Sportas

2019.05.08 05:30

Vyrų krepšinyje besidarbuojančios teisėjos nepriekaištingu darbu stengiasi nutildyti skeptikus

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2019.05.08 05:30

Krepšinio teisėjų darbas, geriausiu atveju, sirgaliams yra nematomas. Jeigu priimami sprendimai yra teisingi, nekelia ginčų ir neužgožia dvikovos eigos, gali tiesiog mėgautis žaidimu. Tiesa, kartais arbitrai sirgalių kreivai nužiūrimi dar net neišmetus ginčo kamuolio ir nenuskardėjus pirmiesiems švilpukų garsams. Šiuo atveju turiu galvoje tuos atvejus, kai vyrų rungtynėms teisėjauja moterys arbitrės.

Esu ne sykį pastebėjęs žiūrovų ir dalies žaidėjų reakcijas, tad moterys teisėjos vis dar susiduria su išankstiniu stereotipu – esą vyrų krepšinyje moterims dirbti per sunku. LRT.lt publikacijoje nusprendžiau pasidomėti, kokių iššūkių kyla Lietuvoje vyrų lygose teisėjaujančioms merginoms.

Šiuo metu Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) remiamose lygose teisėjauja trys moterys – 44-erių Renata Radišauskaitė, 26-erių Indrė Balnionytė ir 24-erių Milita Stalaučinskaitė. Visos trys teisėjos šiame sezone darbavosi Regionų krepšinio lygoje (RKL), vyrų miesto lygų turnyruose bei aukščiausiuose moterų krepšinio divizionuose.

„Eurolygoje besidarbuojanti teisėja Anne Panther – vienas iš geriausių pavyzdžių, kad moteris teisėja gali sėkmingai darbuotis aukščiausiame lygyje, – portalui LRT.lt kalbėjo Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas. – Reikia žiūrėti į teisėjavimo kokybę, o ne į teisėją. Galbūt kai kuriais atvejais merginoms nėra lengva atlaikyti fizinius krūvius, bet yra tikrai puikiai fiziškai pasiruošusių teisėjų moterų. Mūsų merginos pereina lygiai tą pačią atranką kaip ir vaikinai. Šiame darbe reikia didžiulio atsidavimo  – paaukoto laisvo laiko, nervų, energijos. Visoms merginoms, kurios nori tapti teisėjomis, bandome visokeriopai padėti.“

Verta dėmesio tai, kad K. Pilipausko paminėta A. Panther šiemet buvo paskirta teisėjauti Eurolygos finalo ketverto turnyre. Tai – pirmas kartas, kai keturioms stipriausioms Europos komandoms teisėjaus moteris.

Šiaulietė I. Balnionytė jau ne vienerius metus darbuojasi RKL čempionate ir siekia kilti į aukštesnį lygį. Praeityje tuometinės Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) Šiaulių „Rūtos“ komandoje žaidusi mergina  vienu metu buvo nusprendė, kad krepšininkės karjera ilgai netruktis, o krepšinio palikti nesinorėjo.

Pasukti į teisėjavimą merginai padėjo praeityje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) ne vienerius metu darbavęsis aukšto lygio arbitras Antanas Ramanauskas. Šiuo metu LKL rungtynių inspektoriumi dirbantis A. Ramanauskas pasiūlė I. Balnionytei mokytis Šiauliuose įkurtoje krepšinio teisėjų mokyklėlėje.

„Tarp teisėjų yra pokštas – kiekvienas teisėjas yra nenusisekęs geras krepšininkas. Mano karjera nesiklostė taip, kaip norėjau, todėl nusprendžiau pasukti į teisėjavimą“, – pasakojo 26-erių krepšinio teisėja. – Norėjau pažiūrėti į krepšinį iš kitos pusės. Dar porą metų bandžiau derinti krepšinį ir teisėjavimą ir visur suspėti, bet po kurio laiko savaimė atėjo sprendimas likti prie teisėjavimo.“

Panaši situacija susiklostė ir Klaipėdoje krepšinio pagrindus gavusiai 23-ejų metų M. Stalaučinskaitei. Mergina lankė V. Knašiaus krepšinio mokyklą bei sulaukė trenerės Dianos Anužienės raginimo išbandyti save kitu amplua. Mergina tikina, kad greitai pamilo šį amatą.

„Pinigai tikrai nėra esminis dalykas šioje profesijoje. Nieko nėra geriau, kai po rungtynių tau padėkoja už gerą darbą, tai geriausias altyginimas. To negali atstoti jokie pinigai“, –  pasakojo mergina. 

M. Stalaučinskaitė, skirtingai negu I. Balnionytė, tik šiame sezone pradėjo teisėjauti RKL čempionate. Pašnekovė prisiminė, kad šiame sezone per vieną savaitgalį sulaukė didžiulio išbandymo – debiuto trijuose čempionatuose.

„Šio sezono pradžioje sau buvau išsikėlusi tris tikslus – pradėti teisėjauti Sostinės „A“ krepšinio lygoje, Regionų krepšinio lygoje ir aukščiausiame moterų krepšinio divizione. Visus šiuos tris tikslus įvykdžiau per vieną savaitgalį. Tai buvo ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis. Tai buvo visiškas sutapimas. Prieš šį išbandymą nemiegojau, buvo ir jaudulio. Kai didysis savaitgalis baigėsi, pasakiau sau – važiuojam toliau“, –  pasakojo M. Stalaučinskaitė.

Abi merginos neslepia – pradėjus teisėjauti teko susidurti su kitokiu požiūriu bei papildomu dėmesiu, ko  dažniausiai nepatiria krepšinio teisėjai vyrai. M. Stalaučinskaitė teigė, kad sirgalių ir žaidėjų žvilgsnius dar pastebi, tačiau stengiasi į aplinkos trukdžius reaguoti kaip įmanoma mažiau ir tiesiog dirbti savo darbą.

„Nesunkiai pastebiu žaidėjų ir sirgalių akis, įėjus į aikštę. Patirties aukščiausiame lygyje dar daug neturiu, bet stengiuosi eiti į rungtynes šaltu veidu. Nenoriu rodyti jaudulio. Dar visai neseniai teisėjautose miesto lygos rungtynėse pirmieji man pasakyti žodžiai buvo ne „laba diena“, o klausimas „ar tu teisėjausi rungtynėms?“ Požiūris yra kitoks, – aiškino situaciją  M. Stalaučinskaitė. – Žinau, kad dirbant trijų teisėjų brigadoje visų žiūrovų neigiamas požiūris ir „komplimentai“ atiteks man. Spaudimo sulauksiu daugiausia ir iš trenerių, ir iš žaidėjų. Nesvarbu, ar tas švilpukas buvo mano kompetencijos zonoje.“

Šiek tiek ilgiau teisėjaujanti I. Balnionytė jau spėjo priprasti prie įvairių jos adresu siunčiamų replikų ir komentarų. Kurį laiką, teigia mergina, su tuo taikstytis buvo sudėtinga, taičiau greitai ji nusprendė darbais nutildyti skeptikus.

„Teisėjo darbo neapibrėžia lytis. Turi pirmiausia gerai atlikti savo darbą, kad nesusilauktum priekaištų. Man iš pradžių atrodė, jog į mano veiksmus labiau reaguojama, nes esu moteris, bet, aišku, reaguodavo ne tik dėl to, bet ir dėl mano sprendimų. Tiesiog laikui bėgant supratau, kad jei gerai atliksiu savo darbą, niekas man neturės priekaištų. Stengiuosi tiesiog gerai dirbti, – tvirtino krepšinio arbitrė. – Nemanau, kad man turi būti suteiktos išskirtinės sąlygos ar papildomas dėmesys. Tiesiog esu šiame reikale ir niekas neturėtų skirstyti teisėjų į atskiras lytis.“

Šiaulietė I. Balnionytė šiuo metu patenka į geriausių RKL teisėjų dešimtuką. Mergina siekia tapti antrąja Lietuvos krepšinio istorijoje NKL čempionate teisėjavusia moterimi (pirmoji – R. Radišauskaitė). Tiesa, I. Balnionytė vien tik noru kilti į aukštesnę lygą neapsiriboja. 26-erių metų arbitrė pateikė paraišką gauti FIBA teisėjos licenciją, kuri leistų merginai teisėjauti tarptautinėse moterų varžybose. Vėliau mergina galėtų darbuotis ir FIBA rengiamuose vaikinų jaunimo čempionatuose.

FIBA licencijai, jeigu nenutiks nieko nenumatyto, merginai bus suteikta nuo šių metų rugsėjo 1-osios, tad I. Balnionytė jau nuo kitų metų vasaros galės teisėjauti taprtautinėms merginų rungtynėms. Pašnekovė tikina, jog siekis gauti tarptautinės kategorijos licenciją buvo natūralus žingsnis į priekį.

„Mano manymu, kiekvienas teisėjas, nesvarbu ar jis pradedantysis, ar jau teisėjaujantis aukštesniame lygyje, siekia tobulėti ir taip kilti aukštyn. Svarbiausias klausimas išlieka ar užteks ryžto, noro ir užsispyrimo. Aš nuosekliai žingsnis po žingsnio dirbu, kad tapčiau vis geresne teisėja. Man labai pasisekė, kad tiek daug Lietuvoje ir užsienyje pripažintų kolegų mielai dalinasi savo patirtimi ir duoda patarimų. Tai man leidžia tobulėti ir augti. FIBA licencija buvo logiškas žingsnis eiti pirmyn“, – pasakojo I. Balnionytė.

Panašiais tikslais gyvena ir M. Stalaučinskaitė. Vilniuje magistro studijų mokslus kremtanti mergina tikisi pasekti I. Balnionytės pėdomis ir ateityje gauti tarptautinę kategoriją bei kilti į aukštesnį lygį vyrų turnyruose.

„Labiau džiaugiuosi Indrės pasiekimu. Ji šaunuolė. Pati taip pat tikiuose ateityje gauti tarptautinę teisėjų kategoriją, – mintimis dalinosi M. Stalaučinskaitė. – Kitas mano žingsnis – NKL. Kiek žinau, Renata Radišauskaitė yra vienintelė moteris, kol kas teisėjavusi NKL čempionato rungtynėse. Tai buvo gana seniai. Tikiuosi, kad kuri nors iš mūsų merginų ten greitu metu atsidurs.“

Merginų norą darbuotis NKL čempionate galima nesunkiai suprasti ne tik dėl siekiamybės tobulėti, bet ir dėl kitokios darbo praktikos. RKL čempionate dvikovoms teisėjauja du teisėjai, o tai sukelia papildomų problemų, norint tiksliai užfiksuoti kiekvieną taisyklių pažeidimą bei įvertinti visas problemines situacijas.

NKL pirmenybėse, teisėjų terminais, praktikuojama trijų arbitrų mechanika. Darbas trise, pripažįsta K. Pilipauskas, be jokios abejonės, yra lengvesnis kiekvienam teisėjui.

„Esant dabartiniams krepšinio greičiams, teisėjauti dviese yra sunku. Salės RKL čempionate taip pat turi savitos specifikos. Manau, merginoms kur kas lengviau adaptuotis, kai yra trijų teisėjų mechanika“, – pasakojo teisėjų asociacijos prezidentas.

Kaip LRT.lt portalo pašnekovės žvelgia į savo kolegę A. Panther, besidarbuojančią Eurolygoje? I. Balnionytės teigimu, visuomet smagu matyti daug pasiekusią kolegę.

„Visuomet pamačiusi moterį teisėją aukštame lygyje didžiuojuosi tokiu žmogumi, nes žinau, kiek daug reikėjo pereiti, kad atsidurtumei tokiame lygyje“, – pasakojo šiaulietė.