Sportas

2016.08.17 08:24

J. Kazlauskas paaiškino, kodėl netausoja M. Kalniečio: turi atlaikyti

Mindaugas Augustis, DELFI.lt2016.08.17 08:24

Lietuvos rinktinė priėjo giliausią griovį: į jį įkritus, kelio atgal nebėra. Ir Jonas Kazlauskas tikrai nenorėtų patirti to, ką prieš ketverius metus teko išgyventi Kęstučiui Kemzūrai, tapusiam pirmuoju treneriu, kurio vadovaujama Lietuvos nacionalinė komanda krito olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje. Bet ar prieš svarbiausias ketverių metų ciklo rungtynes jėgos buvo paskirstytos teisingai?  

„Kai kurie mūsų pagrindiniai žaidėjai paskutinėse rungtynėse žaidė per daug“, – po treniruotės Rio de Žaneire, kurios metu repetuotas žaidimas prieš australus, pripažino J. Kazlauskas.

„Kai kuris žaidėjas“ pirmiausia yra tvirtu rinktinės lyderiu tapęs Mantas Kalnietis. Įžaidėjas pagal ant parketo praleidžiamą laiką tarp visų žaidynių dalyvių užima ketvirtą vietą – vidutiniškai per rungtynes žaidžia po 32 minutes.
Ilgesnius viršvalandžius grupių etape dirbo tik du Kroatijos rinktinės ramsčiai Bojanas Bogdanovičius bei Dario Šaričius ir kinas Yl Jianlianas. M. Kalniečio įtaka Lietuvos ekipos puolimui – lemiama, ir apie tai akivaizdžiai byloja žaidėjo statistika: 19,2 taško bei 8 rezultatyvūs perdavimai.

Ketvirtfinalyje trečiadienį gynėjui teks dvigubai paprakaituoti, nes prieš jį stos „nešvariausiu“ NBA žaidėju tituluojamas Matthew Dellavedova. O patiems lietuviams darbo ginantis taip pat nusimato iki kaklo, mat Australija – rezultatyviausia olimpinio turnyro komanda, pelnanti 88,8 taško. Žinoma, neskaitant JAV rinktinės ir jos 104,8 taško. Bet tie patys amerikiečiai turėjo kaip reikiant pasistengti, kol palaužė Žaliojo kontinento atstovus grupės varžybose (98:88).

Daugiau australai nenusileido niekam, paeiliui įveikdami Prancūziją (87:66), Serbiją (95:80), Kiniją (93:68) ir Venesuelą (81:56). Kita vertus, draugiškose rungtynėse San Paule prieš pat žaidynių pradžią Andrejaus Lemanio auklėtiniai lietuvių nepagąsdino – visą mačą pirmavusi J. Kazlausko ekipa laimėjo 81:68.

Gal, nepaisant rezultatų A grupėje, serbai atrodo grėsmingesni ketvirtfinalio varžovai – juk būtent jie būtų tekę Lietuvos ekipai, jei paskutinėse B grupės rungtynėse pastaroji nebūtų nusileidusi kroatams? „Žinote, apie tai aš tikrai nesusimąsčiau. Bet jei australai laimėjo prieš serbus ir kitas komandas, kodėl bandome suabejoti jų jėga?“ – Krepšinis.lt klausimu į klausimą atsakė J. Kazlauskas.

Treneris pripažįsta, kad galynėtis teks su nestandartinį krepšinį propaguojančia komanda, turinčia tik jai būdingų savitumų. „Australija žaidžia kitaip nei dauguma komandą. Jie mažiau dėmesio skiria žaidimui du prieš du, o dažniau bėga iš už įvairių užtvarų, galingai žaidžia po krepšiu. Paskutinėse rungtynėse aikštėje jie laikė du centrus vienu metu. Kita vertus, toks buvo jų stilius visą laiką, taigi, nieko nuostabaus“, – varžovų bruožus nupiešė specialistas.

– Draugiškose rungtynėse su Lietuva australai rungtyniavo be Andrew Boguto, olimpiadoje vidutiniškai renkančio po 13 taškų per susitikimą. Ko dar jis pridėjo komandai? – Krepšinis.lt paklausė J. Kazlausko.

– Pridėjo po keturis rezultatyvius perdavimus, stipresnę kovą dėl atšokusių kamuolių, geresnę gynybą. – Nuo kurių žaidėjų labiausiai priklauso Australijos žaidimas?

– Manau, pirmiausia reikia paminėti M. Dellavedovą, Patty Millsą, kurie kuria progas likusiems žaidėjams. Bet nereikia užmiršti ir kitų. Matėte, kaip jie žaidė su amerikiečiais. Jeigu kai kurios komandos išsigąsta JAV, australai – ne, nes dauguma patys žaidžia NBA lygoje.

– Australija turėjo para ilgesnį poilsį prieš ketvirtfinalį, be to, paskutinėse dvejose rungtynėse su Venesuela ir Kinija leido atsikvėpti lyderiams. Tai gali būti reikšmingas faktorius?

– Po rungtynių matysime. Galbūt taip. Kai kurie mūsų pagrindiniai žaidėjai paskutinėse rungtynėse žaidė per daug. Bet čia – olimpinės žaidynės, neatvažiavome į jas taupytis ar ilsėtis.

– M. Kalnietis rungtyniauja vidutiniškai po 32 minutes. Manote, kad jis atlaikys tokį krūvį iki pabaigos?

– Man atrodo, kad olimpiadoje yra ir daugiau už jį žaidžiančių krepšininkų. Jeigu jie atlaiko, tai ir Mantas turi atlaikyti.

– Kuria lietuvių statistikos kategorija esate labiausiai nepatenkintas po pirmo etapo?

– Mūsų statistiką pagadino rungtynės su ispanais. Jų neminint, skaičiai nebūtų patys blogiausi. Kitas dalykas, kad statistikoje ne viskas atsispindi. Pavyzdžiui, išanalizavome kroatus: jie „iš žaidimo“ mesdavo 43 proc. taiklumu, o Bojanas Bogdanovičius – 54 proc.

Išbraukite jį, ir kroatų taiklumas beliks 40 proc. Bet patys matėte: prasidėjus ketvirtam kėliniui jie iš dvylikos tritaškių buvo pataikę berods dešimt. Tad kartais statistika gali būti pražūtinga, jeigu kreipsi dėmesį tik į ją.

– Ar du pralaimėjimai iš eilės atvėrė kokių nors naujų spragų lietuvių žaidime, kurių nesimatė per prieš tai laimėtas trejas rungtynes?

– Sužaidus aibę draugiškų rungtynių ir dvikovų olimpinėse žaidynėse, kažkokias paslaptis išlaikyti labai sunku. Tuomet jau lemia charakteris, individualios žaidėjų savybės. Pavyzdžiui, kroatams pralaimėjome dėl to, kad jie žaidė labai dažnai remdamiesi savo individualiu meistriškumu. O mums to labiausiai ir trūko: žaidimo vienas prieš vieną, ryžto, greičio. Derinius tiek mes jų, tiek jie mūsų buvo išanalizavę.

– Galbūt ir atsarginių žaidėjų indėlio stygius kiša koja? Jie kol kas renka 32 proc. komandos taškų, o jūs rotacijoje iš esmės naudojate tik aštuonis krepšininkus.

– Negi tikėjotės, kad pirmą kartą atvažiavę naujokai kalnus nuvers? Taip nebūna. Tarkime, Domantas Sabonis. Jis šiemet tikrai duoda daug daugiau naudos nei pernai. Bet juk jis dar nėra NBA žaidėjas, dar nesužaidė nė vienų rungtynių toje lygoje. Jis dar tik po dviejų studijų kursų, dvidešimtmetis. Kartais galbūt per daug norime.