Pozicija

2021.09.27 08:00

Arminas Lydeka. Pagalbinis apvaisinimas – metas išgirsti ir pacientų lūkesčius

Arminas Lydeka, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys2021.09.27 08:00

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo tema patenka į tą grupę klausimų, kuomet dažnai skamba išankstinė, įsitikinimais, o ne įrodymais, grįsta neigiama nuomonė arba siūloma nesiimti jokių veiksmų, motyvuojant, kad būtinos „platesnės diskusijos“. Tačiau diskusijos ir lieka diskusijomis, kurios tik dar kartą „užšaldo“ šį jautrų klausimą.

Nesu linkęs pritarti tokiai nuostatai – kai klausimas liečia asmens sveikatą, ir ypatingai tokią svarbią ne tik kiekvieno asmens gyvenimui, bet ir visos visuomenės raidai – pagalbą susilaukti vaikų. Sprendimai turi būti priimami laiku, netrypčiojant vietoje, remiantis patvirtintomis praktikomis, įsiklausant į specialistų argumentus ir skatinant mokslo bei pažangių tyrimų ir gydymo metodų įgyvendinimą.

Pagaliau Seime atsirado politinės valios paliesti šį jautrų – pagalbinio apvaisinimo, klausimą, todėl kartu su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte–Nielsen šiandien įregistravome įstatyminius pakeitimus. Nors liberalai jau seniai kelią šią problemą, paruošėme naują pasiūlymų redakciją, kuria teikiamos įstatymo pataisos yra nukreiptos tobulinti nustatytų pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimo įgyvendinimo sąlygas, būdus, tvarką, labiau užtikrintų asmenų, kuriems atliekamas pagalbinis apvaisinimas ar vaisingumo išsaugojimo procedūros, teisių įgyvendinimą.

Visų pirma, šiuo metu viena didžiausių iškylančių problemų, reikalaujanti neatidėliotinų korekcijų – įstatymų tvarka įteisintas „amžinas“ embrionų saugojimas. Tai ne tik neatitinka gerosios klinikinės praktikos, medicininių rekomendacijų, kelia praktinių rūpesčių, bet kertasi ir su žmogaus teisėmis. Todėl siūlome įteisinti terminuotą laikotarpį, kuris, pirmine ekspertų nuomone, galėtų būti apie 10 metų.

Antra, siūlome įteisinti vaisingumo išsaugojimo procedūrų atlikimą jaunesniems nei 14 metų asmenims, sergantiems onkologinėmis ir retomis ligomis. Mano nuomone – tai vienas iš svarbiausių punktų. Praktinė šio siūlymo pusė yra labai paprasta: pavyzdžiui, įsivaizduokite, jei Jūsų trylikametė dukra susirgo vėžiu, kurio gydymui būtina chemoterapija ar kitas intensyvus gydymas ir dėl sparčios onkologinių ligų gydymo pažangos yra labai didelė tikimybė, kad Jūsų dukra pasveiks, bet tuo pačiu atsiranda labai didelė tikimybė, kad dėl onkologinės ligos ar gauto gydymo ateityje ji bus nevaisinga ir negalės susilaukti vaikų. Tokiais atvejais visame pasaulyje, nepriklausomai nuo paciento amžiaus, yra atliekamas lytinių ląstelių bei reprodukcinių audinių paėmimas ir saugojimas, kad išgijus, ateityje liktų galimybė susilaukti vaikų. Deja, dabar Lietuvoje minėtai trylikametei mergaitei tokios pagalbos suteikti nėra jokių galimybių dėl reikalingų įstatymų nebuvimo.

Reiktų pabrėžti, kad šios iškeltos problemos skatina ir vadinamąjį „reprodukcinį turizmą“, kuomet atitinkamoms procedūroms atlikti asmenys vyksta į kitą (palankesnį reglamentavimą siūlančią) šalį. Tačiau, toks „turizmas“ automatiškai sukelia nelygybės problemą, nes ne visi asmenys gali sau leisti atlikti procedūras užsienyje ir yra priversti imtis prastesnių sveikatos priežiūros alternatyvų. Kartu tai kelia klausimų net ir dėl asmens Konstitucinių teisių, užtikrinančių medicinos pagalbą ir paslaugas žmogui susirgus, įgyvendinimo.

Be abejo, reglamentavimas skirtingose šalyse yra pakankamai nevienodas, tačiau Lietuva iki šiol išlieka viena didžiausius ribojimus taikančių šalių pasauliniame kontekste. Juo labiau, kad šie ribojimai neatitinka tarptautinių ir nacionalinių diagnostikos bei gydymo rekomendacijų, apibrėžiančių medicinos paslaugų teikimą tiek vaisingumo sutrikimų turintiems, tiek vaisingumo išsaugojimo siekiantiems asmenims.

Norime, kad mūsų šalies pacientams čia, Lietuvoje, būtų sudarytos sąlygos pasinaudoti pažangios medicinos galimybėmis, todėl tai neišvengiamai paliečia finansavimo klausimus. Absoliuti dauguma Europos ir kitų valstybių siūlo vienokias ar kitokias valstybinio finansavimo schemas asmenims, kurie dėl sveikatos priežasčių nusprendžia atlikti pagalbinio apvaisinimo ar vaisingumo išsaugojimo medicinines procedūras.

Vis dėlto, greta valstybinių tokio pobūdžio paslaugų, beveik visose valstybėse egzistuoja ir privati atitinkamų paslaugų teikimo rinka, kurioje kainos gerokai skiriasi, priklausomai nuo valstybės, todėl yra sunkiai objektyviai tarpusavyje palyginamos.

Manau, kad finansavimo klausimai yra tik detalės, kurioms visuomet galima rasti sprendimą. Svarbiau sutarti dėl pagrindinių principų ir, tikiu, Lietuva tam jau pribrendo. Pagalbinio apvaisinimo temoje neturi būti jokių ideologinių perversmų, tik siekis laiku ir efektyviai pasitelkti naujausias medicinos diagnostikos ir gydymo galimybes, kurios padėtų kuo daugiau žmonių įveikti nevaisingumą, sėkmingai pastoti ir susilaukti vaikų.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt