Pozicija

2021.12.04 09:00

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Kas bendro tarp ananasų ir „Družbos“ naftotiekio?

Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, TS-LKD frakcijos Seime seniūnė2021.12.04 09:00

Normaliame pasaulyje žmonės yra sutarę dėl bendrų taisyklių ir jomis vadovaujasi ar bent jau stengiasi tai daryti. Nes supranta, kad tokiu būdu bus daugiau tvarkos, pasitikėjimo vieni kitais ir netgi įvairiapusės naudos. Tačiau visais laikais netrūko ir tokių, kurie turėjo savas, chaosu, prievarta ir gąsdinimais grįstas „taisykles“, kurios laimingais daro tik tuos kelis, jomis besivadovaujančius.

Šiandien nemažai diskusijų, ar teisinga Lietuvos kryptis dėl santykių su Kinija, atsikartoja kai kurių svarstymai ir dėl Rusijos, Baltarusijos. Ar Lietuva turi ir gali iš visų jėgų remti demokratiškas valstybes, siųsti palaikymą tiems, kurie yra engiami, puolami, gąsdinami?

Vieni su kitais esame susiję, lyg gyvendami kokiame nors daugiabutyje. Laimė, kai kaimynai tvarkingi, laikosi visuotinai sutartų taisyklių, bendrauja pagarbiai ir panašiai. Bet atsiranda tokių, kurie gyvena tik taip, kaip jiems patogu, stengdamiesi primesti savo ydingą būdą kitiems. Prašai vieną, kitą kartą liautis, o probleminio buto gyventojai ima ir padega kaimyno duris. Ką daro kiti kaimynai? Vieni apsimeta, kad nieko neįvyko, kiti tarpusavyje pasipiktina, o dar kiti sako – klausyk, liaukis jau, tikrai gana. Ką daro probleminis kaimynas – nupjauna reagavusiems, pavyzdžiui, šildymo vamzdį.

Bet čia ne vien mūsų daugiabutyje taip. Žiūrėk, tame, kur matosi per langus, irgi problemos. Šiaip iš pažiūros sakytum – tvarkingas namas, laiptinė iššluota, sienos nuolat perdažomos. Bet žmonės skundžiasi, kad yra toks vienas, su didžiausiu butu, kuris nuolat visus nori kontroliuoti: kas pas kaimynus ateina, su kuo jie draugauja, kodėl nenori derintis savo buities klausimų su didžiojo buto valdytojais.

Žmonės gyvena įtampoje, negana to, kad nuolat girdi kaip didžiajame bute mušami kiti gyventojai ar kartas nuo karto iš balkono „iškrenta“ kažkas, uždavęs klausimų ar turėjęs kitokią nuomonę, yra persekiojami ir patys. Iš didžiojo buto nuolat ateina nekviestas ir nesibeldęs iki durų, žiūrėk, eina ir į prieškambarį. O ką žinai, kada ateis iki miegamojo ir pasakys – tu varyk į sandėliuką, nuo šiol aš čia gyvensiu.

Kinija yra tas Didysis butas, jis turtingėja, plečia savo įtaką ne tik savo daugiabutyje, bet ir visur aplink. Matyt, viskas būtų nieko, jei gebėtų žaisti pagal teisės viršenybės principus, būtų prognozuojama demokratinė valstybė, dabar gi savo ekonominius pajėgumus naudoja kaip ginklą ir spaudimo priemonę.

Pavyzdžiui, nepatiko Pietų Korėjos gynybos politika – draudžia savo piliečiams-turistams vykti į šią šalį, nepatiko Australijos keliami klausimai dėl Kinijos vykdomos politikos – stabdomas jautienos, medvilnės, vyno, anglies importas, nepatiko, ką Nobelio premijai nominuoja Norvegija – neįsileidžia lašišų, nepatinka Taivano politika – uždraudžia taivanietiškus ananasus, nes neva kenkėjų paveikti. Tokių atvejų ne vienas šimtas per pastarąjį dešimtmetį.

Kažką primena? Mūsų daugiabutyje irgi yra toks kaimynas. Nepatiko Rusijai Lietuvos energetikos politika – „sugedo“ naftotiekis „Družba“, nepatinka Ukraina – kelia klausimus V. Putinas, ar tik nebus „supuvę“ tranzitiniai dujų vamzdynai, kuriuos reik uždaryt amžinam „remontui“; nepatiko Lenkijos laikysena dėl Ukrainos – nebetiko lenkiški obuoliai; dar galim prisiminti ir neįtikusį lietuvišką sviestą.

Prekybos apribojimo priemonės taikomos arba gąsdinama jomis, siekiant nubausti šalis dėl jų pozicijos, jas šantažuoti, bauginti kitas, kad užsimerktų prieš tarptautinių susitarimų laužymą, žmogaus teisių pažeidimus, demokratijos naikinimą. Daug kas įsivaizduoja, kad, pvz., Kinija labai reikšmingas ir patikimas partneris, bet ji naudojasi Vakarų pasaulio teikiamomis gėrybėmis – atvira rinka ir pan., o pati Vakarų valstybėms, investuotojams kuria dirbtinus ribojimus – pvz., nepratęsiamos, nesudaromos sutartys ir pan. Kinija naudoja ekonomiką kaip ginklą, Baltarusiją – migrantus. Pagrindinis klausimas – ar mes pasiduosime tokiam spaudimui ir šantažui.

Svarbiausia – bendras valstybių atsakas, parama vieni kitiems ir naujos rinkos mūsų eksportui. Prekiaukim su tais, kurie vadovaujasi normalaus pasaulio taisyklėmis, o ne su tais, kur niekada nežinai, kokia beprotystė šaus į galvą. Bus sakoma – bet į Kiniją Lietuvos eksportas sudaro apie 300 mln. eurų. Kai kurie mūsų politikai sako, kad tai plačiai atverti langai, kuriuos dabar kažkas bando užvert. Žinoma, kiekvienas euras svarbus, bet Kinijos siūlomos sąlygos nėra plačiai atverti langai, daugiausia tai plyšys orlaidėje ir tai su tinkleliu nuo uodų. Tai gal vis tik verta orientuotis į tokias šalis kaip, tarkim, Čekija.

Gabrielius Landsbergis sakė: „mūsų eksportas į Čekiją viršija milijardą eurų. Tad nežinau, kiek reikėtų prekybos rūmų atidaryti Čekijoje kaip padėką už tai, kad jie prekiauja su mumis“. Mums reikia orientuotis į tokias šalis kaip Pietų Korėja, Australija – jose ir Singapūre pastaruoju metu atidarytos (planuojamos atidaryti) mūsų diplomatinės atstovybės, Azijos-Ramiojo vandenyno regionas mums gali tapti puikia galimybe.

Skambantis Lietuvos vardas JAV, Australijos, Prancūzijos lūpose kaip šalies, kur turi paramą dėl savo pozicijos ir vykdomos politikos yra labai daug. Svarbu neužsimerkti ir telktis bendram veikimui prieš tuos, kurie nepadoriai elgiasi. Ekonomika viena, o kur dar grasinimai karine galia kaimyninėms valstybėms, šnipinėjimas, visuotinis sekimas savo piliečių, savo piliečių siuntimas į koncentracijos-„perauklėjimo“ stovyklas, priverstinis moterų sterilizavimas, nesuvokiamas smurtas ir pan. Yra daug rašytinės ir video medžiagos. Silpnesnių nervų žmonėms gal ir nerekomenduotina giliau domėtis. Bet žinoti reikia, kad suprastume, kas yra kas.

Kiekvienas pasirenkame su kuo draugauti. Smurtautojai, mušeikos, egzistavo visais laikais, jų nelabai įmanoma išvengti, bet norėtųsi kažkaip juos priversti gyventi pagal žmoniškumo ir padorumo taisykles. Nėra lengvo kelio ir bus sakančių, bet ar jų izoliacija duos rezultatų? Nėra iki galo gerų pasirinkimų, visada yra rizika, kad smurtautojas patykos kur už kampo ir gausi niuksą į paširdžius. Bet ar apsimest, kad nematai agresyvios politikos yra gerai? Nemanau.

Tvirta mūsų ir panašių šalių vertybinė pozicija sulauks ir sulaukia atsako. ES netrukus turėtų priimti sprendimą dėl ES kovos su prievartos veiksmais prieš valstybes nares priemonės (angl.EU anti-coercion instrument). Mes esam pasiruošę – padėti savo verslams ir neišsigąsti. Kinija darys spaudimą ne vien ekonominį spaudimą (kur nuostoliai nebūtinai bus didžiuliai), bet ypač psichologinį. Ir kai kuriems Lietuvos politikams jau, deja, padarė. Užuot nuraminę visuomenę, jie ją dar labiau audrina.

Čia pas mus kai kurie sofos politikai aiškina, kad Lietuva susipykus su savo visais kaimynais. Ne, Lietuva turi kaip niekada gerus santykius su demokratiniais savo kaimynais, tačiau, pvz., Kinija agresyviai nusiteikusi visų savo kaimynių atžvilgiu. Esu tikra, kad kiekvienam iš mūsų mieliau rinktis draugus, kurie patikimi, kurie netaiko spaudimo už mūsų nuomonę, kuriems gali pasakyti, ką galvoji, o ne bijoti, kad už savo nuomonę gali gauti per galvą.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt