Sportas

2016.08.22 12:46

Lietuvos rinktinės nuosmukis Rio garsiam ispanų treneriui užminė mįslę

Donatas Urbonas, 15min.lt2016.08.22 12:46

 Ispanijos krepšininkai atlaikė Australijos šturmą ir iškovojo olimpinius bronzos medalius. Su daugybe barjerų susidūrusiems Europos čempionams šis rezultatas – laimėjimas. Ypač po tokio starto, po kurio netgi buvo iškilusi grėsmė net nepatekti į ketvirtfinalį. O Ispanijos žaidimo perversmas prasidėjo nuo rungtynių su Lietuva. „Taip, aš tada žinojau, kad Lietuva gali turėti blogas rungtynes. Bet kad bus taip blogai, nemaniau“, – bendraudamas su 24sek pripažino Pepu Hernandezas.

2006 metais su Ispanijos rinktine P. Hernandezas tapo pasaulio čempionu, o 2007-aisiais tik garsusis Jono Roberto Holdeno metimas atėmė iš jo aukso medalį.

Šį kartą Rio de Žaneire jis viešėjo ne kaip Ispanijos rinktinės narys, o Ispanijos televizijos komentatorius. Beje, paskutinis treneris nuo 2006-ųjų, tarptautiniame turnyre nugvelbęs iš JAV auksą. Pepu analizavo ne tik Ispanijos, bet ir Lietuvos žaidimą. Jam pasirodė keista, kaip taip gerai atrodžiusi olimpinių žaidynių starte, mūsiškių rinktinė vėliau tiesiog subyrėjo akyse.

„Įvyko kažkoks didelis pasikeitimas, tik į kitą pusę, – lygindamas ispanų virsmą į bronzinę komandą, lietuvių žaidimą komentavo P. Hernandezas. – Lietuviai žaidė labai gerai – buvo disciplinuoti. Tai buvo tikrai geras krepšinis“.

Bet kas nutiko po trijų pergalių P. Hernandezui belieka tik spėlioti. Kažko analizuoti specifiškai nėra – pakriko visos komandos psichologinė būsena. Ji buvo nebeatpažįstama – 50 taškų pralaimėjimas Ispanijai, 9-ių – Kroatijai ir 26-ių – Australijai.

P. Hernandezas prabilo, kad galbūt trumpam pristabdę ir pervertinę savo jėgas, lietuviai tiesiog galėjo nebesusigrąžinti to aukščiausiam lygiui reikiamo žaidybinio alkio. „Nežinau, gal lietuviai nustojo žaisti galvodami, kad vienerios rungtynės svarbios, o kitos ne? Bet tokie žaidimėliai labai rizikingi. Viskas lyg ir buvo gerai, bet staiga komanda pradėjo žaisti kitaip. Gal dingo tas rungtynėms reikalingas užtaisas? Kai jį paleidi, po to gali būti labai sunku“, – samprotavo P. Hernandezas.

Jis neabejoja, kad Lietuvos rinktinės rūbinėje buvo pokalbis, kurio metu treneriai ramino žaidėjus, jog tai tebuvo vienerios prastos rungtynės, kurios neturi įtakos ateičiai. „Bet panašu, kad žaidėjai nebesijautė gerai ir iškrito iš ritmo“, – galva linksėjo P. Hernandezas.

Turnyro metu Argentina paleido antį apie sutartas rungtynes, kuriose neva galėjo dalyvauti ir Lietuva. Argentinos krepšinio konfederacijos prezidento teigimu, lietuviai nepersistengė su kroatais, o gal ir ispanais. P. Hernandezas pripažino, kad komandos ir tokiuose turnyruose strateguoja. Tačiau tą daryti reikia gudriai ir be rizikos. „Serbija labai gerai pasiruošė taktiškai. Ji puikiai sustrategavo įsibėgėjimą, – prisimindamas sunkų serbų startą su trimis pralaimėjimais, pasakojo P. Hernandezas. – Visai kaip ir mes? Ne, nemanau. Mes tada turėjome žaisti finale. O finale tai Serbija. Žodžiu, kartais reikia galvoti. Bet ne taip, kad šios rungtynės nesvarbios ir panašiai. Visos rungtynės svarbios ir visada reikia turėti strategiją“.

Ispanijai bronza – laimėjimas

Prieš JAV ir Serbijos finalo dvikovos pradžią Pepu turėjo pokalbiui 10 laisvų minučių. Tada dar nežinojome, kad finalas bus toks nuobodus ir JAV sutriuškins Serbiją 96:66. „Galbūt tai nebuvo pats stipriausias turnyras“, – antrindamas amerikiečių nuomonei apie nuvylusį olimpinio krepšinio turnyrą be intrigos, pasisakė P. Hernandezas.

„Tai labai svarbi pergalė Ispanijos krepšiniui. Atsižvelgiant į Pau Gasolio problemas ir kitus rūpesčius, – pabrėžė P. Hernandezas. – Bet treneris komandai paskyrė labai gerą taktiką. Kai reikėdavo, Pau atsitraukdavo ir užleisdavo lyderio vaidmenį kitiems. Nors Pau visada keldavo problemų varžovams net ir neįmesdamas taškų. Pau atsitraukimas buvo labai svarbus komandai.

Taip patobulėjo ir Mirotičius, ir kiti žaidėjai. Bet Pau Gasolio mums reikėjo kiekvienose rungtynėse. Ir ne tik taškams“. P. Hernandezas – smagus treneris. Smagus su juo buvo ir Ispanijos krepšinis. Ispanai prieš dešimtmetį tiesiog skrajojo aikštėje ir buvo didžiulė jėga, kuri kėlė grėsmę net ir ryškiausioms JAV žvaigždėms. Ne kaip dabar – pastaraisiais metais ispanai pradėjo žaisti gerokai klampesnį krepšinį. „Na taip, bet tada mes buvome 10 metų jaunesni“, – šyptelėjo specialistas ir persimetęs krepšį ant pečių išskubėjo komentuoti finalo.