Sportas

2019.05.28 10:57

Danas Rapšys – apie buvimą elite, psichologines problemas plaukime ir Meilutytės ateitį

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.05.28 10:57

Ilgų skrydžių nemėgstantis plaukikas Danas Rapšys antradienio rytą Vilniaus oro uosto Didžiojoje salėje laukė skrydžio į Kopenhagą. Vėliau panevėžiečiui teks persėsti į lėktuvą, skrendantį į Vašingtoną, po to lauks skrydis iš Vašingtono į Indianapolį, kur jau gegužės 31–birželio 1-ą dienomis vyks trečiasis FINA čempionų serijos etapas.

Taip pat skaitykite:

Į elitą įsiveržęs Danas Rapšys – apie nervinančius skrydžius lėktuvais, motyvaciją ir naują „skūrą“

Plaukikų psichologas, motyvatorius ir gydytojas Bogdelis: visos traumos prasideda galvoje

Lietuvis itin sėkmingai pasirodė antrajame šiais metais sukurto plaukikų turnyro etape Budapešte, čia jis tapo 200 ir 400 m laisvuoju stiliumi rungčių nugalėtoju. Panevėžietis dar startavo ir 200 m distancijoje nugara, čia jis liko ketvirtas ir iš viso Vengrijoje uždirbo net 25 tūkst. JAV dolerių.

D. Rapšys Indianapolyje startuos tose pačiose trijose rungtyse, tačiau, kaip kalbėdamas su žiniasklaida teigė pats plaukikas, JAV laukia šiek tiek kitoks rungčių tvarkaraštis, jis gali priversti koreguoti sportininko varžybų planus.

„Šįkart amerikiečiai rungčių eiliškumą pasidarė pagal save. Mano 200 m laisvuoju stiliumi rungtis bus pirmą varžybų dieną. Antrą dieną – 200 m nugara, po to dar lauks startas 400 m laisvuoju stiliumi distancijoje. Kadangi mano prioritetinė rungtis – plaukimas laisvuoju stiliumi, plaukimas nugara šiek tiek trukdys. Žiūrėsime, kaip viskas bus. Galbūt reikės plaukti šiek tiek ramiau. Teks pasitarti“, – pasakojo Danas Rapšys.

– Antrajame čempionų serijos etape Budapešte pusę 400 m laisvuoju stiliumi distancijos plaukėte greitesniu nei pasaulio rekordas tempu. Ar turite planų šturmuoti šios rungties pasaulio rekordą? – oro uoste susirinkę žiniasklaidos atstovai klausė D. Rapšio. 

– Sunku pasakyti. Tuomet negalvojau, kad galiu pasiekti tokį rezultatą. Šios varžybos ir yra tuo įdomios, jog galima su savimi padirbti ir pažiūrėti, ką gali iš savęs išspausti. Galbūt pradėsiu plaukti dar greičiau, galbūt lėčiau. Laukiantis skrydis per Atlantą man yra labai sunkus. Netgi kelionė į Kiniją buvo kiek lengvesnė.

– Minėjote, jog nesitikėjote, kad plauksite taip greitai. Vadinasi, treniruočių procesas kol kas vyksta sklandžiai?

– Taip, viskas klostosi gerai. Kartais trūksta tokios ugnelės, kuri leistų patikėti, jog galiu plaukti tokiu greičiu. Kiekvienas žmogus, jeigu šiek tiek patikėtų, jog gali daug, pasiektų tikrai aukštų rezultatų.

– Ar tai reiškia, kad dar pats nesijaučiate esąs pasaulio plaukikų elite?

– Nepasakyčiau, kad nesijaučiu, bet man svarbiausia – užfiksuoti gerą laiką. Nesinori būti pirmu ar antru plaukiku elite. Norisi gero rezultato. Jeigu užfiksuosi gerą laiką, bet kokiu atveju būsi elite.

– Ką pavyko nuveikti per pastarąsias kelias treniruočių Lietuvoje savaites?

– Po pasirodymo 400 m laisvuoju stiliumi rungtyje buvau apimtas euforijos ir šiek tiek pailsėjau. Toks mano „poilsis“ reiškia, jog neatostogavau, o tiesiog turėjau po vieną treniruotę per dieną. Man tai reiškia labai daug. Tas kelias savaites tiesiog treniravomės ir palaikėme darbinį krūvį. Kadangi visi trys čempionų serijos etapai vyksta labai greitai vienas po kito, negali nei labai atleisti treniruočių tempo, nei labai padidinti apsukas.

– Praėjusią savaitę Rūta Meilutytė paskelbė apie pasitraukimą iš profesionalaus sporto. Tas pats Michaelas Phelpsas buvo paskelbęs apie vidinius sunkumus, su kuriais buvo susidūręs. Kiek sunkumų matote savo sporte?

– Sportas – ta sfera, kurioje ypatingai pasireiškia psichologinės problemos. Jeigu esi paprastas žmogus ir dirbi nuolatinį darbą, atrodo, jog pripranti prie nuolatinės rutinos ir streso. Sporte, jaučiant baimę ir stresą treniruotėse, viskas atsiliepia tavo rezultatams. Kiekvienas sportininkas turi psichologinių problemų. Tik vieni jas pripažįsta, kiti – ne. Aš tikrai pripažįstu, jog ir man būna sunku, pasitaiko ir psichologinių problemų. Su tuo reikia dirbti. Reikia nebijoti nė vienam žmogui pasisakyti apie tas problemas ir padirbėti su psichologu. Tai yra labai normalu. Tie, kurie užsidaro savyje, kurie sako, jog jiems viskas gerai, gyvena labai sunkiai. Kai turi, su kuo pasikalbėti, su kuo patobulėti, viskas einasi labai gražiai. Rūtai irgi buvo sunku po visų šių dalykų. Galbūt kažkas laiku jai neištiesė rankos, ar kažkuriuo metu ji neturėjo, su kuo pasišnekėti. Liūdna, bet taip būna.

– Ką manote apie Rūtos ateitį? Kur ji gali realizuoti save?

– Kiek žinau, Rūta pradėjo fotografuoti. Galbūt ji pasuks į meno sritį ir taps geriausia pasaulio menininke. Su ja dar nekalbėjau. Tikėkimės, kad ji nenuleis rankų. Kas ten žino – galbūt vieną dieną ji sugrįš į plaukimą ir sakys, kad viską pradedame iš naujo.

– O su kuo pats pasikalbate, kai ateina metas pokalbiui?

– Tarp mūsų su kineziterapeutu Andriumi Bogdeliu nėra tokio paprasto išsikalbėjimo, o tiesiog aptariame, jog gyvenime gali nutikti visko. Gali būti ir nuosmukių ir kitų dalykų. Apie tai vėliau ir pamąstai. Nepasakysi, kad mūsų kineziterapeutas Andrius Bodgelis gali psichologiškai paruošti žmogų, bet, kaip ir matome, 200 m laisvuoju stiliumi pasirodžiau ne itin gerai, bet vakare padirbome ties psichologiniais aspektais ir kitą dieną pabandžiau 400 m laisvuoju stiliumi distanciją įveikti jo technika. Pavyko. Viskas yra tik tavo galvoje.

– Ar jaučiate tą atsakomybę, jog pasitraukus Rūtai Meilutytei iš profesionalaus plaukimo dabar jūs tapote plaukikų vėliavnešiu?

– Ne, manau, kad vienintelė Rūtos klaida buvo tai, jog ji jautė didžiulę atsakomybę. Visi dėjo dideles viltis. Aš tiesiog esu, kaip ir minėjau anksčiau, „nauja skūra“. Neturiu jokio titulo. Man nesvarbu, ko tikisi iš manęs – aukso ar pasaulio rekordo. Važiuoju į varžybas tam, kad parodyčiau geriausią savo rezultatą. Tada sau nekeli jokių papildomų lūkesčių ir neneši papildomos naštos. Man sakė, jog dabar būsiu kapitonas ir vedlys. Ne, esame individualūs sportininkai ir visi atliekame savo darbą. Jokių problemų nėra.

– Ar čempionų serijos varžybos įrodė, jog finansine prasme šiose varžybose varžytis yra verta?

– Finansine prasme tikrai verta varžytis. Prieš varžybas atrodo, jog tavęs laukia dideli pinigai. Visgi užfiksavęs gerą rezultatą ir už tai gavęs pinigų, džiaugiesi rezultatu labiau nei pinigais. Rezultatas visada nugali piniginę prasmę. Aišku, pinigai, kaip ir minėjau, yra lyg desertas prie maisto.