Sportas

2019.05.16 14:20

Įtemptai sezono daliai besiruošiantis Berankis ryžto nestokoja: žaidžiu geriausią karjeros sezoną

Vaidotas Kazlauskas, LRT.lt2019.05.16 14:20

Geriausias Lietuvos tenisininkas Ričardas Berankis puikiai pradėjo sezoną ir triumfavo jau trijuose ATP „Challenger“ serijos turnyruose. Atsisakęs dalyvauti varžybose Pietų Korėjoje lietuvis kelioms dienoms grįžo į gimtąją šalį ir ruošiasi svarbiems startams turnyruose Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Bendraudamas su šalies žiniasklaida sportininkas pripažino – šiuo metu jis žaidžia geriausią sezoną savo karjeroje.

„Čia būsiu labai neilgai, jau penktadienį išskrendu į Ženevą. Šis grįžimas irgi nebuvo planuotas, tiesiog nusiėmiau nuo turnyro, reikėjo poilsio. Nusimato įtempta vasara ir ruduo, gera galimybė, tikiu, kad gali pavykti pasiekti aukščiausią savo reitingą. Dirbame, stengiamės ir žiūrėsime, kaip čia bus“, – artimiausius planus atskleidė sportininkas.

– Norint pasiekti geriausią reitingą turbūt reikia ir gero sezono grunto varžybose?

– Šiemet būtent grunto sezono neakcentavome, liko du turnyrai – Ženevoje ir Paryžiuje. Matysime, kaip seksis. Sekmadienį dar žaidžiau ant kietos dangos, šiandien (ketvirtadienį) bus pirma treniruotė ant grunto, neskaitant Daviso taurės varžybų Maroke prieš gerą mėnesį. Viskam ruošimės.

– Oficiali atsitraukimo iš turnyro Pietų Korėjoje priežastis buvo peties trauma, bet tos traumos turbūt iš tikrųjų nebuvo?

– Traumos nėra, tiesiog nuovargis, ypatingai peties srityje. Dėl to ir atsisakiau, nes kitų galimybių atsisakyti nėra. Privaloma aiškinti daktarui savo savijautą, skausmus ir tada galima nusiimti.

– Geriausias jūsų reitingas buvo pasiektas gana seniai, prieš trejus metus. Kas leidžia manyti, kad šiame sezone galima vėl jo siekti?

– Ilgas procesas buvo paskutinius trejus metus. Iškart po to aukščiausio reitingo buvo bėdų su sveikata, teko daryti operaciją, tas atsistatymas buvo labai ilgas. Atsistačiau, dabar skausmų nebejaučiu, paskutinius metus rodau gana stabilų žaidimą. Manau, kad tas sunkus kelias davė stabilumą, kurį dabar galiu išlaikyti ilgesnį laiką, savaitę, mėnesį. Tikiuosi, kad ta patirtis duos rezultatų.

– Po Daviso taurės keliavote į kitą pasaulio pusę, Pietų Korėją, kodėl pasirinkote turnyrą būtent ten?

– Daugiau niekur nebuvo turnyrų ant kietos dangos, todėl tai ir pasirinkome. Buvo sprendimas pasistengti sužaisti daugiau turnyrų ant kietos dangos, taip ir gavosi.

– Kas labiausiai tą stabilumą lemia – branda, sveikata, pokyčiai žaidime?

– Manyčiau, kad viskas kartu. Tas meistriškumas ir yra patirtis, branda. Pradedi save pažinti, priimi kitokius sprendimus ne tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.

– Ar galima sakyti, kad tai yra kol kas geriausias jūsų karjeros sezonas?

– Labai tvirtai galiu pasakyti „taip“. Laimėti trys „Challenger“ turnyrai, geri rezultatai pasiekti ir kitur, apžaisti tikrai stiprūs žaidėjai, tad galiu sakyti, kad tai yra pats stipriausias mano startas.

– Netrukus laukia „Roland-Garros“ turnyras Prancūzijoje, ko pats tikitės ir ko laukiate ten?

– Visada tikiesi geriausio. Bet žiūrint iš tos pusės, kad dar nesitreniravau ant grunto, tai kažko labai daug tikėtis nebūtų sąžininga. Kaip ir sakau, priimtas toks sprendimas, važiuosime, stengsimės, matysime kaip seksis.

– Kokių pagrindinių savybių reikia žaidžiant ant grunto?

– Ištvermė. Ištvermė ir tas gynybinis tenisas labai daug reiškia. Nėra pagrindiniai mano ginklai, bet bandysime. Taip pat ir geri burtai, sėkmė.

– Geriausias jūsų rezultatas reitinge buvo 50-oji vieta, kiek jį galima pagerinti?

– Minimum viena vieta tikrai galima (juokiasi). Šiaip nežinau, labai tikiu, dirbu tuo tikslu ir nežinau, ką turėčiau sakyti. Kad pagerinsiu 2-5 vietomis? Tikimės geriausio, o kaip bus – matysime.

– Kalbant apie Lietuvos teniso padėtį dažnai sakoma, kad esate jūs, o daugiau kaip ir niekas neauga. Pats jaučiate, kad kažkoks nusivylimas?

– Praėję keli metai buvo sunkūs ne tik man. Traumą gydėsi Lukas Mugevičius, dabar atliekantis reabilitaciją, turi dideles galimybes sugrįžti.

Sudėtingas klausimas, nes paskutiniu metu mačiau labai mažai jaunių. Fiziškai labai mažai laiko leidžiu Lietuvoje, todėl labai sunku susekti visus tuos dalykus, bet pasišnekame su Ramūnu Grušu, Rimvydu Mugevičiumi ir yra tų žaidžiančių, talentingų tenisininkų, galinčių rodyti gerus rezultatus. Viskas priklauso nuo to, kaip jie dirbs, kaip stengsis. Nėra viskas tik trenerių ir organizatorių rankose, patys vaikai irgi turi norėti dirbti. Sąlygos Lietuvoje yra šimtaprocentinės, tad reikia tik dirbti ir užsispyrimo.

– Kas dabar sudaro jūsų komandą, kas treneris?

– Dabar aš treniruojuosi Tipsarevičiaus akademijoje, dirbu su Dirku Hordoffu, sugrįžome po kelių metų. Dirbome su juo iki 2016–ųjų, dabar vėl sugrįžome.

– Kaip vyksta darbas su treneriu? Jis, ko gero, vyksta ne į kiekvienas varžybas? Kaip jas stebi?

– Aš nežinau, ar jis stebi internetu. Bet dažniausiai, jei D. Hordoffas negali, iš akademijos vyksta kitas treneris, jaunesnis vaikinas, su kuriuo dirbame. Sekasi gerai, kaip matome iš rezultatų, tad kol kas viskas teigiamai.

– Minėjote, kad bendraujate su R. Grušu, R. Mugevičiumi, ar dar yra kažkoks bendravimas su Remigijumi Balžeku?

– Ne, nebendraujame.

– Per pirmą metų trečdalį pasiekėte trisdešimt pergalių, kuri galbūt labiausiai įsiminė, atnešė daugiausiai džiaugsmo?

– Prieš Davidą Goffiną, viena pirmųjų metų kovų, taip pat prieš Daniilą Medvedevą įsiminė pergalė. Daug buvo tų mačų, bet iš jų visų labiausiai įsiminė šie.

– Puiki kova buvo su Gaeliu Monfilsu, trečiame sete turėjote iniciatyvą, pirmavote, tačiau varžovui pavyko atsitiesti. Kiek sunku tokiais momentais užmiršti tokią nesėkmę, reabilituotis?

– Užmiršimas trunka keletą dienų, o jei dar tiksliau – kai persikeli į kitą vietą, kitą turnyrą ir stengiesi koncentruotis į naujas kovas. Tos kelios dienos išties būna nelengvos, bet tai yra sąlyginai normalus dalykas, būna visiems sportininkams. Pralošus mačą pagrindinis laimėjimas yra kuo greičiau jį užmiršti. Pasidarei išvadas ir kitą dieną eini dirbti toliau.