Lietuvoje

2013.05.24 14:42

Matomiausio Vilniaus aksesuaro – paminklo Gediminui – statybos intrigos ir užkulisiai

2013.05.24 14:42

Liepos pradžioje Valdovų rūmuose Lietuva iškilmingai pradės pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Į Vilnių nukryps ne tik Europos, bet pasaulio akys – pastebinčios, visų pirma, fasadinius dalykus. 

Liepos pradžioje Valdovų rūmuose Lietuva iškilmingai pradės pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Į Vilnių nukryps ne tik Europos, bet pasaulio akys – pastebinčios, visų pirma, fasadinius dalykus.

Matomiausioje Vilniaus vietoje, Valdovų rūmų pašonėje Katedros aikštėje stovintis paminklas kunigaikščiui Gediminui – vienas iš labiausiai į akis krentančių sostinės aksesuarų.

Prieš septyniolika metų dėl šio paminklo virusias aistras prisimins LRT laida „Mūsų laisvės metai. 1996-ieji“.

1996-aisiais ant postamento Katedros aikštėje „užlipęs” Vilniaus įkūrėjas kunigaikštis Gediminas, kaip ir dera šalies valdovui, sulaukė karštos reakcijos. Tačiau tai buvo daugiau ne susižavėjimo šūksniai, o kritikos strėlės. Visuomenė pasidalijo į dvi aršias stovyklas – už ir prieš tokį meninį sprendimą. Tuomet Niujorke gyvenusio lietuvių išeivio Vytauto Kašubos projektą čia įgyvendino skulptorius Mindaugas Šnipas. Jis pasakoja, jog atviro konkurso pirmajame ture Kašubos darbas išvis nedalyvavo.

Mindaugas Šnipas: „Tas modelis buvo ištrauktas, kai prasidėjo pykčiai po to pirmojo turo, buvo eksponuotas muziejuje, labai gražus apšvietimas ir panašiai, ir prasidėjo iniciatyva, kad būtent šitas paminklas turi būti pastatytas... Mano galva, ne visai etiškas žingsnis tokiu būdu įsėsti į važiuojantį traukinį.“

Skulptorius pasakoja visgi sutikęs tapti realizacijos autoriumi – išdidinti visą skulptūrą ir vadovauti darbams. Nors pats šio projekto gerbėjas niekada nebuvęs: „Atvirai tariant, jis man nei tada, nei dabar nepatinka. Iš tikro tai yra išdidinta iki beprotiško dydžio kamerinė skulptūra, iš tiesų tai yra mažosios plastikos kūrinys, kuris kažkokioj lentynoj gal ir visai neblogai atrodytų. Kita vertus, tai tikrai ne pats geriausias Kašubos darbas, jis yra puikus reljefų, mažosios plastikos meistras, bet su šituo paminklu... Na, geriausia, ką galiu pasakyt apie šitą darbą, – tai Kašubos gulbės giesmė galbūt... Panašiai kalbėjo ir jis pats.“

Sutikęs realizuoti V. Kašubos darbą, skulptorius pasakoja patekęs į kryžminę ugnį. „Linksmiausia problema – tai gana greitai man kolegų buvo suteiktas „rūmų arklininko” statusas. Vieni labai džiaugėsi, kad aš čia apsiimu daryt, kad čia bus geras paminklas ir taip toliau. Bet buvo ir pasiūlymų iš menininkų užsiimti slaptu sabotažu, kad tu imkis daryti šitą paminklą, bet daryk viską, kad jo nebūtų“, – prisimena M. Šnipas.

Gediminui dar prieš atsistojant į nuolatinę vietą, keletą metų po Katedros aikštę važinėjo realaus dydžio stumdomas paminklo maketas. Projekto architektas Šilgalis planavo paminklą apgyvendinti tarp medžių, pilies bokšto fone, matomą nuo pat Pilies gatvės, tačiau šios idėjos atsisakyta.

„Dabar jis stovi pačioj blogiausioj, kokioj tik įmanoma, vietoj žiūrint nuo Pilies gatvės, tiesiog vyksta vaizdo pjautynės – paminklas su Arkikatedros Kazimiero koplyčia, – įsitikinęs skulptorius.

Gedimino paminklo pastatymo istorija tapo vienu labiausiai aptarinėjamų įvykių 1996-aisiais. Apipintu legendomis bei skandalais. Visgi į pačią atidengimo ceremoniją rugsėjo 21-ąją suplūdo minios žmonių – tiek, kiek Katedros aikštė jų nematė nuo Sąjūdžio mitingų laikų.

„Mūsų laisvės metai. 1996“ – sekmadienį 21.15 val. per LRT televiziją. Vedėjai Edita Mildažytė ir Audrius Siaurusevičius. 

0

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius