Sportas

2019.04.13 08:15

„Žalgirio“ lankomumo rekordais besidžiaugiantis Motiejūnas: tai – ne metų darbas

Paulius Cubera, LRT.lt2019.04.13 08:15

Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas džiaugiasi, kad klubo arena yra lankomiausia visoje Eurolygoje ir tokia išlieka netgi tada, kai komandai nesiseka. Šį sezoną kauniečiai pardavė visus bilietus į 10 iš 15-os Eurolygos namų rungtynių, o prieš atkrintamąsias sirgaliai sugebėjo nulaužti modernią bilietų pardavimo sistemą. Kokia yra šių rekordų priežastis, kaip „Žalgiris“ rengiasi gyventi be Šarūno Jasikevičiaus ir kokios arenos reikėtų Kaunui – pokalbyje su LRT.lt.

– Kai buvo statoma „Žalgirio“ arena, ar jūs tikėjotės, kad ateis diena, kai 15 tūkst. vietų klubui neužteks ir bilietai į klubo rungtynes bus kone deficitinė prekė?

– Visi sakė, kad 15 tūkst. yra per daug ir buvo spaudimas statyti 10-ies tūkstančių vietų areną. Kauno valdžia ilgai kovojo, kad būtų 15 tūkst., tačiau vien tik dėl to, kad tai būtų didžiausia arena Lietuvoje. Niekas negalvojo, kad tiek žmonių rinksis – galbūt per atidarymą, galbūt pirmaisiais dvejais metais. Pirmame sezone žaidėme su Pasvaliu ir 11 tūkst. žmonių atėjo – daugiau nei Pasvalyje yra gyventojų.

Kitas etapas buvo SEL`o koncertas, kai scena buvo viduryje ir atėjo virš 20 tūkst. žmonių. Po to koncerto turėjome eiti keisti visus reikalavimus, tikrinti priešgaisrinius, evakuacinius planus, tikrinti, ar kažkokio nelaimingo atsitikimo atveju visi spėtų evakuotis ir t. t.

Dabar vėl parduoti bilietai rodo, kad paklausa tokia, jog juokaujame, kad reikėtų dar bent 5–10 tūkst. vietų. Neplanavome ir netikėjome – neapsakomas jausmas.

– Ar būtų įmanoma padidinti areną?

– Manau, kad ne. Čia mūsų toks juokas. Techniškai gal gali atsirasti variantų, Vitorijoje arena buvo pagilinta. Tikrai galimybių rastume, bet kol kas tik pajuokaujame.

– Šį sezoną „Žalgiris“ iš 15-os namų rungtynių Eurolygoje 10-yje visiškai užpildė areną. Ar daug sulaukėte sveikinimų, įvertinimų iš kitų klubų?

– Jau po praėjusio sėkmingo sezono į mus pradėjo kitaip žiūrėti, Eurolyga mus naudojo kaip pavyzdį – dėl bilietų strategijos, pardavimo sistemos. Palaikymas jaučiamas, bet visi sako, kad „jums lengva, pas jus krepšinis yra numeris vienas, fanai pamišę – jums nieko nereikia daryti, viskas savaime“. Žinoma, Eurolygoje mes esame vienintelė šalis, kur krepšinis yra pirmas sportas. Pagrindinė priežastis yra ta.

– Bet Vilniaus pavyzdys puikiai rodo, kad to nepakanka.

– Taip, mes žinome, kad reikia dirbti, tą kryptingai darome jau penkeri metai. Faktas, kad prisideda ir sportiniai rezultatai. Bet prieš tuos penkerius metus kalbėjome, kad turime kiek įmanoma labiau susieti krepšinį su emocija, šou ir kiek įmanoma labiau atsiskirti nuo rezultatų.

Iki tol mąstymas buvo, kad daryti nieko nereikia, jei laimėsim – išpirks. Nelaimėsim – tai nieko nepadarysi, kad pirktų. Aišku, rezultatai prisideda, bet žmonės ateina dėl emocijų, dėl šou prieš ir per rungtynes. Atmosfera arenoje yra nuostabi. Visi atsimename praėjusių metų atkrintamąsias, marškinėlius ir ta psichozė, euforija buvo neįtikėtino masto. Tai jausti ir būti to dalimi yra tikrai nenusakomas jausmas.

– Turbūt pagrindinis skirtumas tarp praėjusio ir šio sezono – blogesni rezultatai. Pernai likus penkioms savaitėms jau beveik visi buvo užtikrinti, kad „Žalgiris“ pateks į atkrintamąsias. Šiemet buvo ilga pralaimėjimų serija, daug nesėkmių namuose. Kokios pagrindinės priežastys, kuriomis didžiuojatės, kad fanai vis tiek ėjo į rungtynes net ir su autsaideriais?

– Nežinau, bet čia ne vienerių metų darbas. Nuolat turi skiepyti tą jausmą, kad, kai ketvirtadienį ar penktadienį nėra rungtynių, kažko trūksta. Taip ir dirbome. Šiemet nauja akcija „Pirmas kartas“: skatinome apsilankyti rungtynėse niekada nebuvusius žmones. Vedėsi kiti draugus, pažįstamus, gal žmonės užsikrėtė ta emocija, pamatė, kad daug smagiau žiūrėti krepšinį arenoje, nei tiesiog sėdėti prie televizoriaus.

Dar yra akcija su „Kautra“, kur vežame žiūrovus iš kitų miestų, mokyklų. Klijavome, klijavome ir išėjo didelis paketas, kad arena užsipildytų.

– Kiek maždaug žmonių į kiekvienas rungtynes atvežate iš kitų miestų autobusais?

– Beveik tūkstantį ir skaičius vis auga, nes gauname daug užklausų, kodėl nevažiuojame iš kažkurių kitų miestų. Projektą tikrai tęsime.

– Vienas jūsų šūkių yra „Visos Lietuvos komanda“. Kai jį sugalvojote, ar neatrodė jis per daug drąsus ir akiplėšiškas?

– Per krizę buvo gal drąsu, bet mes visada žiūrėjome į komandos istoriją – šiemet klubui 75 metai, nė vienas tokios istorijos neturi. Mes daugiau sakome, kad esame visos Lietuvos, nes aprėpiame visas amžiaus grupes – tai ne tik suaugę, bet ir seneliai, ir jų vaikai, anūkai. Tai garbė ir atsakomybė kurti istoriją, jos neslėpti ir neužsidaryti savo mieste.

– Pastaraisiais metais komandos rezultatai ypač pagerėjo su Šarūnu Jasikevičiumi. Yra daug sakančių, kad „Šaras išeis, baigsis pergalės, baigsis ir lankomumas“. Kaip rengiatės Š. Jasikevičiaus išėjimui, kad arena ir toliau būtų pilna, net jeigu pergalių ir sumažėtų?

– Kaip sakiau, norime atsiriboti nuo pralaimėjimų ar pergalių. Į krepšinio rungtynes reikia ateiti gerai praleisti laiką, net ir pralaimėjimo atveju. Šiemet geriausias pavyzdys buvo mačas su „Anadolu Efes“. Pralošėme 20 taškų neturėdami jokių šansų ir fanai atsistoję mus palaikė ir ragino nepasiduoti – čia buvo lūžio taškas mūsų galvose. Supratome, kad mes turime supergalią, mus palaiko visada.

Man kaip pavyzdys yra dauguma Anglijos futbolo klubų – „Liverpool“, „Sunderland“. Atsiranda blogų emocijų, blogų atkarpų, bet sporte viskas daroma dėl fanų. Darome viską, kad pasikeitus vienam ar kitam žmogui, toliau emocija gyvuotų – palaikai klubą, nes tiki jo ypatinga galia. Tu palaikai klubą ir žinai, kad jis kažkada pakils. Nesakau, kad čia krisime, nenoriu to, bet sporte visada taip yra – kartais laimi, kartais pralaimi.

– Kieno idėjos padeda parduoti bilietus, kurti tą „Žalgirio“ arenos dvasią?

– Visas mūsų bilietų pardavimo skyrius, marketingas, komunikacija – Akvilė Dagilytė, Unė Jurkštaitė, Justė Ivaškevičiūtė, Raimonda Čeičė. Yra dešimt žmonių, kurie viską dėlioja. Yra žmonės, kuriuos samdome iš šalies, tas pats Andrius Žiurauskas.

Samdome ir iš išorės kompanijas, kurio padeda kurti idėjas, kad neatsibostume, kad atėję žmonės nematytų vis to paties. Tikrai kas sezoną sudėtinga kažką naujo sugalvoti, bet stengiamės.

– Daug žiūrite į NBA komandas?

– Taip, faktas, kad žiūrime į geriausius, bet ne tik į krepšinį. Aišku, NBA yra geriausias pavyzdys, nuvažiuoji ten, pamatai žaidimą minutės pertraukėlės metu. Neslėpsiu, pats traukiu telefoną, filmuoju ir siunčiu kolegėms. Tada svarstome, kalbame su rėmėjais, pritaikome publikai. Yra mūsų partneriai, šviesa, garsas ir kiti dalykai, kurie nuolat kažką nauja įsigyja ir nori tai išbandyti pas mus.

– Jeigu pasvajotumėte, kokio dydžio arenos norėtumėte?

– (Juokiasi) Galvoju, kad atkrintamosioms tikrai parduotume virš 20 tūkst. bilietų. Žinant, kad prisijungė 10 tūkst. žmonių, kurie vidutiniškai perka po 2,2 bilieto. Tai reiškia, kad per tą trumpą laikotarpį būtume pardavę 22 tūkstančius. Per savaitę iki rungtynių gal ir 30 tūkst. parduotume.

– Augant Eurolygos komandų skaičiui gal norėtųsi daugiau atkrintamųjų rungtynių namuose, galbūt dvejų etapų?

– Yra kalbų, kol kas to nebus, bet diskutuojame, kad gal verta įtraukti daugiau komandų. Gal kelias viršutines palikti pailsėti, o apačioje išsiaiškinti, ar tiesiog didesnį „playoffą“ daryti. Bet kol kas dar nieko nekeisime, pažiūrėsime.

Vis tiek dabar bus naudojamas mūsų pavyzdys, kad visada išlieka šansas išeiti. Arba „Daruššafaka“ pergalė 29-ame ture, nors rungtynės nieko nelėmė. Bus galima sakyti, kad visos komandos kovoja iki pabaigos. Toks ir yra Eurolygos tikslas – konkurencija ir nuolatinė kova iki pergalės.

– Paskelbtas kito sezono tvarkaraštis – Eurolyga prasidės savaite anksčiau, truks savaite ilgiau. Rungtynių skaičius kitoms komandoms sieks 90. Negąsdina tai?

– Su draugiškomis jau keli metai tiek žaidėme. Negąsdina, priimi tai kaip faktą ir žiūri, kaip padaryti, kad prie to prisitaikytume. Mes esame maži, su savo biudžetu ir ribotomis galimybėmis negalime turėti 12 ar 15 lygiaverčių žaidėjų.

Svarbi čia LKL, ar tikrai bus keturi ratai ir 36 reguliaraus sezono rungtynės. Mums tikrai būtų geriau sumažinti LKL rungtynių skaičių. Jei tai nepavyks, bandysime kitus variantus – ilsinti žaidėjus, registruoti daugiau dublerių, kažkurių nesivežti į kitas rungtynes.

– Toks klausimas visada kyla, ar tikrai būtina „Žalgiriui“ kovoti dėl pirmos vietos LKL? Juk tai nėra svarbu – ateis atkrintamosios, sudarysite Eurolygos sudėtį ir būsite tame finale?

– Man sunku su tuo sutikti. Kaip gali „Žalgiris“ nebūti pirmas? Reikia gerbti ir varžovus, ir fanus. Kur nuvažiuojame – pilna arena, mūsų sirgaliai važiuoja. Man įstrigęs Michaelo Jordano pasakymas, kad „kažkas mane mato vieną kartą atėjęs į rungtynes. Jeigu aš prastai sužaisiu, sakys, kad aš ne toks geras“.

Taip pat ir su „Žalgiriu“, negalime nuvažiuoti su antra sudėtimi ir sakyti, kad mums neįdomu. Niekas negalvos apie mus kaip apie čempionus. Tai yra nepagarba ir „Žalgirio“ mentalitetas ne toks – „ai šitose kausiuosi, o šitos – nesvarbios“. Ne, mūsų vertybė yra būti profesionalais, lyderiais ir mes to nekeisime.

– Ar šį sezoną reikėjo ilgai įtikinti, kad jūsų rungtynės LKL būtų nukeltos?

– Ne, dėkojame pačiai lygai, ypač Klaipėdai, kurie tikrai palaikė. Mes taip pat elgtumėmės, jeigu jiems to reikėtų – čia be kalbų. Ne kartą per posėdžius sakėme, kad Europa yra svarbiausia – mes atstovaujame Lietuvai ir LKL.

Kuo geriau bet kuri komanda žaidžia Eurolygoje, Europos taurėje ar Čempionų lygoje, tuo labiau kyla mūsų lygos prestižas. Mes turime padėti vieni kitiems ir iš „Žalgirio“ pusės tai irgi bus visada daroma, džiaugiuosi, kad ir kitos komandos prisideda.