Pozicija

2021.10.23 08:00

Reda Jureliavičiūtė, Rugilė Butkevičiūtė. Kilni / misija / neįmanoma

Reda Jureliavičiūtė, Asociacijos „Lygiai“ direktorė, Rugilė Butkevičiūtė, Moterų informacijos centro programų vadovė2021.10.23 08:00

Surogacija neretai pateikiama tiesiog kaip galimybė poroms susilaukti vaikų, taip pat galimybė vaisingoms moterims padėti tokioms poroms ir patirti altruizmo teikiamą džiaugsmą. Šalyse, kuriose komercinė surogacija yra legali, prie šių argumentų pridedama ir finansinė nauda būsimoms surogatinėms motinoms. Tačiau toks šio fenomeno vaizdas nėra visai tikslus, jame trūksta daug niuansų, o šiame tekste apžvelgiama tik keletas svarbių perspektyvų, kurios neretai lieka nepaminėtos. 

Komercinė surogatinė motinystė daugumoje Europos šalių yra draudžiama arba nėra aiškiai reglamentuojama. Tema kelia daug nesutarimų ir diskusijų. Surogacija neretai prilyginama dar vienai iš moderniosios vergovės formų, kuri dažniausiai klesti skurdžiose, ekonomiškai nestabiliose šalyse, o ypač tų šalių skurdžiausiuose regionuose.

Toks kito asmens net ir trumpą laiko tarpą trunkantis kontroliavimas (mitybos, sporto–poilsio režimo, seksualinio gyvenimo ir t.t.) ir naudojimasis jo pažeidžiamumu, taip pat vaiko, kaip daikto, įsigijimas (už piniginį atlygį ar kompensaciją, kurių gali būti įvairių), labai primena ir neretai yra lyginamas su prekyba žmonėmis.

Net ir šalyse, įteisinusiose altruistinę surogaciją, pvz. D. Britanijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Portugalijoje ir Čekijoje, nėra draudžiamos kompensacijos, kurios kartais gerokai viršija numatytus sveikatos paslaugų įkainius. Vokietija ir Prancūzija šį reiškinį griežtai pasmerkė, o Ispanija, iki šiol neturėjusi aiškios pozicijos, ruošia įstatymą, surogaciją uždrausiantį artimiausiu metu.

Europos Sąjungos Parlamentas 2015 metais paskelbė smerkiantis surogaciją kaip moteris žeminantį reiškinį, kuris moters kūną ir jo reprodukcines funkcijas paverčia prekėmis. Tačiau ir Europoje esama šalių, kuriose komercinė surogatinė motinystė visiškai legali ir populiarėja – tai Rusija, Baltarusija, Ukraina.

Surogatinė motinystė retai būna visiškai savanoriška. Nedaugelis mėgaujasi, didžiuojasi, nebijo su šiuo pasirinkimu susijusių rizikų ir gali bet kada pakeisti savo sprendimą. Moters kūnas, nors ir laikinai, tampa nebe jos, o su galimomis fizinėmis, emocinėmis ar psichologinėmis pasekmėmis susiduria ir dėl jų kenčia būtent ji.

JAV buvo atliktas tyrimas, lyginantis surogatinį ir nesurogatinį nėštumą. Jo rezultatai parodė, kad surogatinis nėštumas buvo rizikingesnis, grėsė didesnė preeklampsijos tikimybė ir kraujospūdžio problemos. Taip pat buvo nustatyta 4 kartus didesnė Cezario pjūvio tikimybė ir didesnė tikimybė susirgti pogimdymine depresija. Negana to, buvo pastebėta ir didesnė tikimybė vaikui gimti neišnešiotam.

Kalbant apie surogaciją reikėtų nepamiršti, kad tai nėra paprasta donorystė ar kūno skolinimas. Ji susijusi ne tik su donoru ir donorystę priimančiu asmeniu/–imis, bet ir su dar vienu žmogumi, kurio likimas tiesiogiai priklauso nuo šių mainų, tačiau jame jis dalyvauja ne kaip lygiavertis altruistinį ar komercinį pasirinkimą darantis asmuo.

Sprendimas priklauso ne nuo vaiko ir net ne nuo jį nešiojančios moters. Surogacijos atveju, netgi numatant galimybę surogatinei motinai persigalvoti (neįvykdyti įsipareigojimų), ji dažniausiai privalo sumokėti piniginę kompensaciją būsimiesiems tėvams, kuriai tiesiog neturi lėšų, todėl toks scenarijus tampa „neįmanoma misija“.

Sprendimo atšaukimo galimybę, kaip vieną iš rizikos faktorių, pripažįsta ir įvardija netgi surogacijos paslaugas teikiančios įstaigos. Taip gali nutikti, nes vaiko ir mamos ryšys gali užsimegzti anksti, o nėštumo metu veikia įvairūs biologiniai faktoriai ir mechanizmai, dėl kurių vaikelio besilaukianti moteris pasiruošia jo atėjimui. Tad toks atsiskyrimas, net ir deramai pasiruošus, gali turėti stiprių emocinių ir psichologinių pasekmių.

Ne mažesnį stresą dėl atskyrimo nuo motinos patiria kūdikiai. Jie yra perduodami paslaugą perkančiai porai, todėl tampa prekėmis, jų nuosavybe. Būtent dėl šios nuosavybės sampratos dažniausiai pasirenkama surogatinė motinystė, o ne įvaikinimas ar globa.

Nors surogacija dauguma atveju yra reguliuojama įstatymais, rizika, kad nutiks kažkas nenumatyto ar dėl ko nebuvo susitarta, išlieka. Pavyzdžiui, pasitaiko, kad paslaugą perkantys asmenys dėl žinomų ar nežinomų priežasčių persigalvoja ir vaikelio pasiimti nebenori. Taip nutiko garsioje baby Gammy istorijoje, kuomet surogatinei motinai pagimdžius dvynukus – Gammy ir jo sesę Pipah – paaiškėjo, kad berniukas Gammy gimė su Dauno sindromu. Tai sužinoję būsimieji įtėviai nutarė jį palikti ir namo į Australiją parsivežti tik jo sveikąją sesę dvynę Pipah…

Surogatinės motinystės tema pandemijos metu taip pat sulaukė naujų iššūkių. Uždraudus tarptautines keliones, surogatinės motinos yra priverstos rūpintis gimusiais kūdikiais, o tai reiškia dar didesnę tikimybę prisirišti tiek joms, tiek kūdikiams, ir atsiskyrimo atveju patirti dar daugiau nerimo ir kitų emocinių sunkumų.

Kitais atvejais, tėvams negalint atsiimti kūdikio, jis gali būti paliekamas globos institucijose. Pandemijos įkarštyje pasaulį apskriejo nuotraukos iš Ukrainos, kur vienoje viešbučio patalpoje buvo prižiūrimi penkiasdešimt surogatinių motinų pagimdytų naujagimių.

Keista, kad Lietuvoje pradėjus kalbėti apie altruistinės surogatinės motinystės idėją, viešojoje erdvėje girdime daugiausiai pozityvų naratyvą apie „kilnią misiją“, „pagalbą ir paramą“ bei „bendrąjį gėrį“ – bet kokia kaina gausinti Lietuvos gyventojų gretas.

Kitas populiarus požiūris yra tai, kad surogacija – tai labai jautri tema, reikalaujanti diskusijų, bet vėlgi tik puse lūpų užsimenama apie realią grėsmę surogatinės motinos ir vaiko fizinei bei emocinei sveikatai.

Taigi kieno atžvilgiu ši tema yra jautri? Kodėl viskas, kas susiję su moterų kūnais, vis dar laikoma minų lauku, per kurį reikia vaikščioti atsargiai?

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt