„Ole’s at the wheel, tell me how good does it feel“ – tokia skanduotė pastaruoju metu dažnai aidėdavo Anglijos stadionuose, tačiau panašu, jog jos laikas baigėsi – taip pat, kaip ir Ole Gunnaro Solskjaero medaus mėnuo „Manchester United“ klube. Komanda po truputį grįžta į tą formą, kurioje buvo prieš ją paliekant Jose Mourinho, o šansai patekti į pirmąjį „Premier“ lygos ketvertą, garantuojantį kelialapį į kito sezono Čempionų lygą, kasdien darosi vis mažesni. Kokios permainos artimiausiu metu turėtų laukti Mančesterio klubo?
Velykas „Manchester United“ sutiko liūdnai – išvykos rungtynėse su šiemet banguojančiais „Everton“ futbolininkais jie neturėjo jokių šansų, gynyboje atrodė tragiškai ir pralaimėjo net 0:4.
Po rungtynių spaudos konferencijoje Ole Gunnaras Solskjaeras nevyniojo žodžių į vatą ir teigė, jog komandai, norint grįžti į pergalių kelią, būtini rimti pasikeitimai sudėtyje.
„Aš šiame klube būsiu sėkmingas, tačiau kai kurie žaidėjai nebus tos sėkmingos komandos dalimi“, – po vieno skaudžiausių sezono antausių kalbėjo norvegas.
Ir tokį stratego požiūrį galima suprasti. Prieš kelias savaites nuolatiniu ekipos treneriu tapęs ir trijų metų kontraktą su klubu pasirašęs O. G. Solskjaeras puikiai supranta, jog su dabartine sudėtimi kalnų nenuversi. Visų pirma dėl to, jog tai komandai tiesiog trūksta talento.
Braškantys gynybiniai įtvirtinimai
Pirmiausia akys turėtų krypti į gynėjų liniją, kurioje tiesiog nėra lyderių. Philas Jonesas ir Chrisas Smallingas į komandą atvyko dar 2011-aisiais, prie ekipos vairo stovint Serui Alexui Fergusonui, tačiau savo potencialo nerealizavo ir neaišku, ar kada tai padarys.
Žaidėjus dažnai stabdė traumos, tačiau net ir jiems būnant sveikiems, sėkmingus epizodus nuolat keisdavo klaidos.
Kol kitos pirmaujančios komandos išleido didelius pinigus, tačiau įsigijo tokius gynybos lyderius, kaip Virgilas van Dijkas, Aymericas Laporte ar Janas Vertonghenas, Mančesterio komanda tokio žaidėjo, vis traukiančio komandą į priekį, neranda. Tokiu galėjo tapti prieš porą metų į komandą atvykęs Ericas Bailly ar 2017-aisiais prie komandos prisijungęs Viktoras Lindelofas, tačiau pirmąjį sužlugdė trenerio nepasitikėjimas ir traumos, o švedas, nors kartais ir demonstruoja solidžius pasirodymus, vienas visos gynybos linijos išgelbėti negali.
Ne ką geresnė situacija ir krašto gynėjų pozicijoje, kur viena pagrindinių figūrų lieka veteranas Ashley Youngas.
Kai O.G. Solskjaeras tik atvyko į komandą, anglas kurį laiką demonstravo neblogus pasirodymus ir net buvo apdovanotas nauju vienerių metų kontraktu. Tačiau po to geri pasirodymai baigėsi, klaidos gynyboje kainavo vieną įvartį po kito, o varžovai savo atakas sąmoningai rezga būtent šio žaidėjo krašte.
Kai komanda praėjusią savaitę triuškinamai išvykoje pralaimėjo „Barcelona“ vienuolikei, nemažai internautų pastebėjo, jog net trys iš keturių tos dienos rungtynių gynėjų (P. Jonesas, Ch. Smallingas ir A. Youngas) rungtyniavo ir 2011-ųjų gruodį Šveicarijoje, kai „Manchester United“ išvykoje pralaimėjo „Basel“ vienuolikei ir iš Čempionų lygos iškrito jau po grupės etapo.
Nuo to laiko praėjo jau beveik aštuoneri metai, o P. Jonesas ar Ch. Smallingas nebuvo pakankamai geri tada, nėra pakankamai geri ir dabar. Reikia pripažinti, jog futbolininkai yra veikiau komandų, kovojančių dėl vietos pirmajame lygos dešimtuke, lygio, o ne tokie, su kuriais būtų galima tikėtis didelių pergalių tiek vietiniame, tiek ir tarptautiniame fronte.
Komandą prieš sezoną papildęs Diogo Dalotas sužaidė kelias neblogas rungtynes, tačiau akivaizdu, jog jam reikės dar bent poros sezonų, norint tapti tvirtu čempioniškos sudėties žaidėju, tad dešinio krašto gynėjas turėtų būti dar viena pozicija, kurioje daugkartiniai Anglijos čempionai turėtų ieškoti pastiprinimo čia ir dabar.
Kairiojo krašto gynėjo pozicijoje situacija yra panaši – kai sveikas, ten įprastai rungtyniauja Luke`as Shaw, šiemet pagaliau pradėjęs rodyti tą žaidimą, kokio iš jo buvo tikimasi jam papildžius komandą 2014-aisiais. Tačiau vis pasikartojančios traumos neleidžia jam pagauti gero žaidybinio ritmo, tad dar vienas kairio krašto gynėjas, bent jau rotacijai, turėtų būti surastas.
Tragišką komandos gynybą puikiai apibūdina tas faktas, jog komanda jau dabar yra praleidusi daugiausiai įvarčių (48) per savo laiką aukščiausiame Anglijos futbolo divizione, o žaisti dar liko trejos rungtynės.
Aukščiausio lygio nebeatitinkanti saugų linija
Žvelgiant į saugų liniją, čia taip pat akivaizdu, jog permainos neišvengiamos. Sirgalių akys visų pirma krypsta į 2016-aisiais į Mančesterį sugrįžusį Paulį Pogbą, kuris turėjo tapti naujos komandos eros simboliu.
Tačiau tai daryti prancūzui sekasi sunkiai. Su jį įsigijusiu Jose Mourinho rasti bendrą kalbą sekėsi prastai, o ambicijų kovoje pralaimėjęs P. Pogba kurį laiką buvo priverstas tenkintis atsarginio role.
J. Mourinho išvyko, jo vietą užėmė klubo legenda O.G. Solskjaeras ir jau atrodė, kad P. Pogba pagaliau mėgaujasi žaidimu ir pildo tą potencialą, kurį visi matė jį turint. Keli sėkmingi pasirodymai, pelnyti įvarčiai bei kurtos progos komandos draugams vėl sugrąžino komandos sirgaliams viltį, jog jis gali tapti tempiančia komandos jėga.
Tačiau ilgai tai nesitęsė – žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, jog P. Pogba pradėjo nesutarti ir su naujuoju komandos strategu, o tai atsispindi ir saugo pasirodymuose. Centro zonos vienu iš variklių turintis būti pasaulio čempionas per rungtynes nubėga pastebimai mažesnius atstumus, kaip, beje, ir ir visa Mančesterio komanda, nuolat pralaiminti varžovams nubėgtų kilometrų per rungtynes kiekiu. Apie šį aspektą kalbėjo ir O.G. Solskjaeras.
„Nepaisant to, kiek turi talento, visada turi būti sunkiausiai dirbanti komanda aikštėje. Tokie mes buvome dar su Seru Alexu, sieksiu, kad tokie būtume ir ateityje“, – į komandos nusiteikimą apeliavo norvegas.
Žinoma, atsisveikinti su vienu komandos lyderių vasarą būtų sunkus sprendimas, tačiau dabar jis vis dar yra vertas didžiulių pinigų, o vis nerimstančios kalbos apie susidomėjimą iš tokių klubų, kaip Madrido „Real“ ar „Barcelona“ gali paskatinti Anglijos ekipą priimti tokį sprendimą ir komandą vėl statyti iš naujo.
Akivaizdu, jog vis sunkiau gerą formą įgauna ir vienas pagrindinių komandos griovėjų Nemanja Matičius. Prieš kurį laiką dar buvęs vienu pagrindiniu komandos ramsčių, pastaruoju metu traumas besigydęs serbas dažniau tampa varžovų taikiniu. Kitas vidurio saugas Anderis Herrera, nors pats atvirai deklaravo norą likti Mančesteryje, tačiau konkrečių pasiūlymų pratęsti kontraktą nesulaukė ir yra visiškai netoli persikėlimo į Paryžiaus „Saint Germain“ komandą, pasiūlymo dėl naujo kontrakto vis dar nesulaukė ir kitas ispanas, Juanas Mata.
Tokie žaidėjai, kaip Jesse Lingardas ar prieš sezoną atvykęs Fredas gali būti nebent rotacijos dalimi, nes tempti komandą į priekį jie šiuo metu nėra pajėgūs, nors tiek vienas, tiek kitas, šiame sezone sužaidė po kelias geras rungtynes.
Neatrandamas tikras atakų lyderis
Žiūrint į puolėjų grandį akivaizdu, kad talento ten netrūksta, tačiau nepavyksta to talento pažaboti. Marcusas Rashfordas, be jokios abejonės, yra vienas ryškiausių ne tik Anglijos, bet ir visos Europos jaunųjų žaidėjų, tačiau jam dar kartais trūksta stabilumo ir šaltakraujiškumo. Kalbama, jog puolėju rimtai domisi „Barcelona“, tačiau labiau tikėtina, jog jis liks Mančesteryje ir savo istoriją kurs ten.
Kitas jaunas talentas – Anthony Martialis, taip pat neturi stabilumo, kurio reikia tokiame lygyje. Sezonas pačiam futbolininkui taip pat buvo banguotas, pažymėtas ir konfliktais su J. Mourinho, ir vėliau pratęstu kontraktu, tačiau aikštėje vis dar pasitaiko nepamatuotų sprendimų, kurie trukdo jam pakilti į aukščiausią lygį.
Miglota ir kito komandos puolėjo ateitis. Romelu Lukaku į komandą atvyko 2017-aisiais ir tada atrodė, kad puolime belgas taps ta dominuojančia jėga, kurios Mančesterio ekipos sirgaliai nematė nuo tada, kai 2013-aisiais buvo tapta šalies čempionais, o varžovų gynėjus į neviltį varė vieną geriausių karjeros sezonų žaidęs Robinas van Persie.
Kurį laiką taip ir buvo – galingo sudėjimo puolėjas buvo standartinis „target-man`as“, priėmęs aukštus kamuolius ir skirstęs juos komandos draugams, vėliau jų perdavimus versdavęs įvarčiais.
Tačiau vėliau kažkas nutiko. R. Lukaku pradėjo strigti, nebeatlikti savo tiesioginių užduočių, nuo to krito paties žaidėjo pasitikėjimas, o apie jo kamuolio stabdymą juokeliai internete sklando jau kurį laiką.
Futbolininko agentas ne kartą viešai jau yra pasisakęs, jog R. Lukaku rimtai svarstytų kitų klubų pasiūlymus, taip pat panašu, kad pats Mančesterio klubas nebūtų kategoriškas žaidėjo išlaikymo atžvilgiu ir galėtų su juo atsisveikinti, gavę atitinkamą sumą.
Klube neturėtų likti ir Alexio Sanchezo, niekaip nerandančio savo vietos nuo atvykimo 2018-ųjų sausį. Tiesa, didžiausia bėda yra jo atlyginimas, siekiantis pusę milijono svarų per savaitę, tad rasti komandą, kuri sutiktų sau užsikrauti tokią naštą, gali būti nelengva.
Kapitono paieškos
Komandai taip pat nepadeda ir tai, kad nuolat tenka ieškoti naujo kapitono. Dabar šiuo metu šias pareigas oficialiai einantis Antonio Valencia po šio sezono turbūt paliks komandą. Nors ekvadorietis šiame sezone nėra dažnai į komandos sudėtį patenkantis žaidėjas, rūbinėje savo įtaką jis turėjo.
Jį bando pakeisti vis kiti futbolininkai – A. Youngas, Ch. Smallingas ar Davidas de Gea, tačiau nei vienas iš jų nėra tikras dėl savo tolimesnės ateities komandos gretose.
Kandidatais perimti kapitono raištį buvo laikomi tiek tas pats P. Pogba, tiek A. Herrera, tačiau dabar, kai jų likimai komandoje nėra aiškūs, šios kandidatūros neatrodo labai realios.
Būtinybė sukurti aiškią struktūrą
Kitas aspektas – aiškios struktūros klube nebuvimas. Jei didžioji dalis pajėgiausių Europos komandų turi sporto direktorius, kurie užsiima žaidėjų pritraukimu į komandą, tai Mančesterio ekipoje tokios pareigybės nėra, o visus esminius perėjimų reikalus tvarko komandos vykdantysis direktorius Edas Woodwardas.
Jo išsilavinimas futbole nėra pakankamas ir pirkiniai įprastai yra daromi daugiau žvelgiant į marketinginę pusę (tas pats A. Sanchezo variantas), tad kalbama, jog ieškoma papildomo žmogaus, kuris būtų grandimi tarp trenerio ir klubo vadovo. Pagrindiniu kandidatu užimti šią poziciją yra laikomas dabartinis vyriausiojo trenerio asistentas Mike`as Phelanas, ilgą laiką dirbęs ir A. Fergusono štabe.
Faktas toks, kad „Manchester United“ permainos yra būtinos. Ir tos permainos turi būti ne kosmetinės, o tokios, kurios parodytų tolimesnę komandos kryptį. Kosmetinių permainų ekipa per pastaruosius šešerius metus matė jau pakankamai, tačiau kai prie komandos vairo stovi nebe vienas geriausių visų laikų trenerių A. Fergusonas, to nebepakanka. Dabar komandai diriguoja to paties Sero Alexo auklėtinis, tad galima neabejoti, jog komandos kryptis turi keistis, o tiems pasikeitimams yra būtina atsikratyti nereikalingo svorio, neleidžiančio ekipai pakilti į kitą lygį.
Pats O.G. Solskjaeras yra pasakęs, jog jo komanda čempionais netaps ir kitąmet, tačiau puikiai suvokia, kokie lūkesčiai jam yra iškelti tiek fanų, tiek klubo valdybos. Bus įdomu stebėti, kokį palaikymo bagažą iš valdžios turės norvegas ir kaip jam seksis stovint prie komandos, su kuria pats laimėjo ne vieną trofėjų, vairo.
