Sportas

2019.05.19 17:26

Jaunus lietuvius keičia užsieniečiai: ką legionieriams gali pasiūlyti Pirmos lygos klubai?

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2019.05.19 17:26

Antrasis pagal pajėgumą Lietuvos futbolo divizionas (Pirma lyga) įprastai yra laikomas terpe, kurioje jauni lietuvių futbolininkai, dar siekiantys profesionalo karjeros, gali pereiti iš vaikų futbolo į vyrų. Tačiau grynai lietuviškos vizijos laikosi ir tik vietiniais futbolininkais remiasi vos keletas klubų – didžioji dalis jų savo egzistavimo nemato be futbolininkų iš užsienio.

Jau kelis sezonus vien lietuviais verčiasi ir dėl medalių sėkmingai kovoja Gargždų „Bangos“ futbolininkai, tradiciškai savo vizijos auginti žaidėjus pirmai komandai neatsisako ir į rezultatus nesikoncentruoja Vilniaus „Žalgirio“ antroji komanda, taip pat nei vieno užsieniečio nerasime šiemet į Pirmą lyga pakilusių FA „Šiaulių“ bei Kauno „Hegelmann Litauen“ ekipose.

Panašu, kad aukštų rezultatų galima siekti ir su lietuviškomis sudėtimis, mat Šiaulių, Kauno ir Gargždų komandos sezono starte laikosi viršutinėse lentelės vietose ir kovos dėl patekimo į A lygą.

Tuo tarpu visų kitų ekipų vienuolikėse galima rasti užsieniečių pavardžių, dažnai – ne po vieną ir ne dvi.

Būtų galima teigti, jog tam tikrą precedentą tokioms situacijoms sukūrė A lygoje rungtyniaujantis Kauno „Stumbras“. Kauniečiai iš užsienio kviečiasi kol kas neįsitvirtinusius jaunus žaidėjus, suteikia jiems šansą ir tikisi juos parduoti, taip uždirbti ir iš patekimo į Europos turnyrų atrankos varžybų.

Tačiau šios tendencijos pamažu keliasi ir į žemesnį šalies divizioną – užsieniečių kasmet daugėja ir čia. Kai kurie iš jų čia atvyksta parodyti save, o sportininkams iš ne ES šalių tai yra galimybė gauti darbo vizą Šengeno erdvėje ir taip palengvinti savo tolimesnį kelią link Vakarų Europos.

UIžsieniečiai į Lietuvą atvyksta iš įvairiausių šalių, pradedant Latvija ar Ukraina, baigiant Kolumbija, Dramblio Kaulo Krantu ar Kamerūnu.

Dažnai Pirmos lygos perspektyvos nevilioja net ir vietinių žaidėjų, galinčių kovoti dėl šanso parodyti save aikštėje, tad kas gi į antrą Lietuvos futbolo divizioną traukia užsieniečius?

Pinigai nėra varomasis matas

Jei aukščiausioje šalies lygoje keli pajėgūs klubai gali leisti sau mokėti futbolininkams didesnes algas, žemesnes pozicijas užimančiose komandose atlyginimai nėra patys aukščiausi, tad apie Pirmą lygą, kaip apie galimybę užsidirbti, kalbėti negalima.

Įprastai atlyginimai ten siekia vos kelis šimtus eurų, tad dalis sportininkų turi ir kitas veiklas, iš kurių susideda didžioji pajamų dalis – vieni dirba futbole ir treniruoja vaikų grupes, kiti turi darbus su sportu nesusijusiose sferose.

Tačiau į Lietuvą atvykusiems užsieniečiams antro darbo nepasiūlysi, tad klubai turi užtikrinti, kad žaidėjas turėtų stogą virš galvos, maisto bei šiek tiek pinigų laisvam laikui.

Vienas tokių atvejų – „Jonavos“ klube jau antrą sezoną rungtyniaujantis Kamranas Guliyevas. Azerbaidžano jaunimo rinktinių narys atstovavo klubui dar pernai, kai šis žaidė A lygoje, o klubui nukritus į žemesnį divizioną liko čia ir rungtyniauja toliau.

Jis portalui LRT.lt sakė, jog jam, kaip jaunam žaidėjui, pinigai nėra esminis faktorius.

„Man yra dar tik 19 metų, dabartinėje mano karjeros stadijoje yra svarbu rungtyniauti ir turėti žaidybinės praktikos. Pinigai mano karjeroje ateis vėliau“, – savo viltis pasakojo futbolininkas.

Kalbėdamas apie atvykimą į Lietuvą ir savo laiką Jonavoje, pats futbolininkas tikina, jog šiuo metu viskuo čia yra patenkintas.

„Pamenu, agentas pristatė Jonavą kaip variantą, kur galiu atvykti ir jis man tiko. Komandoje šiuo metu esame du žaidėjai iš užsienio, klubas suteikia mums vietas, kur gyventi, beje, gyvename atskirai, tai irgi yra patogu. Taip pat komanda užtikrina ir maitinimą kelis kartus per dieną. Pats Jonavos miestas man visai patinka, čia aplankiau beveik viską, patys miestiečiai taip pat yra draugiški žmonės.

Kalbant apie čempionato lygį, jis, žinoma, yra kiek žemesnis, negu A lygoje, tačiau ir čia yra gerai organizuotų komandų, su visomis reikia kautis“, – sakė futbolininkas.

Tuo tarpu Pirmoje lygoje rungtyniaujančio Kėdainių „Nevėžio“ klubo direktorius Saulius Skibiniauskas tikina, jog užsieniečius iš tolimų šalių intriguoja galimybė pradėti savo karjerą Europoje.

„Turiu savo nuomonę šiuo klausimu. Bet kokioje Europoje šalyje, jei nepatenki į aukščiausią lygą, žaisti žemesniame divizione yra neprastas pasiekimas. Italijoje, Anglijoje ten yra aukštas lygis, tad žaidėjams žaisti antrame divizione nėra blogai. Imant tokiais masteliais galima žiūrėti ir čia – lieka tik žingsnis iki A lygos. Užsieniečiai gal nežino mūsų bėdų su futbolu, juos masina tas faktas, kad tai antras divizionas ir kad jis atrodo ganėtinai pajėgus, todėl jie nori čia atvykti“, – portalui LRT.lt sakė S. Skibiniauskas.

Iniciatyvos dažnai imasi agentai

Aukščiausio lygio futbole įprasta, jog vienu ar kitu žaidėju susidomėjęs klubas kreipiasi į komandą dėl galimo futbolininko perėjimo. Visgi, kai žaidėjai turi laisvo agento statusą, iniciatyvos dažnai imasi jų agentai, savo klientus aktyviai siūlantys komandoms įvairiose šalyse. Populiari šiame kontekste yra ir Lietuva. S. Skibiniauskas pripažino, jog klubai įprastai palaiko neblogus santykius su keliais agentais, kurie rekomenduoja vienos ar kitos pozicijos futbolininkus.

„Turime priėjimų prie tų užsieniečių, yra agentai, kurie patys siūlosi, siekiame dirbti tvarkingai ir parodyti, kaip čia viskas vyksta. Turime agentų, kartais informacija eina iš lūpų į lūpas, atsivežame žaidėjų pabandyti ir patys, kaip ir visi klubai. Agentų pasiūlymų netrūksta, futbolininkų visame pasaulyje yra tikrai daugybė. Kaip bebūtų, mes esame Europoje, ir tai traukia juos atvykti ir čia pradėti savo karjerą“, – sakė Kėdainių komandos direktorius, čia pat pridėjęs ir tai, jog komandą dominantys žaidėjai prieš sukertant rankomis yra tikrinami, o su nežinomais ir nepatikimais nerizikuojama.

„Mes katės maiše niekada neperkame, žiūrime pagal savo finansinę padėtį, žaidėjo lygį, ar verta į jį investuoti. Pirmos lygos klubai nėra labai turtingi, kaip ir visos Lietuvos futbolas, pasveriame kiekvieną eurą, kad galėtume ateityje dirbti, o ne kažkur klampintis su finansais. Aišku, kiekvienas agentas apie savo žaidėją kalba labai gerai, bet realiai viską pamatome žaidime, treniruočių procese. Tada viskas pasimato labai greitai. O ir jokių išankstinių sutarčių niekada nepasirašome“, – pasakojo „Nevėžio“ komandos vadovas.

Pirma lyga – galimybė jauniems užsieniečiams žaidėjams įsitvirtinti Europoje

Be jau minėto K. Guliyevo Pirmoje lygoje yra ir daugiau sportininkų, siekiančių užsikabinti Europiniame futbole. Vienas tokių – prieš šį sezoną prie Alytaus „Dainavos“ prisijungęs 23 metų kolumbietis Jose Luisas Balanta Caracasas.

LRT.lt futbolininkas papasakojo, jog Lietuvą jam pasiūlė agentas, o jis tokios progos neatsisakęs.

„Mano atstovai mane nusiuntė į Alytų penkiolikos dienų peržiūrai, o vėliau komanda nusprendė mane pasikviesti visam sezonui. Pripažinsiu, apie klubą anksčiau daug nežinojau. Prisitaikyti čia sunku nebuvo – per savo karjerą teko lankytis daugelyje šalių, pajausti skirtingas kultūras. Žinoma, yra ir naujovių – nauja kalba, kitoks klimatas, skirtingas maistas ir kiti kasdieniai dalykai. Tačiau visa tai yra mano profesijos dalis ir turiu prie to prisitaikyti.

Klubas iš esmės suteikia, ko reikia – namus, kur gyvename su komandos draugu iš Kolumbijos (Alytuje rungtyniauja ir kitas kolumbietis Vicente Mena Cuesta, – red.), maistą, o piniginiai reikalai jau yra atskiras klausimas, – apie savo patirtį Lietuvoje pasakojo kolumbietis.

Šiuo metu man svarbiausia yra gauti laiko aikštėje, norint įsitvirtinti Europos futbole, tačiau nepamirštu ir ekonominio aspekto. Žinoma, ateityje tikiuosi rungtyniauti aukščiausioje lygoje – ar tai būtų Lietuvoje, ar kitoje šalyje“.

Pinigų faktorių taip pat į tolimesnį planą nustūmė ir Telšių „Džiugo“ legionierius iš Azerbaidžano 23 metų Elsevaras Bakirzade. Pirmą sezoną Lietuvoje žaidžiantis sportininkas sako, kad sąlygomis čia yra patenkintas.

„Atvykęs į Lietuvą gavau šansą ir bandau juo naudotis. Lietuvoje žaidžiamas labiau fizinis futbolas, daug įvarčių pelnoma po standartinių padėčių. Kalbant apie mane, čia gavau viską, ko norėjau ir už tai galiu dėkoti klubui. Gyvenu vienas, Telšių miestas labai ramus, jaukus, greitai čia pritapau. Kalbant apie pinigus – man jie nėra svarbiausias rodiklis. Noriu turėti gerą karjerą, o viskas ateis vėliau. Dabar gaunu tokį atlyginimą, kurio reikia pragyvenimui“, – LRT.lt pasakojo žaidėjas.

Liko Lietuvoje po studijų

Pirmoje lygoje taip pat rungtyniauja ir žaidėjai, kurie apie profesionalią karjerą turbūt taip pat rimtai nebegalvoja. Vienas tokių – šiemet lygoje debiutavusios Mažeikių „Atmosferos“ vartininkas iš Nigerijos Barnabas Kpemogena Elogie.

30-metis vartininkas čia yra jau ne vienerius metus, tačiau futbolas jam nėra pagrindinė veikla. Apie tai galima spręsti iš to, kad per savo laiką Lietuvoje aukščiausias lygis, kuriame teko rungtyniauti – būtent Pirma lyga. Anksčiau buvo žaista tik mėgėjiškose arba pusiau mėgėjiškose Šiaulių ar Akmenės komandose.

„Lietuvoje atsidūriau dėl studijų, taip pat turiu ir lietuvį agentą, kuris man padeda rasti komandą. Kartą Mažeikių ekipa tiesiog pakvietė su jais pasitreniruoti, o po kelių treniruočių jie pasiūlė man likti“, – pasakojo žaidėjas.

Kalbant apie gyvenimo sąlygas – gali gyventi atskirai, arba klubo siūlomame būste. Aš pats jau ketverius metus gyvenu Šiauliuose ir kasdien vykstu į Mažeikius treniruotėms, tačiau viskas priklauso nuo susitarimo su klubu, galima rinktis ir kitą variantą“.

Klubų tikslai – komercija ir sudėties gilinimas

Pirmoje lygoje jau ne vieną sezoną rungtyniaujančio Telšių „Džiugo“ klubo direktorius Martynas Armalis portalui LRT.lt teigė, jog užsieniečių kvietimas į komandą kartais yra neišvengiamas. Šiuo metu Žemaitijos ekipoje rungtyniauja po vieną žaidėją iš Brazilijos ir Azerbaidžano (jau minėtas E. Bakirzade).

„Reikia pasakyti, jog šiemet į Pirmą lygą atėjo dar kelios mūsų regiono komandos, su kuriomis kartais reikia kovoti dėl tų pačių žaidėjų – Mažeikiai, Šiauliai, Kretinga, kai prieš tai buvome tik mes ir Gargždai. Lietuvių futbolininkų rinka nėra tokia didelė, tad kartais reikia futbolininkų iš užsienio“, – kalbėjo M. Armalis.

Kokiais kanalais vyksta bendravimas? Klubai ieško žaidėjų, ar į juos pačius kreipiasi agentai?

„Pastaruoju metu sulaukdavau labai daug skambučių iš įvairiausių agentų, tačiau į tai veltis nelabai noriu. Turime gal porą agentų, su kuriais tenka bendradarbiauti dažniau, taip pat remiamės šaltiniais iš vidaus – tarkime, kartais buvę (ar esami) komandos futbolininkai gali rekomenduoti vieną ar kitą žaidėją kaip patikimą, tada sumažėja klaidos galimybė“, – sakė Telšių klubo direktorius.

Kokias sąlygas gali suteikti Pirmos lygos klubas? M. Armalis sako, jog didelių pinigų čia tikėtis neverta, tačiau pragyvenimui sąlygos yra sudaromos.

„Būstus suteikiame ne vien tik užsieniečiams, kartais čia apsistoja ir iš kitų Lietuvos miestų atvykę futbolininkai. Tarkime, šiuo metu viename mūsų nuomojame bute kartu yra apsistoję brazilas ir lietuvis, dar vienas žaidėjas iš Azerbaidžano gyvena bendrabučio kambaryje.

Kalbant apie maitinimą, turime rėmėjų, kavinių, su kuriomis deramės, jog bent vieną ar du kartus per dieną mūsų žaidėjai galėtų pavalgyti ten, tačiau, žinoma, kartais futbolininkai maistą gaminasi ir patys“, – kasdienio gyvenimo subtilybes pasakojo Martynas Armalis.

Pašnekovas taip pat pripažino, jog kartais agentų siūlomi futbolininkai patys nežino, į kokią šalį keliauja, tačiau tokių atvejų, kada viduryje sezono žaidėjas užsimanytų palikti komandą, nepasitaiko – dažnai tokie sprendimai priimami arba abipusiu susitarimu, arba klubo iniciatyva.

„Ne, mūsų klube tokių dalykų buvę nėra. Pasitaiko nebent tokių atvejų, kai aiškiai matome, kad žaidėjas neatitinka mūsų lūkesčių ir turime su juo atsisveikinti. Atvykdami žaidėjai čia žino, jog didžiulių atlyginimų čia tikėtis nereikia, vidurkis siekia 300-400 eurų per mėnesį.

Suprantame, jog už tokius pinigus dažnai galime pritraukti nebent jaunus žaidėjus arba futbolo klajoklius, kurie dar neturi šeimų ir yra atsakingi tik už save. Net ir patys laikomės tokios vizijos, jog į užsieniečius žvalgomės nebent tokius, kurie dar nėra sulaukę 25-30 metų, o labiau į jaunus, kuriems tokiomis aplinkybėmis yra svarbiau žaidybinis laikas“, – teigė M. Armalis.

Jis taip pat neslėpė, jog vienas iš klubo tikslų, kviečiant užsieniečius – pritraukti žiūrovus į stadioną.

„Pernai turėjome vieną legionierių iš Afrikos, tai tikrai padėjo pakviesti žiūrovų. Negana to, jis buvo ir geras futbolininkas – mušė įvarčius, prisidėjo prie mūsų pergalių, o tai dar labiau skatino žmonės eiti į rungtynes. Pastebėjome, kad ir sirgaliai su juo fotografavosi daug noriau, negu su vietiniais žaidėjais“, – tikino M. Armalis.

Tuo tarpu S. Skibiniauskas sako, jog kartais, atvykę rungtyniauti į Lietuvą, žaidėjai patiria ir nusivylimą. Nebūtinai dėl pinigų, tačiau labiau dėl pačių sudaromų sportui sąlygų.

„Sunku komentuoti, kiekvieno klubo reikalas, kiek kas gali mokėti. Kiti futbolininkai gal sutinka su minimaliomis sąlygomis, kad tik galėtų žaisti Europoje. Kiti turi savo kainą, kiekvienas klubas, organizacija su žaidėjais derinasi savo sąlygas.

Pietų Amerikos, Azijos žaidėjams Europa atrodo kaip labai išvystyto futbolo kraštas, visi mato Anglijos, Italijos čempionatus, infrastruktūrą, tad čia atvykus kartais žaidėjai nusivilia. Ką mes bekalbėtume, bet daugumoje klubų bazės, infrastruktūra yra labai žemame lygyje. Būna, kad aukštesnės klasės žaidėjai iškart atkreipia į tai dėmesį“, – minėjo kėdainiečių treneris.

Lietuvos populiarumas užsieniečių akyse kyla

Martynas Armalis taip pat mano, kad Lietuvos futbolo lygų pajėgumas po truputį kyla aukštyn, o apie tai byloja ir faktas, kad klubai gauna vis daugiau užklausų iš užsienio agentų, norinčių komandoms pasiūlyti savo žaidėjus.

„Į A lygą užsieniečiams patekti galbūt kartais yra sunkiau, nes ten klubai arba bando išgyventi, arba turi jaunimo sistemas ir žaidėjų iš kitur apskritai vengia. Reikia pasakyti, jog tokiame lygyje kaip mūsų, užsienietis dažnai nėra prastesnis už vietinį žaidėją, tačiau būna dvigubai pigesnis. Metai iš metų matome, kaip tų užsieniečių čia padaugėja. Gal kartais trūksta didesnio viešinimo, tačiau čia galbūt turėtų didesnį indėlį įnešti ir Lietuvos futbolo federacija“, – svarstė M. Armalis.

Pirmos lygos laimėtojai iškovoja teisę kitame sezone rungtyniauti A lygoje, o antra komanda žaidžia pereinamąsias rungtynes su septintojoje pozicijoje likusia aukščiausios lygos ekipa.