Pozicija

2021.12.03 17:42

Kęstutis Masiulis. Jeigu reikia imigrantų, tai geriau bus baltarusiai

Kęstutis Masiulis, TS-LKD frakcijos Seime narys2021.12.03 17:42

Praeitų metų lapkritis buvo paskutinis mėnuo, kuris užbaigė trumpą Lietuvos gyventojų skaičiaus augimo etapą. Covid-19 situacija smarkiai pablogino mirštamumo rodiklius ir Lietuvos demografija krito į duobę. Per metus gyventojų skaičius sumažėjo 22 tūkst. Tai labai daug. Esame turbūt greičiausiai nykstanti bendruomenė visame pasaulyje.

Vakarai pritraukia migrantus

Covid-19 krizė tapo galimybe pasiturinčioms šalims. Gavus skiepus suvaldyti ligą, įgyti pasitikėjimą rinkose ir tuo pasinaudojant pakurti ekonomikos skatinimo krosnį. Vakarų ekonomikos šoko į viršų. Lietuvos ekonomika taip pat rodo įspūdingą augimą. Beveik visi sektoriai pranešą apie rekordinį pajamų ir užsakymų augimą, tą patį liudija Finansų ministerija. Mokesčiai renkami rekordiškai gerai. Kartu su gerais ūkio rezultatais beveik visi darbdaviai siunčia nerimo signalą dėl darbuotojų stygiaus. Žmonių trūksta visur, į tai reaguoja spartus atlyginimų augimas, o taip pat ir didelė infliacija.

Darbuotojų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, Amerikoje.

Neatsitiktinai suaktyvėjo ir migrantų srautai, kurie iš problemų kamuojamų pakraščių pajudėjo į ekonomikos pakylimą išgyvenantį Vakarų pasaulį. Europos pietinės šalys fiksuoja didžiausius srautus iš Afrikos ir Azijos sričių, Britanija skundžiasi nelegalia migracija per La Manšą, o į JAV plūsta migrantų kolonos iš visos Lotynų Amerikos.

Lietuvai trūksta gyventojų

Lietuvos piliečių emigracija ir grįžimo srautai susibalansavo. Ekonominiai skirtumai su Vakarų Europa tapo ženkliai menkesni, todėl lietuviai jau aiškiai mato ir gyvenimo tėvynėje privalumus. 2019 ir 2020 m. daugiau Lietuvos piliečių grįžo namo, nei išvyko. Visgi šiemet pakartoti tokių gerų rezultatų gali nepavykti, nes ir Vakarų Europoje darbuotojų trūkumas verčia skatinti atvykusius darbininkus pasilikti.

Šiemet Lietuvoje pasimatė kita demografinė problema – katastrofiška natūrali kaitų karta. Mirtingumas smarkiai išaugo, o gimstamumas pasiekė nematytas žemumas. Lietuvoje šiemet kaip ir pernai gims vos 25 tūkst. kūdikių. Dar prieš 10 metų kūdikių gimdavo po 30 tūkst. Taigi kritimas įspūdingas ir nieko gero nežadantis ateityje, kai ši karta gimdys savo vaikus.

Darbdavių įgarsinamas darbuotojų trūkumas yra didesnės problemos viršukalnė. Lietuvoje trūksta gyventojų. Jeigu Lietuva būtų kokia nors sala, uždarytomis sienomis, tai būtų galima išskaičiuoti kada tauta tiesiog išmirs.

Gimstamumo padidinti nepavyks

Neseniai buvo surengta konferencija, kurios dalyviai kalbėjo apie mažą gimstamumą Lietuvoje ir siūlė būdus kaip jį didinti. Kalbėta apie greitesnį motinų grįžimą į darbo rinką, vaikų priežiūros tinklo plėtrą ir kitas jau daug kartų aptartas priemones, kurios neveikia. Priešingai, pasaulyje galime matyti tendenciją, kad šalys, kuriose neišplėtota pagalba šeimoms, pasižymi didesniu gimstamumu Pakistanas, Bangladešas, Afrikos šalys, o saugiose, šeimoms draugiškose šalyse Skandinavijoje vaikų labai mažai.

Lietuvoje gerinant šeimoms draugiškas paslaugas, tokias kaip vaiko pinigai, aiškiai matome vis mažėjantį vaikų skaičių. Mažas gimstamumas yra nulemtas ne ekonominių faktorių, bet emancipacijos ir sąmoningo apsisprendimo neturėti vaikų. Bandyti tai pakeisti yra tuščias reikalas, nes to nepavyksta padaryti net turtingiausioms pasaulio valstybėms Šveicarijai, Austrijai, Norvegijai.

Vienintelis tikras būdas sustabdyti Lietuvos nykimą yra imigracija, kaip tai daro visos Vakarų šalys. Be migracijos, Lietuvoje laukia demografinė bomba su didele pensininkų bendrija ir mažų skaičiumi dirbančiųjų.

Pageidaujama imigracija yra lietuvių, lietuvių kilmės asmenų ir su mūsų šalimi susijusių asmenų skatinimas grįžti į Lietuvą. Kol kas efektyvios valstybinės strategijos neturime, bet lietuvių repatriacija vyksta aktyviai. Tą patvirtina ir atsakingų tarnybų duomenys. Pernai vien Lietuvos piliečių grįžo gyventi beveik 21 tūkst., tai rekordas. Palyginimui, 2017 m. tokių tebuvo vos 10 tūkst.

Būtina migracijos strategija

Visų lietuvių iš užsienio parsikviesti į Tėvynę turbūt nepavyks, nors jų nemažai, įvairiais skaičiavimais gali būti daugiau nei 2 mln., todėl reikia galvoti kas dar gali būti prioritetiniai migrantai. Migracijos politika yra visiškai priešinga nelegaliai imigracijai, kai procesai yra nekontroliuojami, chaotiški ir gali būti pavojingi visuomenės darniam vystymuisi.

Lietuvoje galėtų būti pageidaujami išsimokslinę, atsakingi ir darbštūs žmonės, kurie idealiu atveju būtų ir kultūriškai artimi. Tokie mielai kviečiami daugelyje valstybių, bet Lietuva turi daug pranašumų pritraukiant ukrainiečius ir ypač baltarusius. Su šiomis tautomis Lietuvą sieja daug amžių bendros istorijos, panašūs papročiai, tradicijos. Lankstus kalbinis barjeras, geografinis artimumas. Jokio baltarusio neišgąsdins lietuviškos žiemos ar lietingos vasaros.

Iš Rytų kilusios mums gerai žinomos Sapiegų, Chodkevičių ar Tiškevičių giminės, o dar visai neseniai baltarusiai save laikė ne baltarusiais, bet „litvinais“. Istorija, kultūra, bendra atmintis yra svarbūs koziriai, Lietuvai projektuojant valdomą migracijos politiką. Kol Aleksandras Lukašenka skriaudžia savo tautą represijomis ir teroru, Lietuva galėtų pasiūlyti galimybes ir orų gyvenimą.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt