Viena geriausių pasaulio šuolininkių į aukštį Airinė Palšytė sako, kad profesionalus sportininkas niekada nebūna visiškai sveikas. Ketvirtajam savo pasaulio čempionatui besirengianti atletė papasakojo ir apie porą metų kamavusias nesėkmes bei kas padėjo su jomis susitvarkyti.
2016 metų liepą Europos čempionate užtikrintai šokusi ir 196 cm aukštį įveikusi A. Palšytė tapo vicečempione ir po poros mėnesių važiavo į olimpines žaidynes Rio kaip viena pagrindinių pretendenčių į medalius. Vis dėlto Rio de Žaneiras tapo skaudžios nesėkmės vieta – atrankoje 194 cm įveikusi lietuvė finale buvo nepanaši į save, peršoko tik 188 cm aukščio kartelę ir liko tik 13-a.
Kaip sako pati Airinė – po Rio žaidynių jai buvo labai liūdna.
Viena Rio nesėkmės priežasčių, anot A. Palšytės, – nepataikyta su aklimatizacija. Lietuvė į varžybas atvyko prieš pat startą, kai ant pakylos lipusios atletės Rio buvo nuo žaidynių pradžios. Kaip paaiškėjo vėliau, A. Palšytės aklimatizacijos įveikimo būdas buvo itin prastas.
„Kai sektoriuje dėl aklimatizacijos jautiesi kaip bulvių maišas ir, atrodo, nori į žemę prasmegti... Prisidėjo ir stresas, per dideli lūkesčiai sau, per didelis noras ir kiti dalykai. Vienam startui man jėgų užteko, bet po dienos nebeliko nieko. Tada aš supratau, kad reikia kažką keisti.
Man buvo labai liūdna, visokių minčių buvo, daug su trenere kalbėjome, kad turi keistis treniruočių procesas. Aš turiu būti užtikrinta, kad bet kada galiu rodyti tam tikrus rezultatus. Turi keistis mano įsibėgėjimas, kad net ir prastai besijausdama neprarasčiau greičio savybių ir viskas bus kitaip“, – interviu LRT.lt pasakojo A. Palšytė.
Pokyčiai davė savo. 2017 metų pradžioje Europos uždarų patalpų čempionate A. Palšytė pirmą kartą karjeroje viršijo dviejų metrų aukštį. Ji peršoko 201 cm aukščio kartelę ir pasidabino aukso medaliu. Tų metų vasarą pasaulio čempionate A. Palšytė užėmė septintąją vietą – kol kas geriausią karjeroje planetos pirmenybėse.
Tačiau 2018-ųjų žiemą atletę ir vėl sustabdė sveikatos bėdos. Šįkart tokios, kad su trenere Tatjana Krasauskiene net nežinojo, ko reikia imtis: „Buvo treniruočių, kai aš negalėjau nieko – nei bėgti, nei šokti. Su trenere sėdėjome ir nežinojome, nuo ko pradėti, ką padaryti kitaip.“
Pagalbos ranką Airinei ištiesė fizinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius, puikiai žinomas krepšinio gerbėjams. Jis yra dirbęs Lietuvos krepšinio rinktinėje, Maskvos CSKA klube, dabar dirba su Vilniaus „Ryto“ krepšininkais.
„Nors jis ir dirba su krepšininkais, bet pasiryžo man padėti ir ištraukė mane iš nulio, kuriame buvau po praėjusios žiemos sezono. Jis atvedė mane į kelią, iš kurio mes su trenere galėjome judėti toliau. Jo indėlis buvo labai didelis, jis davė daug naujų pratimų, kitokio požiūrio, kaip galima pasiekti tam tikrus pikus varžyboms. Gaila, bet Berlyne tada buvau ketvirta (2018 m. Europos čempionate – aut. past.), rudenį turėjau vėl problemų, tačiau jau žinojau ką daryti ir tai man padėjo vėl pasiekti rezultatą šiemet Glazge (2019 m. Europos uždarų patalpų čempionate A. Palšytė laimėjo bronzą – aut. past.)“, – pasakojo be galo E. Kandratavičiui dėkinga A. Palšytė.
Anot atletės, to laiko po Rio žaidynių pakilimai ir nuopuoliai, darbas su E. Kandratavičiumi ją išmokė pasitikėti procesu: „Net jei kartais atrodo, kad ne viskas gerai, kad gal negaluoju. Bet žinau, kad viskas praeis – reikia išlaukti.“
Paklausta, ar 2019 m. sezoną prieš pasaulio pirmenybes Dohoje pasitinka sveika, A. Palšytė nusišypso ir paprašo parodyti nors vieną sveiką profesionalų sportininką.
„Vienas vokietis gydytojas man labai gerai pasakė: „Kaip tu įsivaizduoji, kad tavo lygio sportininkas gali būti visiškai sveikas? Tu savo traumomis ir skausmais susimokėjai už tai, kur dabar esi. Juk tu nesi mėgėja, kuri kartais ateina pasportuoti dėl geresnės savijautos. Tu sieki maksimalių rezultatų ir esi viena iš geriausių pasaulio šuolininkių, savo srities specialisčių. Ir tikiesi, kad už tai nieko nereikia paaukoti?“ – išgirstus žodžius pasakojo A. Palšytė.
Savo galimybių ribų siekiantis žmogus ką nors aukoja. Vieni dėl karjeros aukoja šeimą, draugus, sportininkai aukoja sveikatą.
„Sportas yra didelė kūryba. Kaip trenerė sako, nėra knygų, kuriose parašyta, kaip reikia treniruoti Airinę Palšytę, Andrių Gudžių ar Livetą Jasiūnaitę. Kiekvienas treneris užsiima kūryba. Tai yra menas išlaviruoti tarp traumų, kai esi aukščiausiame taške. O ten yra taip – arba šiek tiek persitempi ir bac – trauma, arba nepadarai kažko iki galo ir tada kenčia rezultatas. Ir visada ant tos ribos balansuoji“, – vaizdžiai apie profesionalo sveikatą pasakoja A. Palšytė.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Dohoje vyks rugsėjo 28 – spalio 6 dienomis. Tiesioginės čempionato transliacijos – LRT PLIUS kanalu ir portale LRT.lt.
