Pozicija

2019.03.28 16:03

Bronislovas Matelis. Korupcija įtariamų merų paradas kelia pavojų valstybei

Bronislovas Matelis, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas2019.03.28 16:03

Kaip jums toks vaizdelis? Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai išsiveda antrankiais surakintą merą, teismas duoda sutikimą suimti jį kokiai savaitei, pateikiami sunkūs įtarimai korupcija, o po kurio laiko meras grįžta į darbą ir toliau rūpinasi viešaisiais pirkimais, valstybės investicijų programomis, viešai puldinėja ir žemina jo bylą tiriančius prokurorus. Ar tikrai turėtume sakyti, kad rinkėjai, vėl išsirinkę štai tokį merą, visada yra teisūs?

Man toks vaizdas – makabriškas, lyg mūsų valstybėje nebeliko moralės, o visa šalis virto viena Pragaro rinkimų apygarda.

Tikriausiai ne vienam kilo klausimas, kodėl Anykščiuose įtarimų korupcija sulaukęs meras Kęstutis Tubis buvo lyg šapelis nupūstas į politikos sąvartyną, o dviem sunkiais ir dviem apysunkiais korupciniais nusikaltimais įtariamas Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas kilstelėtas į neregėtas aukštumas?

Šios savivaldybės ribojasi, tačiau rinkėjai balsavo neįtikėtinai skirtingai. Ir dar – į kokią erą žengiame, balsuodami už politikus, įtariamus mūsų pačių, mokesčių mokėtojų, pinigų švaistymu?

Anykščių merui K.Tubiui įtarimai buvo pateikti kone rinkimų išvakarėse ir jis paprasčiausiai nebeturėjo laiko rinkėjų dėmesio permesti į tariamus savo pasiekimus, o jo per televiziją rodyta reklama buvo tiesiog juokinga. Be to, greta K. Tubio visą kadenciją šmėžavo šią kadenciją vicemeru dirbęs buvęs Anykščių meras konservatorius Sigutis Obelevičius. Ir gyventojai turėjo iš ko rinktis. Taip jie ir išsigelbėjo.

Akivaizdu, kad gyventojai savivaldos rinkimuose pirmenybę teikė tiems, kurie sugebėjo pasirodyti kaip geri savivaldybių ūkvedžiai. Dar geriau sekėsi, jeigu jie prieš tai buvo išvalę politinį lauką aplink save. Todėl rinkėjai ir balsavo už nuolat korupcijos skandaluose besimurkdantį Druskininkų merą Ričardą Malinauską ar Specialiųjų tyrimų tarnybos įtarimų nešvariais viešaisiais pirkimais sulaukusį Panevėžio rajono merą Povilą Žagunį.

Pažįstami druskininkiečiai man sakė, kad balsavo už buvusįjį, nes daugiau nebuvo už ką balsuoti. Panevėžio rajono meras P. Žagunis ne kartą kalbėjo, kad rinkimuose nebedalyvaus, tačiau net tarp savųjų pamainos taip ir nerado, opozicija jau seniai numarinta, tada atėjo pas merą senbuviai ir esą paprašė dar kartą dalyvauti mero rinkimuose.

Išrinko, tačiau rinkėjų aktyvumas antrajame ture Panevėžio rajone buvo vienas žemiausių Lietuvoje – vos daugiau nei 27 procentai. Tai – ilgalaikės vienvaldystės, prarastų galimybių rinktis ir nusivylimo pasekmė.
Panevėžio miesto meras R. M. Račkauskas rinkimų kampaniją pradėjo vos laimėjęs prieš tai buvusius rinkimus. Gatvės asfaltuojamos pačiu pigiausiu metodu, duobės pradės rastis jau po metų dviejų, o po penkių tai gali tapti rimta problema. Garantija tokiai asfalto dangai – vos keleri metai. Tačiau būtent tie darbai sužavėjo rinkėjus.

Dar gerokai iki rinkimų Panevėžyje buvo prismaigstyta „pažadų lentelių“, kad Panevėžys atsinaujina ir prašymai nestabdyti esą jau pradėtų darbų. Po sąstingio metų – net ir tai rinkėjams priminė šiokį tokį judesį.

Reikia pripažinti – R. M. Račkauskas, net ir devynis mėnesius dėl įtarimų korupcija nušalintas nuo pareigų, sukosi vikriau nei kiti, galbūt „muilino“ rinkėjams akis ir visiems pažadų neištesės, tačiau šiandien jis nugalėjo. Nugalėjo dar ir todėl, kad lyg ir nebuvo iš ko rinktis – Seimo narys Povilas Urbšys irgi buvo pasiekęs tokią ribą, kad nemažai ėjo balsuoti ne už kažką, o prieš P. Urbšį.

Šiuo metu šalies savivaldybės pradėjo įsisavinti lėšas viešosioms erdvėms sutvarkyti pagal URBAN programą. Panevėžiui skirta 20 milijonų eurų, kitoms savivaldybėms dar daugiau, Šiauliams teko daugiau nei 50 milijonų.

Dar po ketverių metų gali nutikti ir taip, kad korupcija įtariamų merų bus išrinkta dar daugiau. Įsisavintos lėšos padės merams sukurti gero šeimininko įvaizdį ir padės dar labiau įsitvirtinti savivaldybėse. Tačiau ar beliks vietos vakarietiškai politinei kultūrai?

Savivaldybių rinkimus Panevėžyje stebėję norvegai negalėjo atsistebėti. Jie net negalėjo įsivaizduoti, kad korupcija įtariamas meras dalyvautų Norvegijos miesto mero rinkimuose. Politikui net tokia mintis į galvą nešautų, net nereiktų tai draudžiančių įstatymų – sustabdytų elementarios moralės slenkstis. Tačiau mums, pasirodo, įvairių draudimo įstatymų dar reikėtų, nes jiems nesant visuomenėje atsiveria praraja.

Kai Seimas įteisino Lietuvoje tiesioginius mero rinkimus, politikai pasuko į kitą kraštutinumą. Meras gali padaryti net ir labai daug, ir sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų, tačiau, jeigu jis netrukdo ikiteisminiam tyrimui, ir jeigu byla jau perduota teismui, joks teismo teisėjas nuo užimamų pareigų tokio mero nenušalins.

Tuomet susiklosto komiška situacija: korupcija įtariamas meras landžioja po ministerijas prašydamas lėšų įvairiems projektams, Vyriausybės nariai kraipo galvą, bijo skirti pinigų, kad šie neišbyrėtų tarp mero pirštų, tačiau neskirti irgi negali. Visiems kaip ir norėtųsi bendrauti su švaresnės sąžinės savivaldybės vadovu, kad ir laikinu, tačiau patraukti į šalį įtarimų sulaukusį merą niekaip neišeina.

Kai prieš daugiau nei dvejus metus tuometis Panevėžio ligoninės vadovas Ivanas Dorošas pakvietė grupę Seimo narių į Likėnus (Biržų rajonas) ir paprašė tarpininkauti skiriant valstybės finansavimą renovuoti Likėnų sanatoriją, tada mes suabejojome. Mat ligoninės vadovui buvo pateikti korupcinio pobūdžio įtarimai (šiuo metu teismo pripažintas kaltu) ir turėjome pagrindo įtarti, jog skirk neskyręs tuos milijonus, jeigu pinigai tarp pirštų byra, tai ir toliau byrės.

Vietos savivaldos įstatyme yra numatyta, kad įtarimų nusikaltimu sulaukęs meras gali būti nuo pareigų nušalintas ir savivaldybės tarybos narių balsų dauguma. Iki teismo nuosprendžio arba iki bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Tačiau ar tai gali veikti realiame gyvenime?

Tokia galimybė lyg ir atveria vartus nušalinti merą, kurio reputacija žemina valstybės institucijos vardą, tačiau atsakykite – kada R. Malinauskas neturės daugumos Druskininkų taryboje? Kai meras išvalo aplink save politinį lauką, kai įstatymai yra jo pusėje, net ir neutralūs politikai nedrįs mesti iššūkio merui, valdančiam vaikų darželius, mokyklas, gydymo įstaigas ir savivaldybės įmones, kur dirba tavo artimieji, mokosi vaikai. Todėl nušalinti mero patiems politikams šiuo metu tiesiog neįmanoma.

Neseniai registravau Vietos savivaldos įstatymo pataisą. Pasiūliau, kad mero, jeigu jis yra sulaukęs įtarimų padarius nusikaltimą, nušalinimą galėtų inicijuoti ir penktadalis savivaldybės tarybos narių. Tačiau, vengiant nepagrįsto politikavimo, siūlau, kad tas penktadalis įgautų teisę kreiptis į teismą ir šis, nustatęs, jog merui tikrai yra pateikti įtarimai, galėtų nušalinti merą nuo pareigų.

Ar tai būtų panacėja nuo visų bėdų? Nemanau. Kol kas nė vienas Lietuvos savivaldybių meras nebuvo nušalintas savivaldybės tarybos narių balsų dauguma, nors tai įstatymas ir dabar leidžia padaryti. Nėra suformuota teismų praktika, kaip teismui elgtis, jeigu nušalinimo prašo ne teisėsaugos pareigūnai.

Tarkime, tokiu būdu nušalintas meras kreipiasi į teismą ir prašo nušalinimą atšaukti. Kuo priimdamas sprendimą vadovausis teismas? Jam pakaks tik įrodymo, jog merui yra pateikti įtarimai ir kad tai suteršė visos institucijos reputaciją?

O gal teismas ims gilintis į ikiteisminio tyrimo medžiagą ir domėsis, trukdo meras savo veiksmais tyrimui ar ne? Jeigu teismas eis šiuo keliu, tai nušalinimas balsų dauguma ar kreipiantis į teismą penktadaliui savivaldybės tarybos narių neturi jokios prasmės. Politiniam nušalinimui turėtų galioti tik moralės ir nepriekaištingos reputacijos principas.

Todėl geriausia išeitis būtų sudaryti Seime darbo grupę ir aptarti joje ne tik naujas mero nušalinimo galimybes, bet ir siūlymus riboti mero kadencijas.

Lietuvoje juntama pasitikėjimo teisėsauga krizė. Plūstelėjus į savivaldybes milijonams ES investicijų, vis daugiau rasis žemės po kojomis nebejaučiančių merų. Po ketverių metų savivaldybių nebepažinsime. Ir visai ne dėl investicijų.

Kai kurie merai dar neseniai skirstė „zadanijas“ ministrams. Jei situacija nebus pakeista, pradės jie skirti ir savo Seimo narius. Kad nebūtų įstatymų, kurie ribotų jų veiklą. Vietos verslo ir politikų susiliejimas gali kainuoti labai brangiai.