Pozicija

2021.10.20 11:29

Gintarė Skaistė. Galimybių biudžetas

Gintarė Skaistė, finansų ministrė2021.10.20 11:29

Ne veltui sakoma, kad po juodžiausios audros visuomet ateina šviesi diena. Ko jau ko, bet audringų bangavimų pastaruoju metu mūsuose tikrai netrūko. Pirmieji naujos Vyriausybės metai buvo paženklinti ne tik COVID–19 pandemijos, bet ir kaimyninio Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuota hibridine – neteisėtų migrantų antplūdžio – ataka prieš Lietuvą. Visgi, nepaisant sudėtingo laikotarpio ir išliekančio neapibrėžtumo, susidariusi ekonominė situacija leidžia ne tik priimti sprendimus dėl ekstremaliųjų situacijų suvaldymo, bet ir išnaudoti galimybes spręsti įsisenėjusias struktūrines problemas. 

Keturios prioritetinės finansavimo kryptys. Formuojant valstybės biudžetą, visuomet reikia balansuoti tarp norų ir galimybių, išskiriant konkrečius politinius prioritetus. Savo ruožtu, mes Vyriausybės programoje įsipareigojome kiekvienam Lietuvos gyventojui užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, taip pat pasirūpinti valstybės saugumu, efektyviu valstybės funkcionavimu ir reikiamų pokyčių įgyvendinimu. Atliepiant šiuos siekius, parengėme svarbiausią ateinančių metų dokumentą, kurį būtų galima vadinti – galimybių biudžetu. Jame išskyrėme ir keturias esmines pokyčių kryptis:

1. Valstybės saugumas. Atsižvelgiant į ilgametes geopolitines įtampas ir iškylančius naujus iššūkius, turime neprarasti budrumo. Todėl 2022 m. biudžeto projekte siūlome ir toliau didinti finansavimą krašto apsaugai, skirti lėšas fizinio barjero su Baltarusija statybos užbaigimui, COVID-19 pandemijos suvaldymui.

Atsižvelgiant į politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl krašto apsaugos pajėgumų stiprinimo, – iki 2,05 proc. nuo BVP (128 mln. eurų) didinami asignavimai krašto apsaugai. Taip judėsime link susitarimo įgyvendinimo ir viršysime mūsų tarptautinių įsipareigojimų normatyvą.

Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatėme per 100 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – dar 4 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti (apie 26 mln. eurų) skirs tiesiogiai Europos Sąjunga. Šie sprendimai leis užbaigti fizinio barjero statybą pasienyje su Baltarusija jau 2022 metų viduryje.

Saugumo poreikiams dėl Astravo atominės elektrinės numatyta dar beveik 18 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų.

Valstybės saugumą suprantame plačiau nei krašto apsauga. Tai ir atsparumas kylančioms civilinėms grėsmėms, pvz. koronaviruso pandemija. Ir nors įsibėgėjusi vakcinacija bei kitos šios Vyriausybės taikytos priemonės padėjo suvaldyti dar praėjusiais metais dramatiška atrodžiusia padėtį, karas dar nelaimėtas. Todėl koronaviruso pandemijos padariniams šalinti ir vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais Vyriausybės rezerve kitąmet numatėme per 300 mln. eurų.

2. Galimybės tvariai augti ir tobulėti. ES investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų:

• 470 mln. eurų numatyti mokslui, verslui ir inovacijoms – iš kurių dalis bus skirta inovacijų fondui startuoliams, bendriems verslo ir mokslo projektams.

• 366 mln. eurų numatyti žaliajai pertvarkai, iš kurių dalis skirta daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui.

• 349 mln. eurų bus skiriami švietimui ir kultūrai – numatyta finansuoti Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimą, skaitmeninę švietimo transformaciją (EdTech).

• 180 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų bus skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimui. Bendrai su valstybės biudžeto dalimi, asignavimai MTEP sudarys per 300 mln. eurų.

• 110 mln. eurų skirti skaitmeninei transformacijai – duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui.

Nacionalinio susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui 2022 m. biudžete, neįskaitant ES lėšų, papildomai bus skirta 229 mln. eurų. Iš kurių didžioji dalis – beveik 130 mln. eurų – mokytojų, dėstytojų ir kitų švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui. Nuo sausio 1 dienos mokytojų ir dėstytojų atlyginimai augs vidutiniškai 10 proc., tai yra sparčiau, nei kitais metais prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio augimas.

Taip pas bus skiriamos papildomos lėšos švietimo pagalbai, mokslo ir studijų finansavimui, ikimokyklinio ugdymo programai, kultūros turinio, meno formų ir kūrybiškumą skatinančių metodų integravimui į formalųjį švietimą, paskatoms rinktis mokytojo profesiją bei švietimo skaitmenizacijai.

3. Žmonių pajamų didinimas. Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūlome nuo 2022 m. pradžios minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) didinti iki 730 eurų, o maksimaliai taikytiną neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų, tuo pačiu koreguojant taikymo formulę ir instrumentą padarant tikslingesniu. Dėl šių pakeitimų, apčiuopiamą naudą pajustų trys ketvirtadaliai Lietuvos dirbančiųjų, šiuo metu uždirbančių iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD didėtų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų, priklausomai nuo neįgalumo/darbingumo lygio. Visi šie planuojami NPD pakeitimai valstybės biudžetui „kainuos“ per 74 milijonus eurų. Labai svarbu, kad tiek MMA, tiek NPD didinimas augins dirbančiųjų pajamas „į rankas“, savo ruožtu tai didins paskatas grįžti į darbo rinką.

Priimti sprendimai ir dėl viešojo sektoriaus konkurencingumo didinimo. Ateinančių metų biudžete 86 mln. eurų papildomai skiriami, šių darbuotojų atlyginimą lemiančio, bazinio dydžio auginimui 4 eurais. O išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo MMA, mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta per 27 mln. eurų.

Papildomi sprendimai daromi ir dėl atskirų sektorių darbuotojų spartesnio atlyginimų didinimo. Medikų darbo užmokesčio fondo didinimui esame numatę skirti 132 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atlyginimams – 43 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimui skirsime 13,5 mln. eurų, o socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimams – beveik 12 mln. eurų.

4. Skurdo rizikos mažinimas. Europos Komisija savo rekomendacijose Lietuvai jau eilę metų išskiria kelias sistemines problemas. Viena iš jų – kritinį lygį pasiekęs skurdo ir pajamų nelygybės lygis. 2019 metais Lietuvos skurdo rizikos rodiklis buvo 20,9 proc. Bendrame paveiksle išsiskiria senatvės pensininkų, ypač vienišų, situacija.

Atsižvelgiant į tai, padidintas dėmesys skiriamas pensininkų ir neįgaliųjų pajamų didinimui. Priėmus papildomus sprendimus dėl spartesnio pensijų indeksavimo, vidutinė senatvės pensija didės apie 50 eurų, o vieniši pagyvenę ir neįgalūs asmenys taip pat gaus specialią kasmėnesinę 32 eurų išmoką. Bendrai, pensijų didinimui skirta daugiau nei pusė milijardo eurų.

Be pensijinio amžiaus žmonių, dar viena socialinė grupė, kuri su skurdo rizika susiduria daugiau, nei kitos – neįgalieji. Todėl įvairioms socialinėms paslaugos asmenims su negalia, jų aktyviai socialinei integracijai bei šalpos pensijų didinimui, turinčių tiesioginę įtaką neįgaliųjų pajamoms, numatėme per 32 mln. eurų. Kitoms papildomoms socialinėms reikmėms skirsime per 170 mln. eurų.

Papildomos geros žinios biudžete

Būsimame 2022 m. biudžete matome, jog reikšmingai auga ir savivaldybių pajamos. Lyginant su šiais metais, 2022–aisiais numatomas ženklus savivaldybių biudžetų augimas – 514,5 mln. eurų arba 13,7 proc. Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 355,4 mln. eurų (15,7 proc.), valstybės biudžeto skiriamos dotacijos – 159,1 mln. eurų (10,6 proc.).

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir mažės nuo šiais metais numatomo 4,4 deficito. O valdžios sektoriaus skolos lygis stabilizuosis 45–47 proc. nuo BVP intervale. Tai leidžia tikėtis, kad nuo 2023 metų vėl išsijungus krizės metu įvestai Stabilumo ir augimo pakto išimčiai, gebėsime sklandžiai grįžti prie fiskalinio tvarumo ir optimalaus valdžios sektoriaus skolos lygio.

Šis valstybės biudžetas ne tik atliepia fundamentalius saugumo iššūkius, prisideda prie ekonomikos transformacijos, bet ir taikliai sprendžia įsisenėjusias problemas sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo srityse. Neabejoju, kad priėmę šį dokumentą prisidėsime prie mūsų šalies galimybių išnaudojimo tvariam ir sparčiam augimui.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt