Pozicija

2021.11.30 11:20

Ligita Girskienė. Apmokestinti automobilių savininkus turto mokesčiu šiuo metu ne laikas

Ligita Girskienė, Seimo LVŽS frakcijos narė2021.11.30 11:20

„Jei nepritarsite pasiūlymui, Lietuvai gresia milijoninės Europos Sąjungos sankcijos“ – aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuolat kartoja Seimo posėdžių salėje, baksnodamas į Europos Sąjungos direktyvas. Dažnas, išgirdęs kalbą apie baudas, net neįsigilinęs į pasiūlymo esmę ir ministro žodžių pagrįstumą ima ir balsuoja pagal frakcijos seniūno nykščio poziciją. Vėliau ginasi buvęs suklaidintas, mušasi į krūtinę ir prašo visuomenės atleidimo.

Tauta, žinoma, pagaili išrinktųjų, nes juk klysti žmogiška. Tačiau ne šį kartą. Tikiuosi, balsuojant dėl visuotinio automobilių taršos mokesčio Seimo nariai bus atlikę namų darbus ir sugebės pasakyti tvirtą „NE“ jau pirminėje įstatymo pateikimo stadijoje.

Pasakyti „NE“ šiam mokesčiui būtina, nes jis niekaip nėra susijęs su ekologija ir taršos mažinimu. Tai yra tiesiog turto arba automobilio naudotojo mokestis, mokamas už kiekvieną šalies teritorijoje registruotą automobilį, neatsižvelgiant į tai, ar jis bus išvarytas iš garažo, ar ne. Turi automobilį – mokėk!

Ministro prašau neklaidinti žmonių ir, prisidengiant taršos mažinimo tikslu, nesistengti įtikinti, kad planuojamas mokestis skirtas ne valstybės biudžeto skylių lopymui (prognozuojamas 3,1 proc. BVP viešųjų finansų deficitas), o aplinkos kokybės gerinimui. Be to, patekęs į bendrą katilą, tikėtina, bus panaudotas ne transporto taršos problemoms spręsti, o kokio Vyriausybės nario kabineto remontui ar neteisėtų migrantų nameliams pirkti.

Paskaičiuokim. Aš važinėju 2014 metų Skoda ir per pusmetį nuvažiavau per 20 tūkstančių kilometrų. Vasarą spaudžiu 130 km/h. Mano senjoras kaimynas važinėja 2004 metų Opel Vectra ir per metus nuvažiavo šiek tiek mažiau nei 1000 kilometrų. Daugiau 70 km/h jis nevažiuoja. Tai kuris labiau teršiame aplinką, ministre? Jei geriau pagalvotumėte, tai suprastumėte, kad naujesnės transporto priemonės paprastai nuvažiuoja daugiau nei senesnės transporto priemonės, kurios naudojamos mažiau, ir tai gali nusverti mažesnį jų išmetamų teršalų kiekį kilometrui.

Ministro logika tokia – kuo senesnis automobilis, tuo labiau jis teršia. Nesutinku. Kaip ir nesutinku, kad planuojamas įvesti mokestis būtų pavadintas automobilių taršos mokesčiu. Ministras Seimo posėdžių salėje ginasi, kad tautiečiai nevažinėja automobiliais už 800 eurų. Važinėja, ministre, važinėja. Važiuoja į 50 kilometrų į darbą, polikliniką, vaistinę, parduotuvę. Veža vaikus į mokyklą. Gal laikas aplankyti regioną? Tiesa, autobusai ten seniai nebevažiuoja...

Dešimties metų ir senesni automobiliai Lietuvoje sudaro net 82 proc. automobilių parko, kai tuo metu Europos Sąjungos vidurkis – 35 proc. Pusė jų – dyzeliniai. Bandau ministrui paaiškinti, kad per vienerius metus neįmanoma persodinti tautos į elektra varomas Teslas, nes gaunant 600 eurų atlyginimą ir mokant bankui už elektromobilį tektų gyventi pusbadžiu. Kokiame aruode tautai pasisemti eurų, ministre?

Kitas klausimas mokesčio iniciatoriams: kiek CO2 išmetama į aplinką, kol pagaminamas elektromobilis? O kaip gaminama elektra, kuria pakraunamos „netaršaus“ automobilio baterijos? Dėl skubių ir neapgalvotų sprendimų galima padidinti ŠESD ir NOx išmetimus, ypač jei elektromobilių pakrovimui bus naudojama ne žalioji energija, o energija, gaunama deginant kietąjį iškastinį kurą, atliekas ir kt. Kol kas su žaliąja energija visai prastai, bet svarbu ambicingi planai.

Vokietijos IFO instituto ekspertai 2019 metais atliko tyrimą ir palygino Tesla Model 3 CO2 pėdsaką su Mercedes 220d dyzelinio automobilio ir Mercedes C klasės modelio, konvertuoto iš benzino į suskystintas gamtines dujas (SGD), CO2 pėdsaką. Jų dėmesys buvo sutelktas į visą automobilių gyvavimo ciklą – nuo pirmosios suvirintos veržlės iki paskutinio automobilio nuvažiuoto kilometro. Buvo paskirtas 150 000 km gyvenimo ciklas.

Visa turima informacija apie gamybos metu, akumuliatorių ir degalų gamybos bei elektros energijos gamybos metu išmetamą CO2 parodė, kad elektromobilis Tesla 3 palieka didžiausią anglies pėdsaką iš visų trijų, atsižvelgiant į Vokietijos energijos derinį (balansą). Taigi buvo nustatyta, kad Tesla Model 3 gyvavimo ciklo anglies pėdsakas yra blogesnis nei panašaus dydžio Mercedes dyzelinio automobilio ir, kad EV nėra „jokia panacėja“ sprendžiant klimato kaitos problemas. Žinoma, labai norint galima įrodyti ir priešingą tiesą.

Automobilių taršos mokesčio iniciatoriaus – Simono Gentvilo – paklausiau, iš kur jis ėmė duomenis, kuriais vadovaujasi teigdamas, kad dyzeliniai automobiliai teršia labiau nei benzininiai. Neatsakė. Skaitau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto tyrėjų darbą apie atliktus bandymus su 2019–ųjų metu automobiliais. Tyrimai buvo atliekami su tokiais pat automobiliais ir tokio pat darbinio tūrio varikliais, tik vienas buvo dyzelinis, o kitas – benzininis. Matavimai atlikti automobiliams važiuojant trimis skirtingais greičiais: 50 km/val., 90 km/val. ir 120 km/val. Atsižvelgiant į tai, kad realiomis sąlygomis automobiliai turi greitėti lenkimų metu, važiuoja į įkalnes, įveikia posūkius, atliekant tyrimus jų apkrova buvo dirbtinai padidinta.

Paaiškėjo, kad dyzelinis variklis ne tik sudegina vidutiniškai 26 procentais mažiau degalų, bet dar ir į aplinką išmeta vidutiniškai 16 proc. mažiau CO2 nei benzininis variklis, lyginant energetinius ir ekologinius rodiklius varikliams funkcionuojant įprastuose režimuose. Kitų teršalų emisijos dėl efektyviai funkcionuojančių automobilių ekologinių sistemų yra neženklios.

Iš kur tas teiginys, kad dyzeliniai automobiliai išmeta daugiau CO2 nei benzininiai? Uždaviau klausimą ministrui Seimo salėje. Neatsakė. Gal kartais ministras yra paragintas kokių lobistų?

Apmokestinti automobilių savininkus turto mokesčiu šiuo metu ne laikas. Ne laikas ir kuro akcizų didinimui, nes kainos ir taip didėja nevaldomai.

CO2 išmetimų mažinimo programą siūlyčiau pirmiausia pradėti nuo:

1. Stambių pramonės įmonių taršių gamybinių procesų pertvarkos (10–ies didžiausių Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios išmeta į aplinką net 96 proc. viso Lietuvoje išmetamo CO2 kiekio pertvarkos);

2. Didžiausių prekybos centrų prekes vežančių sunkvežimių su keliasdešimties metrų ilgio priekabomis apmokestinimo taršos mokesčiu (pastarieji per parą nuvažiuoja tūkstančius kilometrų susimokėję vos 11 eurų kelių naudojimo mokestį);

3. Viešojo transporto keitimo į ekologiškesnį ir patogios, lengvai prieinamos pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūros tiek miestuose, tiek regionuose įrengimo;

4. Savivaldybių subsidijavimo, kad bent jau didžiuosiuose miestuose visuomeninis transportas būtų nemokamas;

5. Subsidijų gyventojams didinimo, skatinant seną transporto priemonę keisti nauja ir mažiau taršia.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt