus.
Kai Maurizio Sarri prieš sezoną atvyko iš „Napoli“ ir perėmė „Chelsea“ kontrolę, sezono startas atrodė neblogai – ilgą laiką pavyko laikytis viršutinėse „Premier lygos“ lentelės pozicijose, solidžiai pasirodyti taurių varžybose, tačiau palaipsniui pozityvas ėmė slopti – Anglijoje buvo iškrista iš pirmojo ketverto, neapgintas FA taurės laimėtojų titulas, o tarsi vyšnaite ant torto tapo vartininko Kepos išsišokimas per Anglijos taurės finalo rungtynes, kai, nepaisydamas trenerio nurodymų, jaunas vartų sargas atsisakė palikti aikštę. Toks žaidėjo elgesys internete tapo pajuokos objektu, dažnai buvo juokaujama, jog būtent ispanas yra tikrasis komandos vyriausiasis treneris. Būtent tada prasidėjo pirmieji gandai, kad M. Sarri kėdė tampa vis karštesne.
Tačiau sezono finiše komandos forma pasitaisė – pasinaudojus oponentų kluptelėjimais pavyko grįžti į pirmąjį ketvertą Anglijoje, užsitikrinti vietą kitų metų Čempionų lygoje ir pasiekti Europos lygos finalą. Nepaisant to, vis garsiau sklinda kalbos, jog net ir tokie geri rezultatai M. Sarri neleis likti Londone kitam sezonui – esą juo labai domisi su treneriu po sezono atsisveikinęs Turino „Juventus“ klubas, kurio derybos su strategu iš Italijos, kaip teigiama, yra pažengusios į priekį.
Įdomus faktas apie 60-metį Sarri yra ir tai, kad per savo karjerą jis dar nėra laimėjęs nei vieno komandinio titulo su savo treniruotomis komandomis – aukščiausi jo pasiekimai yra su „Napoli“ užimta antroji vieta Italijos čempionate bei pasiektas Anglijos lygos taurės finalas su „Chelsea“.
Kitoje barikadų pusėje stovi Europos lygos meistru vadinamas Unai Emery, šį trofėjų savo karjeroje laimėjęs tris kartus paeiliui nuo 2014-ųjų iki 2016-ųjų metų, treniruodamas „Sevilla“ ekipą Ispanijoje.
Be laimėjimų Europiniame fronte treneris gali pasigirti su Paryžiaus „Saint Germain“ laimėtomis Prancūzijos pirmenybėmis bei po du kartus aukštyn kelta Prancūzijos lygos taure ir Prancūzijos taure.
Prieš šį sezoną atvykęs į Londoną U. Emery perėmė ilgus metus Arsene`o Wengero kurtą produktą ir patys sirgaliai didelių lūkesčių prieš sezoną neturėjo – jiems norėjosi tiesiog grįžti į pirmąjį ketvertą Anglijoje ir vėl gauti šansą kautis Čempionų lygoje, tokiu būdu vėl galint sau leisti įsigyti pajėgiausius žaidėjus.
Banguoto sezono metu lygos keliu to padaryti nepavyko ir buvo užimta penktoji vieta, tad visas dėmesys nusikėlė į Europos lygą. Čia komanda nejučia nužengė iki finalo ir supranta, kad nuo šių rungtynių iš esmės priklauso, ar bus įgyvendintas pagrindinis sezono tikslas.
Tačiau net ir pralaimėjimo atveju U. Emery kėdė nesusvyruos. Ispanas čia atėjo kurti savo istorijos bei palikimo, o per kelis perėjimų langus turėtų susidėlioti tokią sudėtį, kokios norės jis pats ir su kuria galės siekti aukščiausių rezultatų. Moralinį klubo valdybos palaikymą jis turi, tačiau bus įdomu stebėti, kaip tai atsispindės skaičiuose – teigiama, kad Londono klubo vienas vadovų Stanas Kroenke vėl nebus linkęs švaistytis šimtamilijoninėmis sumomis, tad ispanų strategui vėl gali tekti suktis iš padėties su minimaliais resursais.
Kontroversija dėl finalui pasirinkto stadiono
Šį kartą Europos lygos finalas vyks Baku Olimpianiame stadione, Azerbaidžane – toks sprendimas buvo priimtas dar 2017-ųjų rugsėjį. Azerbaidžano sostinė kovoje dėl finalo surengimo įveikė „Ramon Sanchez Pijuan“ stadioną Sevilijoje bei „Vodafone Park“ areną Stambule.
Nors stadionas talpina beveik 69 tūkstančius žmonių, tačiau abiejų komandų sirgaliams buvo skirta vos po 6 tūkstančius bilietų. Toks sprendimas sukėlė didelį nepasitenkinimą, mat kita dalis bilietų buvo skirta futbolo funkcionieriams arba paleista į bendrą prekybą.
Abi komandos pasisakė apie šią problemą, o „Arsenal“ klubas, likus vos kelioms dienomis iki finalo net pranešė, jog grąžina apie 2300 bilietų atgal į UEFA, mat sirgaliai nesutiko keliauti į kitą pasaulio kampelį, kur skrydis trunka bent devynias valandas, o viešbučio kambarys kainuoja nuo tūkstančio eurų. Sirgaliai taip pat buvo sukūrę ir peticiją, kuria siekė, jog finalas būtų perkeltas ten, kur abi komandos jaustųsi patogiau – į Londono „Wembley“ stadioną, tačiau tokios iniciatyvos, žinoma, realios naudos neturėjo.
Šis stadionas bus vienas iš tų, kuriame vyks ir 2020-ųjų Europos futbolo čempionatas, tad tai galima vertinti kaip gerą repeticiją prieš artėjantį didžiulį renginį.
Dar didesnė kontroversija kilo dėl vieno iš „Arsenal“ žaidėjų – Henrikho Mkhitaryano iš Armėnijos. Ne paslaptis, jog Azerbaidžanas ir Armėnija yra kariniuose santykiuose, o Azerbaidžanas piliečių iš Armėnijos į savo šalį tiesiog neįsileidžia. Dėl to nukentėjo būtent Londono komandos futbolininkas – nors tiek UEFA, tiek „Arsenal“ dėjo visas pastangas, jog išimties tvarka viza žaidėjui būtų suteikta, pasitarus su futbolininku ir jo šeima buvo priimtas sprendimas saugo į finalą nesivežti ir nerizikuoti.
Tai jau antras kartas, kai H. Mkhitaryanas negali vykti į Azerbaidžaną. Dar rudenį vykusiose grupės rungtynėse su „Qarabag“ armėnas taip pat nerungtyniavo, tada tokį sprendimą jis priėmė pats.
Galima neabejoti, jog tokios vietos pasirinkimas UEFA paliks daug vietos apmąstymams, nes nedidelis fanų susidomėjimas, žaidėjų nedalyvavimas mačuose dėl politinių priežasčių tikrai neliks nepastebėtas.
Mačo arbitras – patyręs teisėjas iš Italijos
Rungtynių arbitru paskirtas buvo 45-erių metų italas Gianluca Rocchi. Šiame sezone jis dirigavo vienerioms Europos lygos rungtynėms, penkioms Čempionų lygos akistatoms bei šešiolikai dvikovų vietinėse Italijos „Serie A“ pirmenybėse.
2010-aisiais ir 2017-aisiais Europos lygos finaluose jis dalyvavo kaip ketvirtasis arbitras, taip pat teisėjavo ir 2017-ųjų UEFA supertaurės rungtynėse tarp Madrido „Real“ ir „Manchester United“ futbolininkų.
Verta paminėti, jog šiame finale pirmą kartą bus panaudota ir VAR sistema, o už jos panaudojimą atsakingas bus VAR asistentas Massimiliano Irrati.
Skambių atsisveikinimų galimybė
Tikėtina, jog šis mačas taps atsisveikinimu dviem futbolininkams. Vienas iš jų ištars sudie profesionalo sportininko karjerai apskritai, kitas gali išvykti rungtyniauti į Ispaniją.
Dabartinis „Arsenal“ ir buvęs „Chelsea“ vartų sargas Petras Čechas jau prieš kurį laiką paskelbė, jog šis sezonas jam bus paskutinis, kai jis dar stovės tarp virpstų – po paskutinių rungtynių jis savo pirštines pakabins ant vinies.
Nors pagrindinis „Arsenal“ vartininkas yra prieš sezoną į komandą atvykęs vokietis Berndas Leno, tačiau buvęs Čekijos rinktinės vartų sargas savo šansų sulaukė vietos taurių ir Europos lygos varžybose.
Emocingas vartininkui atsisveikinimas bus ir dėl to, jog rungtynės vyks prieš komandą, su kuria jis pasiekė didžiausias karjeros pergales – laimėjo visus įmanomus titulus Anglijoje, taip pat tapo ir Čempionų lygos bei Europos lygos laimėtoju.
Čekui priklauso ir „sausų rungtynių“ rekordas Anglijos „Premier“ lygoje – įvarčių jis nepraleido net 202 rungtynėse (162 atstovaudamas „Chelsea“ ir 40 vilkėdamas „Arsenal“ marškinėlius).
Galima spėti, jog šis rezultatas artimiausiu metu pagerintas nebus – artimiausias P. Čecho konkurentas, vis dar rungtyniaujantis „Premier“ lygoje, yra šiuo metu „Burnley“ komandai atstovaujantis Joe Hartas. Jo sąskaitoje – 127 rungtynės be praleisto įvarčio.
Kitas futbolininkas, kuriam tai galimai bus paskutinės rungtynės dabartinio klubo gretose – Edenas Hazardas, apie kurio išvykimą į Madrido „Real“ kalbama jau nuo sezono starto.
Prieš sezoną su savo klubo vienu simbolių Cristiano Ronaldo atsisveikinęs karališkasis klubas į jo vietą naujo futbolininko neįsigijo ir tai atsispindėjo rezultatuose – Ispanijos čempionate buvo užimta vos trečioji vieta, Karaliaus taurėje pralaimėtas pusfinalis, o Čempionų lygoje pastarųjų trijų turnyrų laimėtojai buvo eliminuoti jau aštuntfinalio etape.
Kalbama, jog komandai reikia keistis iš pagrindų, o būtent „Chelsea“ belgas yra įvardinamas kaip vienas iš to persitvarkymo veidų.
E. Hazardas per savo laiką Anglijoje spėjo du kartus tapti šalies čempionu, laimėti Europos lygą (nors finalo mače tada ir nerungtyniavo dėl traumos), tad persikėlimas į Ispaniją ir galimybė pakovoti dėl naujų trofėjų atrodo reali.
To neneigia ir pats žaidėjas, ne kartą atvirai kalbėdamas apie tai, jog šiuo metu yra susikoncentravęs į dabartinį komandos sezoną, o ateities klausimus spręs vėliau.
Tiesa, čia yra ir vienas kabliukas – didelė tikimybė, jog „Chelsea“ klubas bent du perėjimų langus negalės įsigyti naujų žaidėjų (dėl pažeidimų rašantis sutartis su jaunais žaidėjais), tad paleisti savo lyderį be galimybės jį pakeisti neatrodo kaip pats geriausias variantas.
Faktas toks, jog po šio sezono belgas turės susėsti prie bendro stalo su „Chelsea“ vadovais, tačiau bet kokiu atveju, sezoną norėsis užbaigti skambiu laimėjimu europiniame turnyre.
Kas bus potencialūs mačo laimėtojai?
Abiejose komandose galima išskirti po kelis potencialius futbolininkus, galinčius rytoj tarti lemiamą žodį.
„Arsenal“ komandoje žiūrovų akys visų pirmą turėtų kryptį į puolamąjį komandos tandemą Pierre`ą Emericką Aubameyangą bei Alexandre`ą Lacazette`ą.
Gabono rinktinės puolėjas viso turnyro metu jau yra pelnęs 8 įvarčius ir atlikęs 2 rezultatyvius perdavimus, tuo tarpu A. Lacazette`as savo sąskaitoje turi 5 tikslius smūgius.
Savo šanso turėtų sulaukti ir Mesutas Ozilas, kuriam tai irgi gali būti atsisveikinimo su klubu rungtynės, nors tiek žaidėjas, tiek ir klubas tikina, jog buvęs Vokietijos rinktinės saugas Londone turėtų likti ir kitame sezone. Nors žaidėjas dažnai pasižymi tuo, jog aikštėje kai kuriose situacijose neatiduoda visų jėgų, tačiau jo aikštės matymas ir žaidimo organizavimas gali tapti tuo svertu, kuris suteiks lemiamą persvarą „Arsenal“ komandai.
„Chelsea“ gretose be jau minėto Edeno Hazardo iniciatyvos lemiamu metu gali imtis ir šiuo metu rezultatyviausiu turnyro žaidėju esantis Olivieris Giroudas.
Prancūzijos rinktinės puolėjas, praeityje ilgą laiką atstovavęs ir „Arsenal“ komandai, šio sezono Europos lygos varžybose jau yra pelnęs 10 įvarčių bei norės šį skaičių padidinti dar labiau.
„Premier“ lygos sezono metu prancūzas daug minučių nesulaukdavo ir aikštėje įprastai pasirodydavo nebent po keitimo, tačiau tarptautinėse varžybose jis tarsi žiba ir puikiai susitvarko su tomis užduotimis, kurias jam skiria M. Sarri. Aukšto stoto puolėjas niekada nebuvo tas, kuris šansus įvarčiui susikurtų pats, tačiau, gavęs gerus perdavimus iš komandos draugų, jis savo puolėjo instinktus sėkmingai verčia įvarčiais.
Neaiški vieno iš svarbiausių aikštės vidurio žaidėjų N’Golo Kante būklė. Prancūzijos rinktinės saugas neseniai gydėsi traumą ir buvo abejojama, ar jis galės dalyvauti finale. Kaip bebūtų, Kante į Baku miestą su komanda atvyko, o ar jis bus pasiruošęs rungtyniauti, Maurizio Sarri turbūt nuspręs prieš pat rungtynes.
Komandos šiame „Premier“ lygos sezone pasidalino po pergalę namų stadionuose („Chelsea” laimėjo 3:2, kanonieriai atsakė laimėjimu 2:0), tad galima spėti, jog ir šiose finalinėse rungtynėse bus pelnytas daugiau negu vienas įvartis.
Rungtynės Azerbaidžano Baku olimpiniame stadione startuos rytoj 22.00 Lietuvos laiku.
