Ši savaitė Utenos „Juventus“ komandos vidurio puolėjui Martinui Gebenui prasidėjo nuo puikių naujienų – aukštaūgis buvo pripažintas naudingiausiu Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezono krepšininku. Trečiadienio vakarą krepšininko laukia naujas karjeros iššūkis – prasidedanti ketvirtfinalio serija su Vilniaus „Rytu“.
Įspūdingiau nei krepšininko rezultatai LKL reguliariojo sezono metu yra faktas, jog M. Gebenas tik praėjusių metų rudenį Utenoje pradėjo savo profesionalo krepšininko karjerą.
Nė vienerių rungtynių LKL reguliariajame sezone nepraleidęs žaidėjas vidutiniškai įmesdavo po 11,6 taško, atkovodavo po 7,2 kamuolio (geriausias rezultatas LKL) bei rinkdavo daugiausiai naudingumo balų čempionate – po 16,4.
Bendraudamas su portalu LRT.lt, M. Gebenas pripažino – apie sezono MVP titulą jis iš pradžių net nesvajojo, tačiau vylėsi, kad sėkmingas pasirodymas sezone gali užtarnauti metų naujoko apdovanojimą.
„Galbūt kažkiek apdovanojimas nustebino. Iš pradžių apie tai visiškai negalvojau. Labiau tikėjausi būti pripažintas metų naujoku. Visgi reguliariojo sezono metu kažkas iš mano aplinkos paminėjo, jog pagal statistikos rezultatus esu vienas iš „topinių“ lygos žaidėjų. Vėliau likau pirmas ir niekas manęs neaplenkė. Jau sezono finiše tikėjau likti naudingiausias“, – aiškino M. Gebenas.
- Ar sulaukėte daug sveikinimų po LKL skirto MVP apdovanojimo? – M. Gebeno teiravosi portalas LRT.lt.
- Gavau labai daug sveikinimo žinučių. Telefonas visą dieną skambėjo nuo sveikinimų. Buvo malonu. Pasveikino daug žmonių – nuo JAV iki Lietuvos. Buvo labai smagu.
- Iki sezono Utenoje net šešerius metus gyvenote ir žaidėte krepšinį JAV. Koks buvo didžiausias skirtumas, krepšinio atžvilgiu, sugrįžus žaisti į Lietuvą?
- Bendras prisitaikymas prie profesionalaus krepšinio. Reikėjo prisitaikyti prie žaidybinio greičio. NCAA žaisdavome su didesniu atakai skirtu laiku, todėl reikėjo prisitaikyti prie 24 sekundžių atakos laiko. Taip pat teko taikytis prie kitokių žaidimo schemų. Pratinausi ir prie profesionalaus krepšininko gyvenimo – treniruočių, mitybos ir t.t.
- Kiek trenerio Žydrūnas Urbonas schemos leido jums atskleisti savo žaidimo potencialą?
- Dariau klaidų sezono pradžioje, reikėjo laiko priprasti ir suprasti, ko treneris nori iš manęs aikštelėje, kaip jis nori mane matyti atliekant tam tikrus veiksmus aikštelėje. Manau, treneris matė mano potencialą ir buvo pakankamai kantrus ir davė man laisvę klysti ir pačiam suvokti, kur darau klaidas, ką reikia daryti geriau. Sezono eigoje viskas klostėsi vis geriau ir dabar sekasi neblogai.
- Nuo lapkričio mėnesio jūsų žaidimo kreivė šoktelėjo į viršų. Kas lėmė tokį lūžį sezono metu?
- Nebuvo kažkokio vieno dalyko, kuris įjungė lemputę galvoje bei leido staiga viską suprasti. Tiesiog laikui bėgant išmokau daugiau dalykų. Lapkričio mėnesį tai pavyko įgyvendinti savo statistika, o vėliau tiesiog pavyko išlaikyti žaidimo kreivę ir atnešti naudos savo komandai aikštelėje.
- Ar gaunate žaidimo laisvės iš „Juventus“ trenerių štabo? Nesate įstumtas į griežtus rėmus?
- Sakyčiau, kad turiu pakankamai laisvės. Nesu „palaida bala“ aikštelėje ir negaliu tiesiog pasiimti darbų ir užduočių, kurios man nėra skirtos. Treneris man suteikia pakankamai laisvės savo pozicijoje. Jis mato mano galimybės, mato visų žaidėjų galimybes ir nori mus visus išnaudoti, kaip įmanoma geriau dėl komandos sėkmės.
- Per ketverius studijų metus Notre Dame universiteto komandoje metėte tik 4 tritaškus, iš kurių pataikėte 1. Šiame LKL sezone iš toli atakavote pakankamai dažnai ir tritaškius metėte tiksliai (13/31, 41,9 proc.). Ar visuomet pasižymėjote taiklia ranka?
- Visuomet turėjau galimybę bei jutimą mesti iš toliau. Universitete buvau įdėtas į didesnius rėmus ir mūsų žaidimo plane nebuvo vietos mano tritaškiams metimams. Teko pamiršti šį žaidimo elementą. Vasarą dirbau ties tuo, kad susigrąžinčiau tritaškius metimus į savo puolimo arsenalą. Treneris Ž. Urbonas, tai pamatęs, leido man naudoti tritaškius rungtynių ir treniruočių metu.
- Priklausote Kauno „Žalgirio“ klubui. Ar galvojate apie galimą prisijungimą prie Kauno ekipos kitame sezone?
- Tai yra tikslas, bet per daug apie tai negalvoju. Dabar esu susikaupęs ties sezonu Utenoje. Noriu, kuo geriau pabaigti jį čia. Tuomet jau galvosiu apie kitą sezoną ir ateitį „Žalgiryje“.
- Ko dar trūksta jūsų žaidime grumiantis su aukščiausio lygio vidurio puolėjais Lietuvos krepšinio lygoje?
- Manau, kad reikia pridėti visko po truputį. Vasarą bus tas laikas, kada reiks įdėti visą darbą ir galėsiu savo žaidimui suteikti daugiau jėgos ir patirties.
- Trečiadienį pradedate ketvirtfinalio seriją su Vilniaus „Ryto“ klubu. Kaip esate pasiruošę akistatai su vilniečiais?
- Sakyčiau, kad mes ypatingai kovingai nusiteikę šiai serijai. Teko sužaisti su „Rytu“ nemažai rungtynių šį sezoną, kuriose turėjome pergalę savo rankose, bet nesugebėdavome jos išlaikyti. Vis tiek „Rytas“ – TOP-4 Lietuvos komanda, jie laikomi grandais. Mes norime pasirodyti, kuo geriau. Šįsyk nebus jokio skirtumo, norėsime kovoti dėl pergalių.
- Ar bus lengviau kovoti su varžovais, kada ne jūsų pečius slėgs favorito statusas?
- Manau, visuomet padeda silpnesniojo serijoje etikėtė. Jausime mažesnį spaudimą, žinome, kad daugelis daug iš mūsų nesitiki pergalių serijoje. Galėsime atsipalaidavę žaisti savo krepšinį ir stengsimės iš visų jėgų.
