Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo sezono uždanga nusileis nuaidėjus finaliniam Kauno „Žalgirio“ – Vilniaus „Ryto“ rungtynių švilpukui sekmadienio vakarą. Jau kitą savaitę geriausios aštuonios čempionato komandos pradės kovas atkrintamosiose. Portalas LRT.lt, remdamasis NBA čempionato apdovanojimų kategorijomis, išskiria geriausius 2018-19 m. LKL reguliariajame sezone.
LKL sezono treneris – Kazys Maksvytis (Klaipėdos „Neptūnas“)
Penktąjį sezoną Klaipėdoje ir devintąjį LKL klubuose besidarbuojantis krepšinio specialistas iš Darbėnų spėjo priprasti prie apsunkintų darbo sąlygų. Po praėjusio sezono iškovotų bronzos medalių K. Maksvytis sužinojo, jog 2018-19 m. sezone su „Neptūnu“ teks pradėti labiau suveržtais diržais – komanda parengė skolų grąžinimo planą ir kiek sumažino savo biudžeto ambicijas.
Dar prieš šį sezoną „Neptūnas“ buvo įvardyta kaip vėl potencialiai bronzos medalius iškovosianti ekipa, tačiau atkrintamąsias Klaipėdos krepšininkai pasitinka antroje turnyro lentelės vietoje. Tai geriausias pasiekimas komandos istorijoje. Be to, K. Maksvyčio auklėtiniai iškovojo ir rekordinį klubo pergalių skaičių reguliariajame sezone – 28. Tarp šių laimėjimų – triskart įveiktas Kauno „Žalgirio“ klubas. Jokiai kitai LKL komandai, išskyrus Vilniaus „Rytą“, nėra pavykę vieno sezono metu tiek kartų įveikti žalgiriečių.
Tarp pasiteisinusių K. Maksvyčio sprendimų – įžaidėjo Lorenzo Williamso pasikvietimas į komandą. Pinigais švaistytis negalėjusi uostamiesčio vadovybė turėjo rasti nebrangų, bet patikimą variantą, todėl treneris pasikvietė krepšininką, kurį dar treniravo Panevėžio „Lietkabelyje“. L. Williamsas šiame sezone klaipėdiečių gretose pelno po 8,2 taško ir atlieka po 4,3 rezultatyvaus perdavimo.
K. Maksvyčio sistemose nepaskendo ir komandos naujokas – „Žalgirio“ klubo išnuomotas jaunasis aukštaūgis Gytis Masiulis (10,3 tšk., 5,3 akt. kam.), puikiai reguliariajame sezone žaidė vienas geriausių lygos žaidėjų – Jerai Grantas (11,1 tšk., 4,8 atk. kam.).
„Neptūno“ komandos laivas labiau bangavo tik šių metų pradžioje – LKL čempionate prieš Karaliaus Mindaugo taurės turnyrą (KMT) buvo laimėtos 3 rungtynės iš 6, o KMT finalo ketverto varžybose abu susutikimai pralaimėti dideliais skirtumais. Po to komanda greitai atrado ritmą – po FIBA rintinių langų pertraukos atsinaujinus kovoms LKL čempionate, „Neptūnas“ pralaimėjo tik triskart.
Finišuojant reguliariajame sezone, K. Maksvyčiui teko atsisveikinti su komandoje nepasitenkinimą žaidimu demonstravusiu amerikiečiu Kyle`u Waeveriu. Be svarbaus rotacijos žaidėjo likę „Neptūno“ krepšininkai nesugriuvo – laimėjo aštuonias dvikovas iš eilės ir įsitvirtino antroje turnyro lentelės pozicijoje.
Geri „Neptūno“ rezultatai užtkrino komandai atkrintamųjų namų aikštės pranašumą mažiausiai ketvirtfinalyje ir pusfinalyje. K. Maksvyčio akcijos pramušti lubas galės artimiausiu metu. Jeigu „Neptūnas“ sugebės dar sykį klubo istorijoje pateikti į LKL finalą, specialistas bus dar sykį įrodęs, jog yra vertas kilti į dar aukštesnį lygį.
Metų MVP – Martinas Gebenas (Utenos „Juventus“)
Po studijų JAV su „Žalgiriu“ pasirašęs sutartį ir Utenos „Juventus“ klubui paskolintas aukštaūgis Martinas Gebenas greitai suprato savo tikslą – kuo geriau užsirekomenduoti „Juventus“ gretose, kad galėtų jau kitame sezone užsivilikti žaliai baltą aprangą.
Jeigu dar sezono pradžioje krepšinio ekspertai labai atsargiai vertino tvirtą kūną turinčio žaidėjo galimybes po 2018-19 m. sezono rungtyniauti Kaune, šiuo metu abejonių lieka vis mažiau – solidų žaidimą LKL čempionate demonstruojantis M. Gebenas yra vertas žengti į aukštesnį lygį.
Nė vienerių rungtynių reguliariajame sezone nepraleidęs krepšininkas vidutiniškai pelnydavo po 11,6 taško, atkovodavo po 7,2 kamuolio ir rinkdavo po 16,4 naudingumo balų. Lygoje M. Gebenas yra pirmas pagal sugriebiamus kamuolius, naudingumo balus ir blokuotus metimus. Be to, aukštaūgis užima 7-ąją vietą pagal dvitaškių pataikymą ir yra 11-tas rezultatyviausių sąraše.
Įspūdį kelia ir viso sezono metu į viršų kilusi M. Gebeno žaidimo kreivė. Per pirmąsias vienuolika sezono rungtynių vidurio puolėjas įmesdavo tik po 6,9 taško, atkovodavo po 5,7 kamuolio ir rinkdavo po 8,3 naudingumo balo. Per likusią reguliariojo sezono dalį žaidėjas vienženklį taškų skaičių surinko tik 5 kartus, o paskutiniame susitikime prieš atkrintamąsias surengė įspūdingiausią sezono pasirodymą – Alytuje vykusioje dvikovoje su „Dzūkija“ įmetė 29 taškus, atkovojo 16 kamuolių ir surinko 44 naudingumo balus (LKL sezono rekordas).
Krepšininkui dar trūksta fizinės jėgos stumdantis su tokiais oponentais kaip Brandonas Daviesas ar Artsiomas Parakhouskis, tačiau puikia darbo etika, pataikymu iš vidutinio nuotolio ir bei mobilumu aikštėje pasižymintis M. Gebenas įrodo, jog „Juventus“ klubas – tik tarpinė stotelė šaunant į viršų karjeroje.
Metų naujokas – Yannickas Franke (Pasvalio „Pieno žvaigždės“)
Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ legionierius iš Nyderlandų Yannickas Franke, vos tik atvykęs nedidelį Lietuvos Aukštaitijos miestą, iškart užsidėjo lyderio antpečius ir demonstravo solidų žaidimą.
22-ejų metų 195 cm ūgio gynėjas per sužaistas 29-erias rungtynes LKL čempionate rinko po 14,2 taško, atkovodavo po 4,1 kamuolio, atlikdavo po 2 rezultatyvius perdavimus ir fiksuodavo 14,4 naudingumo balo vidurkį.
Krepšininko rezultatyvumo rodikliai Y. Frankei leidžia puikuotis ir rezultatyviausio lygos žaidėjo titulu. Be to, pirmąjį sezoną Lietuvoje žaidžiantis gynėjas demonstruoja ir puikų pataikymą iš žaidimo – 50,6 procentai dvitaškių, 43,2 procentai tritaškių.
Galbūt metų naujoko titulo rinkimuose Y. Frankei papildomų balų pridėjo ir puikūs Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ rezultatai reguliariajame sezone. Komanda užėmė penktąją turnyro lentelės poziciją ir net buvo pakilusį į ketvirtąją vietą. Tiesa, turime nepamiršti, jog pasvaliečiai sezoną užbaigė 9 pralaimėjimų serija.
Atkrintamosiose Gedimino Petrausko auklėtiniai susidurs su Klaipėdos „Neptūno“ ekipa. Y. Franke žaidimas bus vienas iš svarbiausių „Pieno žvaigždžių“ faktorių, siekiant pademonstruoti konkurencingą žaidimą su ketvirtfinalio poros favoritais.
Metų geriausiai besiginantis žaidėjas – Arnas Butkevičius (Vilniaus „Rytas“)
„Ryto“ komandos puolėjas po kelių sezonų pertraukos nebuvo kamuojamas traumų ir kartu su Martynu Echodu bei Eimantu Bendžiumi buvo vieninteliai sostinės klubo žaidėjai nepraleidę nė vienerių reguliariojo sezono rungtynių.
Tvirtą kūną ir kojas turintis A. Butkevičius ir šiame vilniečių sezone buvo vienas pagrindinių komandos gynybos ramščių. 26-erių metų 197 cm ūgio puolėjas yra pajėgus dengti kelių pozicijų krepšininkus – toks universalumas gynyboje sostinės klube yra retas, tačiau labai vertinamas bruožas.
„Ryto“ gretose A. Butkevičius išsiskiria ir savo statistika – pirmauja pagal perimtus kamuolius, dvitaškių pataikymo procentą bei yra antras pagal naudingumą, atkovotus kamuolius, blokuotus metimus.
Lygos kontekste A. Butkevičius yra tik vienas iš dviejų neaukštaūgių (kitas – Ignas Vaitkus) patenkančių tarp daugiausiai kamuolių gynyboje atkovojančių žaidėjų (4 vieta, 4,34 kamuolio).
Be to, „Ryto“ žaidėjas yra vienintelis nedvimetrinio ūgio krepšininkas, patenkantis į daugiausiai metimų blokuojančių lygos žaidėjų 15-tuką (13 vieta, 0,54 bloko).
LKL čempionate A. Butkevičius užima penktąją vietą pagal perimtus kamuolius (1,37 kamuolio). Tokia universali statistika leidžia žaidėjui lygoje būti šeštoje pozicijoje pagal naudingumo balą (15,14). Tai – geriausias pasiekimas krepšininko karjeroje LKL čempionate.
Metų „šeštasis“ žaidėjas – Tomas Delininkaitis (Klaipėdos „Neptūnas“)
36-erių metų 190 cm ūgio „Neptūno“ veteranas T. Delninkaitis stengiasi, jog visagalis laikas jo žaidimui būtų nepavaldus. Praėjusiame sezone T. Delninkaitis tik vieną kartą surinko dviženklį taškų skaičių per pirmąsias trylika sezono rungtynių. Per tokią pat rungtynių atkarpą 2018-19 m. dviženklį rezultatyvumą žaidėjas užfiksavo net 7 kartus.
Krepšininkas nė sykio nepradėjo rungtynių starto penkete šio sezono kovose ir kildamas nuo suolo neretai sugebėdavo išjudinti arba dar labiau užkurti „Neptūno“ komandos puolimą. Per 35 rungtynes T. Delninkaitis įmesdavo po 10,8 taško, atkovodavo po 1,7 kamuolio ir atlikdavo po 1,7 rezultatyvaus perdavimo. Tritaškius atakuojantis gynėjas mesdavo net 48 procentų tikslumu – geriausiai visoje lygoje. Be to, žaidėjas užėmė antrąją vietą pagal per rungtynes vidutiniškai pataikomų tritaškių skaičių – 2,3.
T. Delininkaitis į rimtesnę žaidimo duobę buvo įkritęs tik vasario mėnesį, kuomet per dvejas LKL ir trejas KMT turnyro rungtynes iš viso surinko tik 5 taškus. Vėliau gynėjas greitai sugrįžo prie sau įprasto dviženklio rezultatyvumo ir puikaus pataikymo iš toli.
Labiausiai patobulėjęs žaidėjas – Paulius Valinskas (Panevėžio „Lietkabelis“)
Šiame sezone, lyginant su praėjusiu, lygos kontekste yra „iššovęs“ ne vienas žaidėjas – geresnę statistiką demonstruoja Dominykas Domarkas (Alytaus „Dzūkija“), solidžiai rungtyniauja Gytis Masiulis (Klaipėdos „Neptūnas“) ir Donatas Tarolis (Panevėžio „Lietkabelis“).
Visgi šįkart labiausiai patobulėjusio žaidėjo laurus galėtų visiškai pelnytai susižerti Paulius Valinskas. „Žalgirio“ klubo „Lietkabeliui“ paskolintas žaidėjas šį LKL sezoną pradėjo su ambicingais tikslais – po sezono vėl sugrįžti į Kauno ekipą.
Praėjusiame sezone „Žalgirio“ gretose LKL čempionate P. Valinskas ant parketo praleisdavo po 16 minučių bei įmesdavo po 4,7 taško, atlikdavo po 0,9 rezultatyvaus perdavimo bei rinkdavo po 3,7 naudingumo balų.
Buvo akivaizdu, jog Panevėžyje žaidėjo laukia daugiau žaidimo minučių, o, sulaukęs daugiau pasitikėjimo, gynėjas demonstravo ir žymiai geresnį žaidimą.
„Lietkabelio“ gretose P. Valinskas jau tapo vienu iš svarbiausių rotacijos žaidėjų – gaudavo po 28 minutes rungtynėse, įmesdavo po 12,8 taško, atkovodavo po 2,2 kamuolio bei atlikdavo keturiskart daugiau rezultatyvių perdavimų nei sezone su „Žalgiriu“ – 3,6. Be to, žaidėjas savo sąskaitą papildydavo ir po 11,4 naudingumo balo.
Gynėjo pasirodymą kiek temdė tik tolimų metimų statistika – tritaškius krepšininkas realizuodavo 31 procento tikslumu.
Žinoma, geresnį P. Valinsko žaidimą lėmė ne tik išaugęs minučių skaičius, bet ir svarbesnė rolė „Lietkabelio“ gretose. „Žalgiryje“, žaisdamas griežtoje Š. Jasikevičiaus sistemoje, P. Valinskas turėjo mažiau vietos improvizacijai.
Panevėžyje Nenadas Čanakas gynėjui suteikia daugiau laisvės, o, reguliariojo sezono pabaigoje dėl traumų sumažėjus gynėjų rotacijai, P. Valinskas atsiskleidė dar gražesnėmis spalvomis – per paskutines devynerias LKL reguliariojo sezono rungtynes įmesdavo po 17 taškų, atkovodavo po 2,6 kamuolio, atlikdavo po 4,1 rezultatyvaus perdavimo bei rinkdavo po 15,2 naudingumo balo. Be to, paskutinėje sezono atkarpoje P. Valinskas suderino tritaškių taikiklį – metimus iš toli realizuodavo net 51 procento tikslumu.
Dar nėra aišku, ar toks gynėjo žaidimas, ypatingai antroje sezono pusėje, taps bilietu atgal į „Žalgirį“, tačiau krepšininkas įrodė, jog gali būti dėl apdovanojimų kovojančio LKL komandos lyderiu.
