Sportas

2019.05.28 13:30

Mūšis dėl LKL čempionų žiedų: „Ryto“ agresija, „Žalgirio“ pranašumai ir „sausos“ serijos galimybė

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.05.28 13:30

Paskutinis gegužės antradienis prie Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos starto linijos „Žalgirio“ arenoje sukvies Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ ekipas. Antrąjį sezoną iš eilės vilniečiai bandys mesti iššūkį serijos favoritams, o portalas LRT.lt apžvelgia didžiausias mūšio dėl čempionų žiedų intrigas.

Ar po letargo miego prabudusi „Ryto“ agresija taps faktoriumi finale?

Dar gegužės 17-ąją, penktadienį, Utenoje „Juventus“ sirgalių džiaugsmas liejosi per kraštus – vietos klubas antrose ketvirtfinalio serijos rungtynėse 92:83 palaužė Dainiaus Adomaičio treniruojamą „Rytą“ ir išlygino serijos iki dviejų pergalių rezultatą 1:1.

Utenoje „Rytas“ atrodė kaip niekad pažeidžiamas – uteniškiai vieną po kito ėmė kamuolius nuo „Ryto“ žaidėjų galvų, kartojo savo netaiklius metimus, o susitikimo pabaigoje vilniečiai dar ir nepataikė tritaškių būdami visiškai laisvi.

Toks „Rytas“ nebuvo panašus į tą „Rytą“, kuris ruošėsi lygos finale mesti iššūkį „Žalgiriui“. Priešingai, tuomet netilo kalbos, jog Kazio Maksvyčio treniruojamas Klaipėdos „Neptūnas“ gali jau pusfinalyje įveikti gerokai nusėdusį Vilniaus klubą.

Visgi viskas greitai vilniečių žaidime apsivertė 180 laipsnių kampu, o visos karčios piliulės buvo nurytos ir suvirškintos.

Jau trečiajame ketvirtfinalio serijos susitikime agresyviai nuo pirmųjų akimirkų žaidęs Vilniaus klubas tiesiog pervažiavo „Juventus“ 84:63, o vėliau dviejų rungtynių serijoje nepaliko jokių galimybių ir „Neptūnui“ – 75:46 (Klaipėdoje) ir 83:70 (Vilniuje). Trejos pastarosios vilniečių rungtynės leidžia teigti – „Rytas“ finalą pasitinka demonstruodamas tikriausiai geriausią krepšinį nuo Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalo, kuriame įveikė tą patį Kauno „Žalgirį“.

Tokius pokyčius galėjo inicijuoti, visų pirma, situacijos rimtumą supratusių žaidėjų nusiteikimas. Po antrųjų ketvirtfinalio rungtynių atsidūrę ties pavojinga riba, vilniečiai pradėjo gerokai agresyviau žaisti gynyboje ir, kalbant banaliomis klišėmis, „kovojo dėl kiekvieno kamuolio ir aikštės centimetro“. Susidarė įspūdis, jog sostinės komanda staiga pabudo iš letargo miego ir pradėjo žaisti krepšinį.

Per dvejas pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes „Juventus“ į „Ryto“ krepšį mesdavo po 91,5 taško, o vilniečiai per kitas tris atkrintamųjų dvikovas į savąjį krepšį praleisdavo tik po 59,6 taško. Ką reiškia vien „Neptūno“ įmesti tik 46 taškai pirmose pusfinalio serijos rungtynėse. Tai buvo antrasis pagal nerezultatyvumą klaipėdiečių mačas klubo istorijoje LKL čempionate.

Pusfinalio etape su „Neptūno“ ekipa vilniečiai kontroliavo kovą dėl atšokusių kamuolių ir antraisiais šansais vidutiniškai rinkdavo po 21 tašką. Truputis konteksto – antraisiais šansais viso sezono metu vilniečiai rinko tik po 6,8 taško. „Rytas“ pasiuntė varžovams žinutę – jeigu neatsakysite agresija į mūsų agresiją, jūs kentėsite.

„Ryto“ žaidėjų veiksmuose puolime ir gynyboje padidėjęs aktyvumas turės pasiekti naują lygį finalo serijoje su „Žalgiriu“. Per penkerias sezono tarpusavio dvikovas (4 LKL ir 1 KMT) „Žalgiris“ antraisiais šansais prieš „Rytą“ pelnydavo daugiau taškų (13,2 prieš 9) ir žymiai sėkmingiau vilniečių klaidas versdavo taškais nei sostinės krepšininkai „Žalgirio“ (17,2 prieš 7,4).

Naivu tikėtis, jog staiga žalgiriečiai klys tiek kartų, kiek „Juventus“ komanda trečiose ketvirtfinalio rungtynėse (20), ar tiesiog sustos susidūrę su agresyvesne vilniečių gynyba, kaip nutiko išsibalansavusiems ir taip ritmo puolant pusfinalyje neatradusiems „Neptūno“ žaidėjams. Galima net neabejoti, jog „Ryto“ agresyvumas kauniečių stovyklos jau buvo pastebėtas ir pasižymėtas užrašinėse. Tai – vienas svarbiausių akcentų prieš finalo seriją.

Norėdama kibti į atlapus komandai, kuri nesiruošia juokauti su varžovais ir žaisti ilgos bei varginančios penkerių rungtynių finalo serijos, sostinės ekipa turi būti sužvėrėjusi taip, kaip dar šiame sezone nebuvo.

Ar A. Butkevičius pagaliau padarys žalos ir „Žalgiriui“?

Dar gegužės 12-ąją vykusiame paskutiniame „Žalgirio“ ir „Ryto“ susidūrime LKL reguliariajame sezone vilniečių puolėjas Arnas Butkevičius nebuvo tas, kuris sukėlė daugiausiai problemų kauniečiams: pelnė 9 taškus (4/9 dvitaškių, 0/3 tritaškių, 1/1 baudų), atkovojo 4 kamuolius ir surinko 5 asmenines pražangas.

Visgi atkrintamosiose A. Butkevičius tapo neabejotinu komandos lyderiu. Per penkerias rungtynes vidutiniškai pelnė po 18,6 taško, atkovojo po 7,8 kamuolio ir rinko net po 27,8 naudingumo balo. Nenuostabu, jog puolėjas buvo pripažintas naudingiausiu ketvirtfinalio etapo žaidėju.

Išbandymas finale A. Butkevičiui gali leisti sužibėti dar gražesnėmis spalvomis. Jeigu „Atkrintamųjų Arnas“ išlaikytų įspūdingą atkrintamųjų statistiką ir finalo serijoje, žaidėjas neabejotinai pakeltų savo vertę ir kartu padėtų savo komandai mesti iššūkį kauniečiams.

Kaip bebūtų, tarpusavio rungtynių su „Žalgiriu“ statistika A. Butkevičiaus prognozėms finalo serijoje nieko gero nežada. Būtent prieš kauniečius lengvasis „Ryto“ krašto puolėjas žaidžiai prasčiausiai.

Per ketverias LKL reguliariojo sezono rungtynes su žalgiriečiais A. Butkevičius pelnė tik po 5,8 taško, atkovojo po 3,8 kamuolio, rinko po 7,8 naudingumo balo bei prametė visus 8 mestus tritaškius metimus. Pridėjus KMT finalo dvikovą, A. Butkevičius prieš „Žalgirį“ šiame sezone nėra pataikęs nė vieno tolimo metimo iš 12.

Finalo serijoje su kauniečiais A. Butkevičiaus laukia dar viena tiesioginė akistata su puikiai pažįstamu oponentu nuo jaunimo rinktinių laikų – Edgaru Ulanovu. „Žalgirio“ lengvojo krašto puolėjo statistika, žaidžiant prieš „Rytą“, išlieka panaši į viso sezono skaičius – 9 taškai, 4 atkovoti kamuoliai ir 12,5 naudingumo balo.

E. Ulanovas jėgos dvikovose atsilaiko prieš A. Butkevičių ir stengiasi nesuteikti vienam „Ryto“ lyderių erdvių įsibėgėti ir inicijuoti reidus į „Žalgirio“ baudos aikštelę. Tokiu atveju kauniečiai kartais gali leisti vilniečių „trečiajam“ numeriui išmesti vieną kitą laisvesnį tolimą metimą. Tokiomis kortomis rungtynėse žalgiriečiai yra pasirengę žaisti.

Savo ruožtu A. Butkevičiui bus svarbu nesusirinkti asmeninių pražangų, kaip nutiko ketvirtajame komandų susidūrime reguliariajame sezone. Gavęs kamuolį „Ryto“ baudos aikštelėje, E. Ulanovas žais iki galo dvikovose vienas prieš vieną prieš savo tiesioginį oponentą. Žaisdamas nugara į krepšį Eurolygoje, žalgirietis įveikia ir tvirtesnius bei aukštesnius oponentus nei vilniečių „trečiasis“ numeris, todėl tokiose situacijose pranašumas priklauso E. Ulanovui.

Kaip susiklostys Brandono Davieso ir Artsiomo Parakhouskio mikrodvikova?

Šių metų finalo serija, beveik neabejotinai, taps paskutine proga išvysti pagrindinius abiejų klubų vidurio puolėjus grumiantis tarpusavyje LKL čempionate. Po sezono „Žalgirio“ amerikietis B. Daviesas paliks Kauną, o ir baltarusis, tikriausiai, kitam sezonui vilniečiams gali būti tiesiog per brangus.

Iki susidūrimo finale abu vidurio puolėjai aikštelėje susitiko triskart – dukart LKL reguliariajame sezone ir kartą – KMT finale. Būtent tik KMT finale A. Parakhouskis buvo visa galva geresnis už B. Daviesą – pelnė 14 taškų, atkovojo 11 kamuolių, surinko 21 naudingumo balą ir tapo finalo MVP. „Žalgirio“ bokštas tąkart surinko tik 3 taškus ir atkovojo 5 kamuolius.

Po tokio rimto įspėjamojo signalo iš „Ryto“ aukštaūgio B. Daviesas tarpusavio dvikovose LKL čempionate savo tiesioginiam oponentui nebenusileido – per dvejas rungtynes pelnė po 14,5 taško, atkovojo po 5,5 kamuolio ir rinko po 20 naudingumo balų. Baltarusis atsakė įmesdamas po 14,5 taško, atkovodamas po 5,5 kamuolio ir rinkdamas po 15,5 naudingumo balo. Stebėtina, bet abiejų krepšininkų statistika buvo beveik vienoda.

Visgi pranašumai – B. Davieso pusėje. Amerikiečio žaidimo arsenale – didesni greičiai bei mobilumas. Baltarusis yra daugiau klasikinio tipo vidurio puolėjas, kuriam nėra lengva po susikeitimo dengiamaisiais prižiūrėti varžovų komandos gynėjus ar skaityti greitas oponentų žaidimo du prieš du situacijas. B. Davieso miklios kojos ties perimetru atsilaiko ir prieš vikrius gynėjus.

Prieidamas per arti prie toliau nuo krepšinio kamuolį gavusio B. Davieso, A. Parakhouskis gali nukentėti bandydamas apsiginti nuo amerikiečio, žaidžiančio veidu į krepšį. Tokiu atveju lėtesniam „Ryto“ bokštui iškyla gresmė prisirinkti greitų asmeninių pražangų. Vilniečių centro lėtumą naudoja ir kiti „Žalgirio“ žaidėjai, siekdami eliminuoti A. Parakhouskį iš žaidimo dėl asmeninių nuobaudų. Išeitis baltarusiui – rizikuoti gynyboje ir leisti amerikiečiui šaudyti metimus iš vidutinio nuotolio distancijos. 

Savo ruožtu baltarusis prieš B. Daviesą gali pasiūlyti didesnę jėgą, gavęs kamuolį giliai „Žalgirio“ baudos aikštelėje. Amerikiečiui nėra lengva apsiginti prieš tvirto sudėjimo meškiną iš kaimyninės valstybės, todėl kauniečių uždavinys, apskritai, neleisti „Rytui“ įvesti į tokias patogias situacijas vieno savo pagrindinių žaidėjų.

Jeigu finalo serijoje A. Parakhouskis pirmose mikrodvikovose su B. Daviesui savo tiesioginiam varžovui iškart nusileis greičio dvikovose ir rinksis pražangas, kauniečiai gali ankstyvoje rungtynių stadijoje įgauti pozicinį pranašumą. A. Parakhouskio dubleris aikštėje – Martynas Echodas jėgos dvikovose negali visų rungtynių metu sėkmingai atstovėti prieš kauniečių aukštaūgius.

Ar LKL finalo serija baigsis dar tą pačią savaitę?

„Sausais“ rezultatais pasibaigusios pusfinalio serijos leidžia anksčiau pradėti kovą dėl LKL čempionų žiedų. „Žalgiris“ absoliučios krepšinio eskpertų daugumos ir lažybų bukmekerių yra įvardijamas ryškiu favoritu jau devintąją kartą iš eilės tapti stipriausiu lygos klubu. Diskusijų tema tik viena – ar vilniečiai serijoje laimės bent sykį. 

Žalgiriečiams maksimaliai greitai laimėjus finalo seriją, žygis čempionų žiedų link gali užtrukti viso labo tik penkias dienas. Tai leistų trys pergalės – antradienį Kaune, ketvirtadienį Vilniuje ir šeštadienį Kaune. Jeigu „Žalgiriui“ finalo seriją pavyktų laimėtų 3:0, tai žymėtų 10-ąją LKL finalo seriją ir po pirmąją po trijų sezonų pertraukos, kuomet viena ekipa finale kitą įveikia „sausu“ rezultatu.

Žinoma, norint išvengti tokios rekordinės sprinto atkarpos finale, vilniečiams reiks ir žiupsnelio sėkmės. „Rytas“ turi tikėtis ir užsikirtusių žalgiriečių pabūklų atakuojant iš tolimos distancijos.

Tritaškiai metimai – be jokios abejonės didesnę įtaką vilniečių žaidimo sėkmei turintis puolimo ginklas. Užtenka prisiminti KMT finalą, kurio metu kroatas Rokas Stipčevičius tritaškais atkūrė intrigą ir vėliau padėjo savo komandai nugalėti „Žalgirį“.

Šiame LKL sezone „Rytas“ žengia antroje vietoje pagal per rungtynes realizuojamus tolimus metimus (9,41), „Žalgiris“ – aštuntas – 8,05 tritaškio. Visgi per penkerias tarpusavio dvikovas abi komandos į viena kitos krepšį pataikydavo po vienodą tritaškių skaičių – 8,2. Visų pirma, tai ne kokios naujienos „Rytui“.

Gynyboje vilniečiai neturi pranašumo daugelyje pozicijų, todėl yra priversti ateiti į pagalbą komandos draugams ginantis vienas prieš vieną. Tokiose situacijose, atėjęs į pagalbą žaidėjas, priverstas apnuoginti perimetro erdves, kurias varžovai naudoja mesdami tritaškius metimus. „Žalgirio“ toliašaudės artilerijos pabūklams springstant, vilniečiai turi šansų apsiginti ir tikėtis sėkmės rungtynėse.

Tiesa, ne sykį šiame sezone matėme, kaip keliais tritaškiais žalgiriečiai sugeba greitai susikrauti pranašumą bei įtvirtinti savo persvarą.

Be tolimų metimų grėsmės, vilniečiai privalo minimalizuoti savo klaidų skaičių. Per penkerias tarpusavio rungtynes „Žalgiris“ po „Ryto“ klaidų pelnydavo po 17,2 taško. Apskritai, lygoje žalgiriečiai pirmauja pagal šį statistinį apsketą ir varžovų klaidas konvertuoja į 18,9 taško. „Rytas“ po varžovų klaidų sezone pelno po 13,9 taško, prieš „Žalgirį“ šis skaičius krenta iki 7,4.

Prognozės „Ryto“ komandai yra gana niūros. Kaip bebūtų, serijoje vilniečiai neturi, ko prarasti. Komanda, kalbėkime tiesiai, sezono tikslus jau pasiekė – laimėtas KMT trofėjus, pasiektas Europos taurės ketvirtfinalis ir LKL finalas – rezultatas, dėl kurio, pasibaigus sezonui, galima ploti rankomis. 

Vilniečių neslėgs papildomas spaudimas, o ir pralaimėjimas finale nebus pasaulio pabaiga. Ar šie psichologiniai aspektai padės atrakinti geresni vilniečių žaidimą ir didesnę intrigą serijoje, pamatysime jau antradienio vakarą, pirmose LKL finalo serijos rungtynėse.