Amerikiečiui krepšininkui Kyle`ui Kuricui teko nueiti nemažą kelią nuo profesionalo karjeros Europoje pradžios Madrido „Estudiantes“ klube iki su „Barcelona“ ekipa iškovoto bilieto į Eurolygos atkrintamąsias, rašoma Eurolygos puslapyje „euroleague.net“.
Visgi norint papasakoti „Barcelona“ snaiperio karjeros istoriją neužtenka žiūrėti vien tik į K. Kurico pasiekimus krepšinio aikštelėje. Vos tik spėjęs apšilti kojas Europoje, krepšininkas susidūrė su iššūkiu, nustelbenčiu bet kokį varžovą ant parketo – gyvybei grasinusiu smegenų augliu.
2015 metų lapkričio mėnesį, tuomet atstovaudamas Las Palmo „Gran Canaria“ ekipai, K. Kuricas kartu su klubu keliavo iš Gran Kanarijos salos į Vitoriją, kur laukė dvikova su vietos „Baskonia“. Vėliau Kanarų salų klubas turėjo keliauti tiesiai į Berlyną bei stoti į Europos taurės turnyro akistatą su ALBA krepšininkais.
Portalui „euroleague.net“ K. Kuricas papasakojo visą sukrečiančią istoriją – nuo prasidėjusio skausmo iki atrasto auglio bei sudėtingų operacijų.
„Turėjome ankstyvą skrydį iš Gran Kanarijos ir aš turėjau paskubėti, kad spėčiau į oro uostą, nes pramiegojau ir vėlavau, – prisimena amerikietis. – Man skaudėjo galvą, bet tuomet apie tai per daug negalvojau – mąniau, jog tiesiog atsikėliau per vėlai, skubėjau ir nespėjau pavalgyti pusryčių. Miegojau viso skrydžio metu, atsikėlus, skausmas niekur nedingo, bet per daug to nesureikšminau.
Atvykus į Vitoriją, surengėme treniruotę. Jaučiausi neblogai, bet galvos skausmas nemažėjo. Geriau skirtingus vaistus, bet jie nepadėjo. Pradėjome apšilimą rungtynėms ir jaučiau lyg galvoje turėčiau mazgą. Bandžiau eiti atbulomis, bet negalėjau to padaryti. Viskas. Skausmas buvo per didelis. Turėjau prisėsti. Situacija darėsi vis blogesnė ir man, kaskart pabandžius atsistoti, pradėdavo svaigti galva.
Negalėjau žaisti rungtynėse ir mane išvežė į ligoninę Bilbao mieste. Iš esmės, gydytojai man pasakė, jog viskas yra tvarkoje. Paprašiau, jog man būtų atliktas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Mano tėtis yra neurochirurgas, mano mama – medicinos sesuo, o geriausia mano žmonos draugė – gydytoja. Visi šie žmonės liepė nedelsiant atlikti MRT. Su šia nuomone nesutiko vietiniai gydytojai teigę, jog man viskas bus gerai, tereikia išgerti vaistų.
Kitą rytą keliavome į Barseloną, kur turėjome praleisti vieną naktį prieš tęsdami kelionę jungiamuoju skrydžiu į Berlyną Europos taurės turnyro rungtynėms. Komanda treniravosi, bet aš to nesugebėjau daryti. Tiesiog likau komandos rūbinėje tamsoje. Mane buvo apėmęs toks jausmas lyg turėčiau migreną. Apsilankiau dar vienoje ligoninėje ir paprašiau, jog būtų atliktas MRT. Vėl gavau neigiamą atsakymą. Vietoj to išgirdau pasiūlymą grįžti į Gran Kanariją ir tiesiog pailsėti.
Prieš grįžtant namo, kitą rytą atsikėliau Barselonoje bei nenukeliavau papusryčiauti. Jaučiausi klaikiai. Nusiprausiau po dušu, man svaigo galva ir pradėjau smarkiai vemti. Vėl grįžau į ligoninę ir, galų gale, man buvo atliktas MRT, nes vėmiau. Tyrimo rezultatai greitai nustatė problemą – smegenų auglį.
Sulaukęs rezultatų, iškart paskambinau savo tėčiui ir žmonai. Nuo to momento prisimenu itin nedaug, tik atskirus fragmentus. Žinau tik vieną – nespėjus prabėgti 48 valandoms, man buvo atlikta operacija. Mano žmona atskrido iš Gran Kanarijos ir kartu atsivežė mūsų dvynukus berniukus. Pamenu, kaip sedėjau ant palatos lovos, laikiau savo vaikus ir laukiau operacijos.
Tuo metu ne visiškai supratau, kokia rimta buvo visa ši situacija. Man buvo pasakyta, jog turiu smegenų auglį. Atsakiau – „Gerai. Ką darome toliau?“. Kažkodėl nebuvau išsigandęs. Jeigu atvirai, nesureikšminau situacijos ir maniau, jog kitą savaitę būsiu sveikut sveikutėlis. Mūsų komandos artėjantį savaitgalį laukė Ispanijos krepšinio lygos rungtynės ir galvojau, jog jose galėsiu žaisti!
Pirmas dalykas, kurį prisimenu po operacijos – su manimi bendraujanti žmona. Atgavau sąmonę, bet nepamenu, ką ji kalbėjo. Pamenu tik jos balsą. Tiesa, netrukus mano smegenys pradėjo tinti ir gydytojams teko atlikti antrą operaciją bet pašalinti atsiradusius navikus. Antrą operaciją teko atlikti greitai po pirmosios ir ji buvo itin sudėtinga.“
Dėka pažangios medicinos, K. Kuricas išgyveno visas negandas ir kurį laiką liko Barselonoje, bandydamas atsigauti po dviejų operacijų. Krepšininkas į aikštelę grįžo žymiai greičiau nei kas galėjo nuspėti – vos po penkių mėnesių nuo reikalingų procedūrų Barselonoje.
Amerikietis grįžo į aikštę ir demonstravo stabilų žaidimą Las Palmo „Gran Canaria“ bei Sankt Peterburgo „Zenit“ ekipose. Kai jau atrodė, jog krepšininkui greičiausiai nepavyks pasiekti aukščiausio lygio Europoje, K. Kuricas praėjusį tarpsezonį sulaukė pasiūlymo debiutuoti Eurolygoje „Barcelona“ ekipos gretose. Mieste, kuriame gynėjas vos nemirė.
Visgi krepšininkas negalvoja apie Barseloną niūriomis spalvomis, atvirkščiai, K. Kuricas šiuo aspektu yra visiškai pozityvus.
„Barselona – miestas, išgelbėjęs mano gyvybę. Be to, pasitaikė puiki proga žaisti šiame mieste. „Barcelona“ klubas – vienas mano mėgstamiausių nuo senų laikų. Man visada patiko žaisti prieš šią ekipą, man patiko miestas, patiko komandos marškinėliai, pavadinimas. Tai ypatinga. Barselona visuomet išliks ypatingu miestu, kuriame gavau reikiamą gydymą, išsaugojusį man gyvybę“, – tvirtino K. Kuricas.
Žaidėjo mintys išlieka pozityvios ir dėl išgyventos patirties bei dviejų operacijų, kurios sugebėjo išgelbėti krepšininkui gyvybę.
„Visa ši patirtis pakeitė mane ir padarė geresniu žmogumi. Tokie dalykai dažniausiai žmonėms nutinka vyresniame amžiuje, kuomet žmogų kamuoja daug graužaties dėl pasirinkimų ar, galų gale, supranta gyvenimo prasmę. Aš viską išgyvenau būdamas jaunas ir iš to pasimokiau. Yra daug dalykų, kuriuos žmonės nori pakeisti savo gyvenime, bet niekada neprisiverčia to padaryti. Dabar aš nieko nenukeliu vėlesniam laikui. Nesvarbu, kas bebūtų, jeigu turiu tai padaryti, aš imuosi reikalų. Nesvarbu, ar tai brangu, ar pavojinga. Tiesiog nenoriu vėliau gailėtis.
Netgi toks dalykas, kaip dvi treniruotės manęs nebejaudina. Galbūt anksčiau būčiau pagalvojęs „Ech, dvi treniruotės. Visiškam neturiu tam noro“. Visgi po operacijos buvo momentas, kuomet sunkiai išstovėdavau ant dviejų kojų. Negalėjau vaikščioti. Taigi dvi treniruotės per dieną man nekelia jokio galvos skausmo“, – džiaugiasi krepšininkas.
Nenuostabu, kad krepšininkas dabar mėgaujasi ir savo debiutiniu sezonu Eurolygoje su „Barcelona“ klubu.
„Esu labai laimingas galėdamas žaisti Eurolygoje. Karjerą Europoje pradėjau netgi nežaisdamas Europos taurės turnyre. Žaidžiau žemesniame lygyje ir turėjau prasibrauti iki Europos taurės. Po ketverių metų jau esu Eurolygos žaidėjas. Tai labai smagus iššūkis.
Po viską, ką patyriau, žaidimas Eurolygoje man reiškia dar daugiau. Visi tie nelemti metai buvo sunkūs. Vos nemiriau. Norėjau sugrįžti į aikštelę greičiau nei man prognozavo gydytojai. Norėjau būti geresnis nei buvau anksčiau. Man regis, pasiekiau tai, bet kiekvienas žingsnis į sugrįžimą buvo nedidelis iššūkis“, – pasakojo K. Kuricas.
