Bėda po vieną nevaikšto. Tokia tautosakos lobyno mintimi galima įvardinti dabartinę Vilniaus „Ryto“ klubo situaciją. Komanda Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariajame sezone pirmą kartą nuo 1998 m. gali likti žemiau antrosios vietos, o sostinės ekipos krepšininkams, LRT.lt portalo žiniomis, kuris laikas vėluoja atlyginimai.
„Ryto“ komandos sezono problemų chronologija
Bėdų maišą organizacijoje draskančia yla dar lapkričio mėnesį tapo klube trenerių štabe ne vienerius metus darbavęsis ispanas Alberto Blanco. Portalo „15min” žiniomis, ispanas klube buvo įdarbintas nelegaliai, todėl sugrįžęs į gimtinę A. Blanco pasigedo už jį „Ryto“ organizacijos nesumokėtų mokesčių.
Lapkričio mėnesį savo išstojimui oficialiai „Ryto“ internetinei svetainei pasižymėjo tuomet dar klubo prezidento pareigas užėmęs verslininkas Antanas Guoga.
„Esame klubas, kuriam pagrindinis prioritetas yra Lietuvos rinktinė“, – tuomet aiškino A. Guoga, turėdamas omenyje, jog Vilniaus ekipa nesudaro klūčių komandos žaidėjams atstovauti nacionalinei ekipai FIBA langų metų.
Toks pareiškimas greitai įvarė pleištą tarp ištikimiausių klubo sirgalių – „B tribūnos“ ir A. Guogos. Ištikimybę Vilniaus ekipai deklaruojantys ir į pasakytus verslininko žodžius sureagavę sirgaliai prie klubo biuro durų paliko gedulo vainiką. Tokiu simboliniu veiksmu sirgaliai protestavo už, jų manymu, laidojamus „Ryto“ prioritetus.
Reikalai nebuvo geresni ir komandos virtuvėje. Prieš sezoną su „Rytu“ sutartį pasirašęs 32-ejų metų 196 cm ūgio amerikietis Dominiqe`as Suttonas, stebinęs savo efektingais žaidimo epizodais ir tvirtu kūno sudėjimu, po pirmųjų „medaus“ mėnesių klube, gruodį socialiniame tinkle „Instagram“ ėmė demonstruoti nepasitenkinimą.
Vėliau sekė viešumą pasiekę D. Suttono ir D. Adomaičio nesutarimai treniruočių metu, kol, galų gale, aikštingasis krepšininkas antroje sausio pusėje paliko Vilnių ir išvyko rungtyniauti į Ispanijos Burgoso ekipą.
Visgi pirmoje sezono dalyje buvo ir itin pozityvus bei didžiulės reikšmės įvykis „Rytui“ – prie komandos gruodžio viduryje oficialiai prisijungė baltarusis Arciomas Parachouskis. Aukšto lygio ir tvirtai sudėto priekininės linijos žaidėjo vilniečiams trūko visą pirmąją sezono atkarpą.
Kritikos strėlės dar iki baltarusio atvykimo buvo pradėjusios smigti į klubo vadovybę dėl prastos komandos komplektacijos – aukštaūgių linijoje, traumą patyrus Evaldui Kairiui, buvo likęs tik jaunasis Martynas Echodas, Eimantas Bendžius ir sunkiai suvaldomas D. Suttonas.
Prie komandos prisijungęs baltarusis iškart tapo reikiamu postūmiu klubui, kuris sugebėjo patekti į Europos taurės ketvirtfinalį, o Vilniuje vykusiame Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyro finale netikėtai palaužė Kauno „Žalgirį“ (70:67) bei po trejų metų pertraukos iškovojo trofėjų.
Tai buvo pats aukščiausias „Ryto“ klubo taškas šiame sezone. Jeigu sudarytume viso sezono komandos emocinės būsenos kreivę, vasario 17-ąją iškovotas KMT taurės trofėjus rodytų kreivę lyg kosminį laivą vertikaliai šaunančią į viršų.
Visgi bėda po vieną nevaikšto. Jau po pusės mėnesio nuo laimėto KMT trofėjaus Europos taurės ketvirtfinalio serijos rungtynių metu sunkią priekinių kryžminių kelio raiščių traumą patyrė „Ryto“ gynėjas Chrisas Krameris. Žaidėjas buvo ypatingai svarbi komandos taktinių schemų dalis bei pasižymėjo puikiomis lyderio savybėmis ir už aikštės ribų. Netekus tokio kario, teko ieškoti pastiprinimo, kuriuo po mažiau nei dviejų savaičių nuo Ch. Kramerio traumos tapo jo tautietis Derekas Needhamas.
Kol komanda ieškojo savo žaidimo su nauju atakų organizatoriumi, už aikštės ribų „Ryto“ krepšininkai, portalo LRT.lt žiniomis, nuo KMT finalo nebuvo matę sporto direktoriaus Lino Kleizos. Be to, pradėjo vėluoti ir atlyginimai.
Paskutiniais klubo galvos skauduliais tapo dar viena „B tribūnos“ išreikšta nepasitenkinimo pozicija A. Guoga.
Iš pradžių, balandžio 24 d. socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė „B tribūnos“ pranešimas, skelbiantis, jog ištikimiausi komandos sirgaliai nebuvo įleisti į sau įprastą sektorių „Ryto“ arenoje. Klubo atstovai tuomet tvirtino, jog konfrontacijos su gerbėjais nėra.
Netrukus „Žalgirio“ arenoje su Kauno „Žalgirio“ klubo kepurėle stebintis Eurolygos ketvirtfinalio rungtynes užfiksuotas ir A. Guoga, kuris, vėliau pakalbintas, neslėpė palaikęs žalgiriečius ir tame nematantis problemos.
„B tribūna“ netrukus išleido oficialią žinutę dėl pastarųjų įvykių bei iškėlė ultimatumą klubui – A. Guoga turi trauktis iš prezidento pareigų. Priešingu atveju, sirgaliai nusigręš nuo „Ryto“ ir Vilniuje kurs askirą krepšinio klubą, kuriam ir reikš palaikymą. A. Guoga greitai pats pareiškė, jog palieka prezidento pareigas.
Šių šviežiausių įvykių fone „Ryto“ krepšininkai pradėjo dalinti pergales žemiau LKL turnyro lentelėje esantiems klubams ir sukomplikavo savo situaciją iškovoti 2-ąją vietą reguliariajame sezone bei užsitikrinti namų aikštės pranašumą pusfinalio etape.
„Ryto“ žaidime – ištirpęs buvusio puolimo lyderio D.J. Seeley indėlis
Dar kovo 30-ąją vilniečiai „Siemens“ arenoje suvystė Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkus – 70:52 bei turnyro lentelėje žengė antroje pozicijoje, lenkdami klaipėdiečius.
Po to sekė užtikrinta pergalė prieš Alytaus „Dzūkiją“ namuose – 92:69, tačiau netrukus komandą užklupo sunkiausia sezono atkarpa, atėmusi įtvirtintas pozicijas.
Dainiaus Adomaičio auklėtiniai balandžio 10 d. Klaipėdoje „Neptūnui“ pralaimėjo 15 taškų skirtumu (74:89), Utenoje tik po atkaklios kovos buvo įveiktas „Juventus“ pasipriešinimas (92:87), tada sekė perkūnas iš giedro dangaus – pralaimėjimas sostinėje lygos autsaideriui „Nevėžiui“ (68:70). Pasvalyje vilniečiai reabilitavosi įveikdami „Pieno žvaigždes“ (80:74), tačiau praėjusį sekmadienį buvo patirtas jau trečiasis pralaimėjimas per pastarąsias penkerias rungtynes – Panevėžyje 7-iese žaidęs „Lietkabelis“ įveikė „Rytą“ 9 taškų skirtumu – 83:74.
Dar iki šios nesėkmingos atkarpos LKL reguliariojo sezono finiše vilniečių komandos žaidime daugelis sirgalių buvo spėję pasigesti amerikiečio D.J. Seeley indėlio. Gynėjas iki KMT turnyro LKL čempionate per 19 susitikimų rinko po 12,9 taško, dvitaškius mesdavo 58 procentų, tritaškius – 42,9 procento tikslumu.
Po KMT turnyro atnaujinus kovas LKL čempionate žaidėjas per pastarųjų 10 rungtynių priminė savo šešėlį – metė po 6,9 taško, dvitaškius realizavo 32,7 procento, tritaškius – 24 procento pataikymu. Nuo kovo 30 d. D.J. Seeley per 4-iose iš 7-ių LKL rungtynių užfiksavo neigiamą naudingumo balą.
Po pralaimėjimo Klaipėdos „Neptūnui“ balandžio 10-ąją su žiniasklaida bendravęs D. Adomaitis teigė, jog žada su amerikiečiu turėti asmeninį pokalbį.
„Jis turėjo piršto traumą, gydytojai jam buvo skyrę procedūrų. Dabar lyg ir turėtų viskas būti gerai. Faktas, kad laukia pokalbis su juo. Analizuosime, kodėl trūksta jo indėlio. Akivaizdu, kad jis dabar nėra tas žaidėjas, koks buvo anksčiau ir kokio mums reikia“, – tvirtino „Ryto“ vairininkas.
LRT.lt žiniomis, pradėjus vėluoti atlyginimams D.J. Seeley iškart parodė savo nepasitenkinimą esama situacija. Kiek tai galėjo turėti įtakos žaidėjo pasirodymui LKL čempionate, klausimas pačiam krepšininkui. Amerikietis praėjusį sekmadienį pralaimėtose rungtynėse Panevėžyje sužaidė, apskritai, blogiausią sezono mačą – pataikė 1 metimą iš 6 ir rungtynes baigė su -2 naudingumo balais.
Žinoma, versti kaltę dėl visų žaidimo nesėkmių vienam D.J. Seeley būtų pernelyg naivu.
KMT finalo didvyriu ir spurto prieš „Žalgirį“ iniciatoriumi tapęs kroatas Rokas Stipčevičius po turnyro per 11 sekusių LKL čempionato rungtynių nė sykio nesurinko dviženklio taškų skaičiaus ir rinkdavo tik po 3,8 taško. Tritaškiais gyvenantis gynėjas per šią atkarpą pataikė tik 9 tolimus metimus iš 36 (25 proc.).
Iki rezultatyvesnio pasirodymo dvikovoje su „Lietkabeliu“ (12 taškų) nežibėjo ir kitas antrosios linijos atstovas – Mindaugas Girdžiūnas. Krepšininkas per penkerių prieš tai buvusių LKL dvikovų atkarpą rinko po 2,6 taško ir nebuvo pataikęs nei vieno tolimo metimo iš 9.
Geriausiai gynėjų grandyje atrodė naujokas D. Needhamas, rinkęs dviženklį rezultatyvumą ir atlikdavęs daugiau nei po 5 rezultatyvius perdavimus.
Esama situacija čempionate ir artimiausia ateitis
„Rytas“ jau trečiadienį galės kiek reabilituotis po skaudžios nesėkmės Panevėžyje ir Šiauliuose stos į kovą su vietos „Šiauliais“. Pergalė leistų išlaikyti teorines viltis pakovoti dėl antrosios vietos reguliariajame sezone.
Norint užkilti į antrąją poziciją, vilniečiai dar turi sulaukti bent dviejų „Neptūno“ pralaimėjimų per likusias trejas reguliariojo sezono rungtynes bei patys iškovoti pergales visuose likusiuose susitikimuose. Tiek „Neptūno“, tiek „Ryto“ iki atkrintamųjų laukia tie patys varžovai – „Šiauliai“, Prienų „Skycop“ ir Kauno „Žalgiris“.
Sostinės klubo pasitikėjimą savo jėgomis sugrąžins pergalės, tačiau, likus tretiems prieš atkrintamąsias, tektų stoti į labai sunkią pusfinalio seriją. Jeigu pasikliausime išankstiniu komandų pajėgumu, „Rytas“ ir „Neptūnas“ turėtų peršokti LKL ketvirtfinalio barjerą ir susikauti tarpusavyje pusfinalyje.
Situaciją dar labiau aštrina sutrumpintas atkrintamųjų serijos formatas. Šiame sezone dėl patekimo į finalą komandos kovos tik iki dviejų pergalių. Klaipėdos krepšininkų namų aikštės pranašumas gali tapti svarbiu faktoriumi serijoje. Primename, jog „Rytas“ ir „Neptūnas“ reguliariajame LKL sezone pasidalino po 2 pergales.
„Rytui“ patekus į didįjį LKL finalą, komanda sėkmingai įvykdytų dar vieną sezono plano dalį ir galėtų tarpsezonį paskirtį situacijos suvaldymui klubo virtuvėje. Apie kitus scenarijus vilniečių stovykloje, matyt, niekas galvoti nenori.
