Sportas

2016.08.22 13:51

RIO2016: Lietuvos sportininkų pasirodymas – vienas prasčiausių istorijoje

DELFI.lt2016.08.22 13:51

Dvi savaites trukęs olimpinis maratonas baigtas. Rio de Žaneiro olimpiada oficialiai uždaryta, o Lietuvai ji baigėsi toli gražu ne taip, kaip buvo planuota. Iš 67 Lietuvos sportininkų keltus tikslus įvykdė tik nedidelė grupė atletų, o didžioji dalis potencialių lyderių liko be apdovanojimų dėl labai skirtingų faktorių – psichologinių priežasčių, prasto pasirengimo ar netgi gyvūnų „maišto“.

DELFI apžvelgia Lietuvos startus Rio 2016 olimpiadoje ir bendrą pasirodymą visame olimpinių žaidynių kontekste nuo 1992-ųjų, kuomet po Nepriklausomybės atkūrimo mūsiškiai pirmą sykį dalyvavo didžiausioje planetos sporto šventėje. Šių metų pasiekimai – vieni iš kukliausių.

Galutinėje medalių įskaitoje Lietuvos sportininkai su vienu sidabro ir trimis bronzos medaliais užėmė 64-ąją vietą. Sidabrą iškovojo irkluotojai Saulius Ritteris ir Mindaugas Griškonis, bronzą – irkluotojų Donatos Vištartaitės ir Mildos Valčiukaitės duetas, baidarininkų Aurimo Lanko ir Edvino Ramanausko pora bei sunkiaatletis Aurimas Didžbalis.

Žvelgiant į prieš žaidynes federacijų sudarytus, o Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) patvirtintus Rio žaidynių planus akivaizdu, kad daugiausia Brazilijoje buvo tikimasi iš čempionių titulą gynusių plaukikės Rūtos Meilutytės ir penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės.

Visgi R. Meilutytė nesugebėjo išlaikyti psichologinės įtampos, savo mėgstamoje 100 m plaukimo krūtine finišavo tik septinta, o tai kelioms dienoms tapo labiausiai aptarinėjamu įvykiu visoje Lietuvoje. Itin nesėkmingai žaidynės susiklostė ir L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei, tačiau jos istorija – kiek kitokia. Realiai į medalį pretendavusiai sportininkei visas kortas sumaišė žirgas – kad ir kiek raginamas, užsispyręs gyvūnas nešoko per kliūtis ir per pusę minutės sugriovė visą ketverių metų Lauros ir jos trenerių darbą.

Pažymėtina, kad iš prizininkais tapusių lietuvių medaliai buvo planuojami akademinio irklavimo atstovams ir A. Didžbaliui, o baidarininkai A. Lankas ir E. Ramanauskas sugebėjo iššokti aukščiau bambos – jiems prieš žaidynes buvo planuojamos vos 5–10 vietos.

Apskritai vienas pirmųjų ženklų, kad olimpinės žaidynės gali nepateisinti lūkesčių, tapo itin nesėkmingas geriausio mūsų šalies tenisininko Ričardo Berankio pasirodymas. Jau pirmąją olimpiados dieną varžovui iš Australijos jis pralaimėjo tiesiog beviltiškai – 0:6, 0:6. Į akis krenta ir kai kurie gana neadekvatūs keltiems tikslams sportininkų startai. Išskyrus S. Bilį, netikėtai maloniai iššovusį 50 m. laisvuoju stiliumi distancijoje, planų neįgyvendino praktiškai visa plaukikų rinktinė. Lengvosios atletikos sektoriuje planuotus tikslus įgyvendino tik puikiai pasirodžiusi maratonininkė Diana Lobačevskė, disko metikai Andrius Gudžius ir Zinaida Sendriūtė bei šuolininkė Airinė Palšytė, likusi itin nepatenkinta savo pasirodymu nes finale peršoko tik į 188 cm aukštį iškeltą kartelę. Prieš ketverius metus Londone, būdama 20-metė, ji įveikė 189 cm ir užėmė aukštesnę nei šiemet, 11-ąją vietą.

Tuo metu ėjikė Neringa Aidietytė, kuriai keltas tikslas užimti 8-12 vietas, distancijos apskritai neįveikė, pasitraukusi iš jos jau pačioje varžybų pradžioje. Paradoksaliai bendrame kontekste atrodo iš šaulio Ronaldo Račinsko tikėtasi 5-15 vieta (finišavo 30), savo tikslų neįvykdė ir teisėjų nuskriausti boksininkai, o Lietuvos dviračių sporto federacijos iškelti tikslai mūsų šalies plento dviratininkams dabar apskritai atrodo nelogiški. Pavyzdžiui, Ramūnui Navardauskui buvo planuojama 4-8 vieta vienose sunkiausių žaidynių istorijoje plento lenktynių, kuriose varžėsi net 144 dviratininkai. Ramūnui pavyko finišuoti 35-am.

Žvelgiant į bendrą kontekstą, žemesnę vietą – 71-ąją – medalių lentelėje nuo 1992-ųjų Lietuva buvo užėmusi tik vieną kartą – 1996-aisiais Atlantoje, kuomet vienintelę bronzą į Lietuvą parvežė vien tik krepšinio rinktinė.

Pasiekti aukštų rezultatų nepadėjo ir tai, kad į Rio de Žaneirą Lietuva išsiuntė net 67 sportininkus – tai antra pagal gausą istorijoje mūsiškių delegacija. Daugiau atletų į žaidynes – 71 – LTOK išsiuntė tik 2008-aisiais, kai rekordinė delegacija skrido į Pekiną. Tiesa, aukso medalio tai tąsyk taip pat negarantavo.

Be auksinių apdovanojimų apskritai Lietuvos sportininkai liko trečią sykį. Aukščiausios prabos medalių mūsiškiams taip pat nepavyko iškovoti minėtose Atlantos ir Pekino olimpinėse žaidynėse.

Taigi, po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva ir toliau turi tik 5 olimpinius čempionus – Romą Ubartą (1992-ieji, disko metimas), Dainą Gudzinevičiūtę (2000-ieji, šaudymas), Virgilijų Alekną (2000, 2004-ieji, disko metimas), L. Asadauskaitę-Zadneprovskienę (2012-ieji, penkiakovė) ir R. Meilutytę (2012-ieji, plaukimas).