Ketvirtadienį Kaune penktąsias Eurolygos ketvirtfinalio serijos rungtynes žaidė vietos „Žalgiris“ ir Stambulo „Fenerbahče“. Visas 40 minučių kovoję aikštės šeimininkai nepajėgė per likusius tris kėlinius pasivyti sudėtingus metimus pataikiusių svečių ir krito 82:99.
Po pralaimėjimo aikštės šeimininkų strategas Šarūnas Jasikevičius pasveikino varžovų ekipą, išreiškė pasididžiavimą auklėtiniais, tačiau ir apgailestavo dėl nevisiškai išpildyto žaidimo plano.
„Sveikinimai „Fenerbahče“. Šioje serijoje jie buvo geresnė ir labiau patyrusi komanda. Praleidome šansą trečiajame mače. Šiandien buvo vienas prasčiausių mūsų pasirodymų gynyboje.
Šiek tiek užsikabinome serijoje, bet galėjome ir daugiau. Praleidome šansą trečiose rungtynėse, kur žaidėme tikrai blogai, ypač puolime. Gynyboje „Fenerbahče“ nepataikė, o tuos užvakar pramestus metimus gavome šiandien. Tai jau yra vidurkių žaidimas, jis anksčiau ar vėliau išlįs, bet jei būtume juos privertę nervintis, nebūtų dabar jie pataikę 15 iš 22 tritaškių.
Didelė pralaimėjimo dalis tenka man. Nesugebėjau pirmose rungtynėse įtikinti žaidėjų, kad reikia žaisti kantriau. Visi puolė būti didvyriais. Tą akcentavau, bet ko gero nepasirinkau teisingų žodžių ir nepriėjau prie savo žaidėjų.
Šiandien buvo „gyvybės arba mirties“ rungtynės ir vėl nepriėjau prie savo žaidėjų. Varžovams atakuojant tokiais procentais ir žaidžiant tokį fantastišką krepšinį galėjome padaryti daugiau nei 6 pražangas pirmoje pusėje. Mes galvodami apie save ir pasisaugodami tikrai neturėjome šansų prieš „Fenerbahče“, ką ir parodė rezultatas. Serija palieka keistą jausmą giliai širdyje. Eurolygos sezonas, žinant mūsų situaciją buvo fantastiškas.
Norėčiau padėkoti fanams už palaikymą ir žaidėjai tai jaučia. Išparduotos arenos ir mums rodomas dėmesys yra žiauriai gerai. Komanda kovojo iki paskutinio momento. Pritrūko, žinoma, šiek tiek iki patekimo į finalinį ketvertą. Galvosim, šiek truputį pailsėję kibsim į darbus dėl LKL titulo, kuris mums svarbiausias.“
– Ką „Fenerbahče“ labiausiai atėmė iš „Žalgirio“ šioje serijoje?
– Daug ko pasigedau, bet žaidžia dvi komandos. Varžovas tikrai yra geras, patyręs. Jam viena pergalė ar vienas pralaimėjimas nėra kažkas tokio, o mums, ko gero, antrųjų rungtynių pergalė apsuko galvas.
– Prieš seriją sakėte, kad po jos būsite tapę geresniais treneriais ir žaidėjais. Kaip galvojate, ar pavyko?
– Man nieko nepavyko išspausti. Pasakiau, kad nepriėjau iki savo žaidėjų. Tai yra faktas. Bet kad aš per tas dvi savaites tapau geresniu treneriu, irgi faktas.
– Kokių naujų dalykų savo auklėtiniuose pavyko atrasti?
– Nepavyko nieko naujo atrasti. Jei sąžiningai, viską, ką matau, žinojau. Ateina nauji žaidėjai, renki informaciją apie juos. Grigonis, Walkupas, Thompsonas, Woltersas – aukščiausio lygio žmonės. Buvo aišku, kad jie nenuleis rankų. Stengiamės tik tokius žmonės kviesti į savo programą.
Šioje serijoje galvojau, kad buvo galima ir daugiau pasiekti. Žinoma, tie (varžovų – red. past.) tritaškiai taip žudo, bet 6 pražangos yra neatleistina. Kalbėjau su asistentais, mes jau 3,5 metų kartą per savaitę dirbome su pratimu prasižengiant. Gal pratimą reikia keisti?“
– Kaip treneris jaučiasi turėdamas 100 procentų palaikymą iš klubo ir sirgalių?
– Žinau, kur esu. Visada pabrėžiu, kad bus labai sunku mane iš čia ištraukti, reikės turbūt išspirti dviem kojom pro duris, nebent bus kažkas tokio. Žinot, trenerio gyvenimas nėra lengvas. Aš žinau, kad yra mano generalinis direktorius, prezidentas ir daktarai. Aš ateinu kiekvieną dieną su šypsena, išskyrus po pralaimėjimų. Viską daro organizacija ir treneris yra tos piramidės dalis. Pralošėme fantastinei organizacijai su nuostabiu prezidentu. Treneris toks šiaip sau, bet nieko. Puikūs žaidėjai. Jaučiau, kad galime sukurti dar vieną stebuklą, nežinau, gal per daug esu, nežinau...
– Sakėte, kad su tokia gynyba leidote varžovams įsimėtyti. Bet kai taip pataiko, ar galima kažką padaryti?
– Pabrėžiu – 6 pražangos ir 50 varžovų pelnytų taškų pirmoje pusėje yra absoliutus komandos neparuošimas.
– Ką naujo šioje serijoje jums parodė Željko Obradovičius?
– Željko nieko nekeitė. Manęs nejaudina, ką jis paruoš per dieną ar dvi. Svarbiausia, ką jis daro per pirmus 9 mėnesius, kokie komandos įpročiai ir žaidėjų įgūdžiai. Šiandien bandėme prisitaikyti, kaitaliojome gynybos schemas. Vėl sugrįžtam prie to, kad paprasčiausiai nesugebėjome padaryti baudų. Mes nuo pirmo iki paskutinio metimų galbūt nesupratom, prieš ką dengiamės.
Man kaip treneriui pamoka yra nepanikuoti ir nieko nekeisti. Yra detalės, bet jei po kelių pralaimėjimų pradėsi abejoti savo sistema ir darbu, išvis neturi sistemos. Per šį sezoną supratau, kad reikia eiti savo keliu ir nekreipti dėmesio į tai, kas darosi aplink, nes niekas negali suprasti, kas vyksta viduje, jei nėra viduje.“
– Kaip jums atrodo, kaip šiems nuostabiems žaidėjams ir šiaip sau treneriui seksis finalo ketverte?
– Jei atvažiuos į finalo ketvertą pilnos jėgos... Vesely neatrodė pilnos sveikatos, Kaliničius iškrito iš rikiuotės. Koks jis svarbus gynyboje, kiek jis skylių uždengia ir kiek jo nebuvimas mums palengvino šiandien gyvenimą. Jei jie ateis geros formos, išsigydys traumas...
Nors dabar sunku suprasti – vakar galvodamas, kad laimės viena komanda, apsirikau 40 taškų.“
– Bobby Dixonas sumetė 25 taškus. Kodėl nepavyko jo sustabdyti?
– Jis sužaidė fantastiškas rungtynes. Tai žmogus su labai dideliais kiaušiniais, visi tą žino. Kovotojas iš didžiosios raidės. Žinoma, mes prieš jį irgi kažką susikūrėme centruodami su Leo Westermannu ir Mariumi Grigoniu. Čia vis tiek yra aukščiausio lygio komanda. Jei Željko subūrė šią komandą, tai visi charakteriai bus aukščiausio lygio. O charakteris visose gyvenimo dalyse lemia daugiausia. Čia aukščiausio lygio žmonės, nereikia kreipti dėmesio į jų krepšininkų savybes.
– Kuriais savo komandos charakteriais labiausiai didžiuojatės?
– Visais didžiuojuosi. Mes kovojome. Mums reikėjo įveikti „Fenerbahče“. Aš visais didžiuojuosi. Aišku, mes neturime gal tokių pačių žaidėjų. Bet ką, sudėti ginklus ir viskas? Reikia kovoti.
Man labai skauda dėl tų 6 baudų pirmoje pusėje. Jei mes visi išsibauduotume... Jei pralaimime prieš „Fenerbahče“, išsibauduojame visi, jie mums meta 40 baudų, ir mes jiems nusileidžiame... Sakysiu taip: jei turi pražangą ir nepadarai antros, nes galvoji, kad po to treneris tave išims, ne. Treneris tave taip ar taip išims, jei taupysiesi, nes neatsiduodi komandai.
Nereikia galvoti apie save. Gal kažkuriais momentais galvojome. Nežinau, gal viskas vyko per greitai. Tos šešios baudos mane nužudė per pirmą pusę.
– Željko finalo ketvertą pasiekė penktą sezoną iš eilės. Ar jis šį vakarą kažko iš jūsų sulauks?
– Nežinau, pats jis jau kažkur nori eiti švęsti. Jo problemos. Jeigu norės, jis žino, kur mane surasti. Jis jau žino geriausias vietas čia.
– Kur organizacija paaugo per paskutinius metus?
– Jei sąžiningai, tai visur. Turime pripažinti, kad organizacijoje dirba labai jauni žmonės. Visi bandome remtis vienas kitu. Tos patirties trūksta. Paulius irgi, kaip prezidentas, labai jaunas. Robis labiau patyręs medžioklėje nei direktoriaus darbe. Gal tik Maskoliūnas labai senas.
Mes bandome remtis vienas kitu, labai daug diskutuojame. Bandome išgauti geriausią sprendimą. Labai šaunu čia dirbti. Manau, kad organizacija eina į priekį. Pažiūrėkit, kas darosi su tuo „Žalgiriu“. Tas žmonių anšlagas... Prieš trečias rungtynes, pamenu, kalbas, kaip reikėdavo tėvui gauti bilietus į Halę. Smagu būti to dalimi.
Dar didesnė motyvacija toliau dirbti ir tęsti tai. Turime charakterius žaidėjų, kurie daug kartų tą parodė. Savo didžiulį norą, charakterį. Norėtųsi, kad jie irgi eitų, gerintų savo žaidimą ir susikurtų sau nuostabų gyvenimą.
