Atkrintamųjų laužus užkūręs Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ketvirtfinalio etapas, liepsnoms nurimus, karštų sensacijų nepateikė – keturios favoritėmis įvardintos komandos įveikė savo kliūtis ir žengė į lygos pusfinalį. Antradienį įsižiebs naujos kibirkštys – Kaune startuoja kovos pusfinalyje, o LRT.lt apžvelgia įdomiausius pusfinalio porų akcentus bei prognozuoja akistatų baigtis.
Kauno „Žalgiris“ (1 vieta reguliariajame sezone) – Panevėžio „Lietkabelis“ (4)
„Žalgiris“ papildomai sau gyvenimo neapsisunkino ir ketvirtfinalio serijoje iki dviejų pergalių „sausu“ rezultatu 2:0 (89:70 ir 62:81) įveikė Alytaus „Dzūkijos“ barjerą. Tiesa, nemalonių momentų daugkartiniams lygos čempionams išvengti nepavyko – pirmose serijos rungtynėse Kaune čiurnos traumą patyrė snaiperis Artūras Milaknis. Krepšininko sugrįžimo į rikiuotę laukiama jau susirėmime su „Lietkabeliu“.
Kauniečiai, kaip ir įprastai reguliriajame sezone, alytiškius palauždavo po didžiosios pertraukos, puikiai sužaidus trečiąjį rungtynių kėlinį. Tiek susitikime Kaune, tiek Alytuje Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai trečiuosius ketvirčius laimėjo dviženkliais skirtumais. Be to, serijoje su „Dzūkija“ žalgiriečiai puikiai atakavo iš toli – pataikė 21 tritaškį iš 50 bei užfiksavo 42 procentų tikslumą (sezono vidurkis – 38 proc.).
Tai, jog Kauno ekipa nėra nusiteikusi juokauti ir dalinti nuolaidas varžovams įrodė užtikrintai laimėta kova dėl atšokusių kamuolių abejuose susitikimuose – 40:32 ir 34:25. Reikia nepamiršti, jog būtent alytiškiai reguliariojo sezono metu visoje lygoje buvo nepralenkiami pagal atkovotus kamuolius.
Panevėžio „Lietkabelis“, savo ruožtu, ketvirtfinalio etape tokiu pat užtikrintu rezultatu susitvarkė su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“ – 2:0 (95:87, 98:105). Panevėžiečiai dvejose serijos rungtynėse nežibėjo gynyboje – praleisdavo net po 92,5 taško, tačiau rodė lygių tarp visų keturių ketvirtfinalio komandų neturėjusį puolimą – vidutiniškai 100 taškų per susitikimą.
Antroje sezono dalyje ypatingai traumų kamuojamas „Lietkabelio“ klubas išmoko žaisti nedidele, aštuonių žaidėjų rotacija. Akistatose su „Pieno žvaigždėmis“ panevėžiečiams negalėjo padėti abu komandoje žaidžiantys „tretieji“ numeriai – serbas Marko Čakarevičius ir Simas Jasaitis.
Dviejų lengvųjų kraštų netektį padėjo kompensuoti atakuojantis gynėjas Stefanas Sinovecas ir dažniausiai „ketvirtuoju“ numeriu žaidžiantis Saulius Kulvietis.
Kaip sėkmingai „Žalgiriui“ pavyks išnaudoti savo pranašumus serijoje?
Užmestas žvilgsnis į abiejų komandų statistiką „Lietkabeliui“ nieko gero nežada – kauniečiai lenkia būsimus varžovus pusfinalio serijoje visose pagrindinėse statistikos kategorijų lentelėse.
„Žalgirio“ poziciniai pranašumai prasideda nuo gynėjų grandies – žalgiriečių gretose žaidžia aukštesni kamuolį įžaidinėjantys krepšininkai – Leo Westermanas (198 cm), Thomas Walkupas (193 cm) ir Nate`as Woltersas (193 cm) nei „Lietkabelio“ komandoje – Paulius Valinskas (191 cm), Ikenna Iroegbu (188 cm) ir Jamaras Wilsonas (185 cm).
Panevėžio komandos žaidėjams nėra lengva dirbti gynyboje prieš aukštesnius varžovus, kurie siekia išnaudoti savo gabaritus bei priverčia varžovus rinktis pražangas. Pastarojoje komandų akistatoje reguliariajame sezone J. Wilsonas užbaigė susirinkęs 5 asmenines pražangas, P. Valinskas ir I. Iroegbu susirinko po 3.
„Lietkabelio“ gynėjai bando situacijose prieš aukštesnius varžovus išnaudoti savo greitį, kurio netrūksta net ir 35-erių metų veteranui J. Wilsonui. Po atkovotų kamuolių gynyboje panevėžiečiai skuba į greitąjį puolimą ir bando užklupti „Žalgirio“ žaidėjus dar neišsirikiavusius gynyboje. Puikus to įrodymas – gegužės 4-ąją dieną vykusiose rungtynėse Panevėžyje šeimininkų surinkti net 18 taškų greitajame puolime, kuomet žalgiriečiai atsakė tik dviem taškais.
Kauno ekipa sieks, kaip ir visose penkiose tarpusavio dvikovose šiame sezone, laimėti kovą dėl atšokusių kamuolių bei taip sumažinti varžovų atakų skaičių, greitojo puolimo progas bei susikurti antruosius šansus po savo netaiklių metimų.
Panevėžio klubui netekus abiejų nominalių „trečiųjų“ numerių, Kauno ekipai atsiranda galimybė dar labiau dar labiau išnaudoti šią situaciją savo naudai. Žalgiriečių gretose šios užduoties imsis Edgaras Ulanovas. Jeigu prieš jį bus paliktas S. Sinovecas, serbui reiks pagalbos gynyboje. Kitu atveju N. Čanakas bandys aikštėje laikyti S. Kulvietį, kuris yra gerokai aukštesnis varžovas „Žalgirio“ lengvajam krašto puolėjui.
Visgi S. Kulvietis turi savo užduočių ir „ketvirtojo“ numerio pozicijoje, kur rungtyniauja tik vienas kitas sunkusis krašto puolėjas – Donatas Tarolis. N. Čanakas turės svarbią užduotį ne tik skirstydamas savo žaidėjų minutes, bet ir visų rungtynių metu kaitaliodamas įvairias gynybos sistemas.
Nedidelės rotacijos „Lietkabelis“ turės griebtis ir aikštės gynybos bei rizikuoti prieš tam tikrus žalgiriečių žaidėjus, atakuojančius iš toli. Kaip ir minėjome anksčiau, „Žalgiris“ serijoje su „Dzūkija“ taikliai šaudė tritaškius (42 proc.), tačiau niekas negali garantuoti, jog kauniečiams nepasitaikys ir prastesnės dienos pusfinalyje. Net trijose iš keturių reguliariojo sezono akistatų „Žalgiris“ prieš „Lietkabelį“ įmesdavo mažiau nei po 6 tritaškius, o tritaškius pro šalį metantys kauniečiai – pirmasis žingsnis panevėžiečiams, kabinantis varžovams į atlapus.
Kalbant apie riziką, Panevėžio klubo bokštai – Mindaugas Kupšas ir Žiga Dimečas privalės ginti savo baudos aikštelę nuo vieno pavojingiausių vidurio puolėjų Europoje – Brandono Davieso. Šiame sezone aikštelėje amerikietis daugiausiai laiko vidutiniškai ir praleisdavo žaisdamas su „Lietkabeliu“ (23 minutės).
Gavęs kamuolį toliau nuo krepšio, B. Daviesas bando pasinaudoti savo greičiu žaisdamas veidu prieš aukštesnius varžovus. Galima neabėjoti, jog „Lietkabelio“ vidurio puolėjai suteiks erdvės amerikiečiui atakuoti iš vidutinio nuotolio, taip labiau gindami savo baudos aikštelę.
SERIJOS PROGNOZĖ. „Žalgiris“ į didįjį LKL finalą turėtų žengti tiesiausiu keliu, laimėjęs seriją rezultatu 2:0. Panevėžio klubo sirgaliai gali tikėtis kovingų rungtynių Panevėžyje, kur šiame sezone „Lietkabelis“ žalgiriečiams abejas rungtynes pralaimėjo vienženkliu skirtumu – 69:73 ir 76:81.
SERIJOS TVARKARAŠTIS:
Gegužės 21 d. 18:50 val. Kauno „Žalgiris“ – Panevėžio „Lietkabelis“
Gegužės 23 d. 18:50 val. Panevėžio „Lietkabelis“ – Kauno „Žalgiris“
Gegužės 25 d. 17:20 val. Kauno „Žalgiris“ – Panevėžio „Lietkabelis“ (jeigu reikės)
Klaipėdos „Neptūnas“ (2) – Vilniaus „Rytas“ (3)
Galimas daiktas, jog įdomiausią atkrintamųjų varžybų seriją šiame LKL sezone krepšinio gerbėjai išvys pusfinalyje. Būsima „Neptūno“ ir „Ryto“ krepšininkų kova dėl patekimo į finalą jau dabar kaitina aistras, tai sustiprina ir komandų tarpusavio rungtynių rezultatai – per keturias reguliariojo sezono rungtynes klubai pasidalino po dvi pergales. Dar vieną kartą „Rytas“ nugalėjo „Neptūną“ KMT pusfinalyje.
Tiesa, uostamiesčio ir sostinės klubai dar turėjo gerokai paplušėti perlipdami savo kliūtis ketvirtfinalyje, jog pusfinalyje susitiktų akis į akį.
Dainiaus Adomaičio treniruojamas „Rytas“ pirmose ketvirtfinalio rungtynėse tik po netaiklaus Martino Gebeno tritaškio rezultatu 93:91 palaužė Utenos „Juventus“. Antrajame serijos susitikime vilniečiai pralaimėjo Utenoje – 83:92, o į kitą etapą pateko po užtikrintos pergalės savų žiūrovų akivaizdoje – 84:63.
Būtent tik trečiajame serijos susitikime krepšinio žiūrovai pamatė „Ryto“ žaidimo metamorfozę, kuri turėtų priversti sunerimti ir „Neptūną“. Jeigu dvejuose pirmuose susitikimuose su „Juventus“ vilniečiai atrodė gerokai pažeidžiami, lemiamose rungtynėse dėl patekimo į pusfinalį „Rytas“ demonstravo kietą krepšinį ir negailestingai baudė varžovus už klaidas.
„Neptūno“ krepšininkai pademonstravo atvirkštinį vaizdą – pirmajame serijos su Prienų „Skycop“ mače sutriuškino varžovus – 102:78, antrajame susitikime patyrė nesėkmę Prienuose – 85:94, o lemiamose rungtynėse tik 6 taškų persvara įveikė Virginaus Šeškaus auklėtinius ir žengė tolyn – 77:71.
Po labai sėkmingų pirmųjų rungtynių su prieniškiais „Neptūno“ žaidimo kreivė krito ir Kazys Maskvytis bei jo auklėtiniai gali džiaugtis vieninteliu dalyku – iškovotu bilietu į pusfinalio etapą.
Ar istorinis namų sienų pranašumas serijoje padės „Neptūnui“?
„Rytas“ ir „Neptūnas“ jau penktąjį sezoną iš eilės susidurs LKL čempionato atkrintamosiose. Įdomu tai, jog pastaruosius tris sezonus serijoje tarp šių dviejų ekipų prireikdavo maksimalaus rungtynių skaičiaus.
2015-16 m. sezone tuomet D. Adomaičio treniruojamas „Neptūnas“ 3:2 pusfinalyje palaužė Tomo Pačėso vadovaujamą Vilniaus ekipą ir pateko į finalą. 2016-17 m. sezone komandos kovojo mažajame lygos finale, kuriame 3:2 triumfavo vilniečiai. Praėjusio sezono metu Rimo Kurtinaičio vadovaujama sostinės ekipa lemiamose, penktose, serijos rungtynėse Vilniuje palaužė Kazio Maksvyčio „Neptūną“ ir po dviejų sezonų pertraukos pateko į lygos finalą.
Tiesa, savo rankose „Neptūnas“ turi tai, ko neturėjo nė sykio, kovodamas su „Rytu“ minėtose atkrintamųjų serijose – namų aikštės pranašumą.
Reguliariajame sezone klaipėdiečiai pirmą kartą klubo istorijoje aplenkė vilniečius ir užėmė antrąją vietą. Dainiaus Adomaičio treniruojamas „Rytas“, savo ruožtu, užfiksavo blogiausią klubo pasiekimą per 20 metų ir liko trečias reguliariajame sezone.
Žinoma, „Rytui“ laimėjus, kalbos apie blogiausią klubo pasiekimą reguliariajame sezone taip ir liks kalbomis, o ir „Neptūno“ iškovota antroji vieta bus tik gražus prisiminimas. Visgi šiuo atveju namų sienų pranašumas atrodo kaip niekad svarbus.
Šiame sezone komandos žaidžia trumpesnę LKL aktrintamųjų varžybų seriją. Serijoje iki dviejų pergalių kiekvieno susitikimo vertė tampa nepalyginamai didesnė nei praėjusiame sezone, kuomet, kovojant iki trijų pergalių, vienas pralaimėjimas komandos iškart nenustamdavo ant prarajos krašto.
Skeptikai gali ginčytis, jog reguliariajame sezone, komandoms kovojant tarpusavyje, namų sienos papildomo pranašumo nesuteikė – „Neptūnas“ ir „Rytas“ išvykose ir namuose pasidalino po pergalę. Visgi atkrintamosiose, kalbant banaliomis klišėmis, kiekvienas papildomas pranašumas – aukso vertės.
Kokį „Rytą“ išvysime serijoje su „Neptūnu“?
„Rytas“ dar prieš sezoną buvo įvardintas kaip realiausius šansus kovoti su „Žalgiriu“ LKL finale turintis klubas. Sezono metu šią nuostatą tik dar labiau sustiprino vasario mėnesį iškovotas KMT turnyro nugalėtojų titulas.
Visgi po iškovoto trofėjaus vilniečiai dėl sunkios traumos visam sezonui prarado Chrisą Kramerį, pasipildė nauju atakų organizatoriumi Dereku Needhamui, bet vistiek strigo likusioje LKL reguliariojo sezono dalyje – iškovojo 10 pergalių per 15 sutikimų ir užleido antrąją vietą puikiai finišavusiam „Neptūnui“.
Šioje atkarpoje vienas puolimo lyderių – D.J. Seeley rinko tik po 6,9 taško ir nepriminė to krepšininko, kuris tempė komandą į priekį pirmoje sezono dalyje. Strigo ir kiti gynėjai – Rokas Stipčevičius, Mindaugas Girdžiūnas. Stabilaus žaidimo trūko ir aukštaūgiui Martynui Echodui.
Tik trečiose ketvirtfinalio serijos rungtynėse su „Juventus“ krepšinio sirgaliai pamatė itin agresyvų ir savo pranašumais besinaudojantį „Rytą“. Atrodė, jog prie sienos priremtas Vilniaus klubas, galų gale, pademonstravo žaidimo potencialą.
Minėtame sekmadienį vykusiame susitikime vilniečiai puikai medžiojo varžovų perdavimus ir po „Juventus“ klaidų surinko net 23 taškus. Greitose atakose „Rytas“ pelnė 12 taškų. Tiesa, pirmuose dvejuose serijos susitikimuose su uteniškiais matėme ir tokią Vilniaus ekipą, kurios žaidimas nepriminė komandos, galinčios žaisti finale.
„Juventus“ per pirmąsias dvejas ketvirtfinalio rungtynes antraisiais šansais pelnydavo po 20 taškų, kuomet vidutiniškai reguliariajame sezone Utenos ekipa tokiu būdu rinkdavo po 7 taškus per susitikimą. Tokį didžiulį skirtumą lėmė „Juventus“ išnaudoti pranašumai atskirose mikrodvikovose ir pademonstruota didžiulė energija.
„Rytas“ į Klaipėdą atvyks su ypatingai gerą žaidimą ketvirtfinalyje demonstravusiu Arnu Butkevičiumi priešakyje. Buvęs ilgametis „Neptūno“ žaidėjas per trejas pirmojo atkrintamųjų etapo rungtynes pelnė po 20,7 taško (83,3 proc. dvitaškių), atkovojo po 7,3 kamuolio, perėmė po 3 kamuolius ir atliko po 2,3 rezultatyvaus perdavimo bei buvo pripažintas geriausiu ketvirtfinalio etapo krepšininku.
„Ryto“ puolėjui gynyboje kelią bandys pastoti Deividas Gailius ir Laimonas Kisielius. Abu klaipėdiečiai yra pakankamai tvirti jėgos dvikovose atsilaikyti prieš A. Butkevičių, tačiau vilniečių lyderio pusėje – didesnis greitis, kuris gai priversti „trečiuosius“ klaipėdiečių numerius prisirinkti pražangų stabdant įsibėgėjusį lengvąjį krašto puolėją iš sostinės ekipos.
Ar Jerai Grantas sugebės prilygti Artsiomui Parachouskiui?
Klaipėdos „Neptūno“ vidurio puolėjas Jerai Grantas ketvirtfinalyje su Prienų „Skycop“ ekipa buvo tas krepšininkas, kurio geras žaidimas džiugino sirgalius pirmoje sezone dalyje. Aukštaūgis rinko po 14,6 taško, atkovojo po 5,6 kamuolio, o dvitaškius realizavo net 72 procentų tikslumu.
Visgi trečiojo reguliariojo sezono rato pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje J. Grantas priminė dingo iš gero žaidimo radarų ir priminė savo šešėlį – rinko po 7,9 taško, atkovojo po 5,4 kamuolio, o dvitaškius mesdavo 52 procentų tikslumu.
Jeigu ketvirtfinalyje solidžiai rungtyniavusio J. Granto statistika nėra vienkartinis blykstelėjimas, tokiu atveju, amerikietis laiku grįžo prie sau įprasto pasirodymo. Pusfinalyje klaipėdiečių lyderiui teks susidurti su varžovu, prieš kurį jėgos dvikovose J. Grantui atsilaikyti bus labai sunku – „Ryto“ vidurio puolėju Artsiomu Parachouskiu.
Vidurio puolėjai tarpusavyje spėjo pakovoti dvejose LKL reguliariojo sezono akistatose. Jose J. Grantas iš viso surinko tik 6 taškus ir pataikė 3 metimus iš 7. Tiesa, net ir prigesusiu amerikiečiu „Neptūnas“ laimėjo ketvirtojo rato dvikovą Klaipėdoje – 89:74.
Savo ruožtu A. Parachouskis prieš „Neptūną“ su J. Grantu metė po 11,5 taško, atkovojo po 10,5 kamuolio ir rinko po 18,5 naudingumo balų. Skirtumas akivaizdus.
J. Grantas prieš A. Parakhouskį turi ir savų kozirių – „Neptūno“ bokštas gali pataikyti iš vidutinio nuotolio, o, nenorėdamas rizikuoti prieš amerikietį, baltarusis turės labiau palikti savąjį baudos aikštelę ir prieiti arčiau tiesiogionio oponento. Tokiu atveju gali susidaryti daugiau laisvės „Ryto“ baudos aikštelėje, kurią gali išnaudoti kiti žaidėjai.
Žinoma, dvikovse vienas prieš vieną arčiau krepšio A. Parachouskis turi jėgos pranašumą, kurį sieks išnaudoti rinkdamas taškus bei J. Granto asmenines pražangas.
SERIJOS PROGNOZĖ: Dėl vieno dalyko, prognozuojant serijos baigtį, sutarti galima – šioje pusfinalio poroje prireiks maksimalaus, trijų, rungtynių skaičiaus. Favoritas šioje poroje, net ir neturėdamas namų pranašumo, yra „Rytas“, tačiau klaipėdiečiai nėra ta komanda, kuri nesverti svarstyklių lėkštelės į savo pusę. D. Adomaičio ekipos galimybes žengti į finalą vertinu nežymiai geriau – 60 procentų prieš „Neptūno“ – 40.
SERIJOS TVARKARAŠTIS:
Gegužės 22 d. 18:50 val. Klaipėdos „Neptūnas“ – Vilniaus „Rytas“
Gegužės 24 d. 18:50 val. Vilniaus „Rytas“ – Klaipėdos „Neptūnas“
Gegužės 26 d. 17:20 val. Klaipėdos „Neptūnas“ – Vilniaus „Rytas“ (jeigu reikės)
