Pozicija

2021.09.20 14:38

Andrius Navickas. Ką šiandien reiškia būti šeimos pusėje?

Andrius Navickas, Seimo TS–LKD frakcijos narys2021.09.20 14:38

Gyvename valstybėje, kurioje rengiami trankūs Šeimos gynimo maršai, prielankumo šeimai užrašai regimi įvairiose akcijose. Tuo pat metu jau kurį laiką esame „lyderiai“ pagal skyrybas, daug vaikų gimsta formaliais saitais nesusijusiose sąjungose, smurtas artimoje aplinkoje išlieka lėtiniu „virusu“. Taip pat negali nejaudinti demografinės tendencijos – visuomenė sparčiai sensta – jei nedidės gimstamumas, sunyksime kaip tauta.  Garbaus amžiaus sulaukusių tėvų slauga tampa sudėtingu iššūkiu dažnai šeimai.

Ką tokioje situacijoje reiškia iš tiesų būti šeimos pusėje, o kas tėra deklaratyvios kalbos, kurios niekaip nepadeda realioms Lietuvos šeimoms?

Šeima yra dovana

Privalome labai aiškiai pripažinti, kad darni šeima yra neįkainojama dovana tiek visiems jos nariams, tiek pačiai valstybei. Tačiau kai šeimoje darną pakeičia toksiški santykiai ar net smurtas, ji tampa nebe dovana, o prakeiksmu. Atrodytų, ar gali būti saugesnė ir harmoningesnė aplinka nei mūsų pačių namai?

Deja, turime nenuginčijamus faktus apie tai, kiek kartų ginti skriaudžiamo šeimos nario vyksta policija ar socialiniai darbuotojai. Teko sugriežtinti vaiko teises ginantį įstatymą, jog nebeliktų kraupių pranešimų apie girtaujančių ar pykčio nevaldančių artimųjų nužudytus vaikus. Deja, labai dažnai tarpusavyje smurtauja ir suaugę šeimos nariai.

Labai svarbu, kai kalbame apie šeimą, kalbėti apie realius žmones, su savo gebėjimais, tikslais ir silpnybėmis, o ne apie abstrakčią idealią šeimą, kurią nuo kažko privalome apginti.

Prieš dvidešimt septynerius metus susituokiau. Kartu su žmona užauginome dukrą. Norėjome daugiau vaikelių, tačiau Viešpats nusprendė, kad mums dera auginti vienturtę. Tikrai nemanau, kad esu tobulas vyras, tėvas, sūnus. Stengiuosi pripažinti savo klaidas ir iš jų mokytis. Stengiuosi nereikalauti, kad visi aplinkui elgtųsi taip, kaip man patogiau. Galiu pasidžiaugti, jog man šeima yra jaukiausia ir saugiausia aplinka, į kurią visada skubu grįžti. Tačiau ar tai reiškia, kad esu kuo nors geresnis už kitus? Ar galiu smerkti tuos, kurių santykiai šeimoje patyrė bankrotą – skyrybas? Nesiruošiu taip pat aiškinti, ką ir su kuo kiti žmonės turi veikti savo miegamuosiuose.

Įdėmiai apsidairykime ir pamatysime nuostabių žmonių, išaugusių labai sudėtingoje aplinkoje, taip pat ne vieną pavyzdį, kai labai gerbiamoje šeimoje užaugę vaikai nueina klystkeliais. Akivaizdu, kad šeima yra ne vienintelis veiksnys, kuris veikia mūsų elgesį. Kita vertus, ji tikra dovana ir vienas svarbiausių valstybės paramos šeimai politikos uždavinių – padėti šeimoms išlaikyti darną ir augti santykiuose.

Pagrindiniai Lietuvos šeimų išbandymai

Įvertinkime išorines ir vidines grėsmes Lietuvos šeimoms, tada galėsime siūlyti veiksmingiausias jų prevencijos priemones.

Ar lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas gali tapti grėsme šeimų darnai? Neturiu tiek vaizduotės, jog galėčiau sugalvoti, kaip tai galėtų atsitikti. Beje, kai kalbama apie partnerystę, dažnai pamirštama, kad ji ypatingai svarbi tiems tūkstančiams vaikų, kuriuos augina poros, nusprendusios, kad nenori tuoktis. Partnerystės įteisinimas, tikėtina, atrodytų mažiau įpareigojantis, bet padėtų sukurti saugesnį santykių reglamentavimą.

Tai, kad kas antra santuoka Lietuvoje baigiasi skyrybomis, yra svarbus perspėjimas, kad pagalbos įveikti santykių sunkumus reikia dažnai šeimai. Pavyzdžiui, svarbu sudaryti geresnes sąlygas tėvams, auginantiems vaikus, derinti vaikų auginimą ir profesinę veiklą. Tikrai nemanau, kad 21 amžiuje dera radikaliai rinktis tarp darbo ir šeimos. Svarbu, jog tėvystės atostogose esanti mama ar tėtis, jei tik pageidauja, turėtų galimybę neprarasti turėtų kompetencijų ar net galėtų ugdyti naujas, panaudojus nuotolines mokymo priemones.

Kalbant apie šeimas, turėtume kalbėti mažiausiai apie tris kartas, kurios viena kitą papildo. Yra tėvai, vaikai, taip pat seneliai. Itin svarbu sudaryti palankesnes sąlygas šeimai rūpintis garbingo amžiaus ar ligotais nariais. Dar svarbiau pertvarkyti socialinę ir medicinos pagalbą taip, jog kiekviena šeima, prireikus, galėtų gauti kokybiškas slaugos paslaugas namuose.

Tai, kad šiuolaikinė medicina sugebėjo padidinti vidutinę gyvenimo trukmę, yra pozityvu. Tačiau visuomenės „senėjimas“ yra sudėtinga socialinė problema, nes sistema veikia solidarumo principu, kai pensijos, socialinės išmokos mokamos iš mokesčių, kuriuos mokas dirbantys asmenys. Svarbiausia šios problemos priežastis – demografinė tendencija ne tik Lietuvoje, bet ir visuose Vakaruose, auginti vis mažiau vaikų.

Kiekvieno vaiko gimimas yra didžiulis džiaugsmas, bet kartu ir iššūkis tėvams. Vaikas reikalauja dėmesio, tačiau taip pat didėja ir šeimos išlaidos. Jas, bent iš dalies, siekiama kompensuoti valstybės skiriamais vaiko pinigais. Tačiau tai tik viena iš priemonių. Ne mažiau svarbu, jog būtų išvystyta visa vaiko auginimui, priežiūrai ir ugdymui būtina infrastruktūra. Pradedant ikimokyklinėmis ugdymo įstaigomis, kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat tokia švietimo sistema, kurioje vaikas jaustųsi saugus, motyvuotas mokytis ir galėtų išskleisti savo talentus.

Visos minėtos priemonės yra susijusios su šeimai palankios aplinkos bei infrastruktūros kūrimu. Tačiau, akivaizdu, kad turime atkreipti dėmesį ir į įtampas, kurios šeimos narių santykiuose kyla dėl streso, nepakankamų brandaus bendravimo įgūdžių ar nežinojimo, kaip reaguoti į vaikų raidos ypatumus ir dalies vaikų specialiuosius poreikius.

Labai svarbu, jog visus tėvus pasiektų žinia, kad kreiptis psichologo pagalbos nėra pralaimėjimas ar silpnybė. Tai išmintinga drąsa. Gyvename streso, naujų iššūkių, sunkių dilemų pasaulyje ir pokalbiai su profesionaliu psichologu ar psichoterapeutu gali padėti užkirsti kelią destruktyviam elgesiui ar užkirsti kelią skaudžias pasekmes turinčių problemų augimui.

Taip pat svarbu, jog kiekvienas vaikas yra unikalus ir dalis vaikų turi specialius poreikius, kurie reikalauja didesnės aplinkinių kantrybės, pačiam vaikui ir jo šeimai reikia pagalbos darniai būti su bendraamžiais. Kuo anksčiau tokie poreikiai atskleidžiami – tai specialistui padaryti daug kartų paprasčiau, nei tėvams – tuo lengviau padėti tokiam vaikui.

Tiesa, yra ir kita problema – profesionalių specialistų trūksta. Todėl svarbu, kad Sveikatos apsaugos ministerija vienu iš prioritetų įsivardino medicinos psichologų rengimą ir psichologinių paslaugų priėmimo didinimą.

Specifiniai iššūkiai

Šiame tekste bandau pateikti bendrą eskizą, nesigilindamas į detales, nes kiekvienai jų galima būtų skirti bent po kelis tekstus. Pavyzdžiui, priklausomybių ligos, kurios sukelia audrą visoje šeimoje. Prie jau „tradicinių“ alkoholizmo, narkomanijos, kompulsyvaus lošimo prisideda tikra priklausomybės nuo ekranų epidemija. Su ja kovoti labai sunku, nes nuotolinis darbas, mokymas daug kam teko būtinybė ir labai sunku aiškiai įvertinti, kada kompiuteris ar mobilus telefonas yra žmogaus įrankis, o kada – atvirkščiai.

Džiaugiuosi, kad vis daugiau dėmesio galime skirti šeimoms, kuriose yra įvairias negalias turintys nariai. Siekiama, kad ne tik didmiesčiuose, bet visoje Lietuvoje infrastruktūra būtų pritaikyta negalią turintiems asmenims. Mokyklose situaciją turėtų keisti įtraukiojo mokslo programa ir asmeninio asistento pareigybės įvedimas. Tačiau visavertės negalią turinčių asmenų integracijos srityje dar tikrai yra daug ką nuveikti.

Kalbant apie psichologinę ir socialinę pagalbą šeimoms, ypatingai turėtume pasitempti, reaguojant į šeimų, auginančių paauglius, iššūkius. Specialistų tvirtinimu, labai svarbi pagalba tokioms šeimoms – tokios infrastruktūros, kuri leistų paaugliams saugiai panaudoti susikaupusią fizinę energiją, plėtoti aktyvius socialinius santykius, sukūrimas.

Na, ir dar viena opi problema, ypač jaunoms šeimoms – savojo būsto įsigijimas. Jau kurį laiką veikia įstatymai, kurie per lengvatinius kreditus bando paskatinti jaunas šeimas apsigyventi regionuose. Tačiau tokio pobūdžio paramos šeimai ir regionų stiprinimo derinys bus veiksmingas tik tada, kai jauni tėvai bus tikri, kad jų vaikas gaus kokybišką išsilavinimą, prireikus bus prieinamos kokybiškos medicinos ir socialinės paslaugos.

Palanki Lietuvos šeimoms politika

Kiekviena šeima – tai įvairius poreikius ir siekius turinčių asmenų bendruomenė. Šeimos gerovė labai priklauso ir nuo to, ar suaugę jos nariai turi mėgstamą darbą, už kurį gauna tokį atlyginimą, kuris leidžia šeimai oriai gyventi. „Vaiko pinigai“ bus reali investicija į vaikų gerovę tik tada, kai tėvams nereiks jų leisti korepetitoriams, susisiekimo išlaidoms su toli nuo namų esančiomis ugdymo bei sveikatos apsaugos įstaigomis.

Papildomų laisvų dienų įteisinimas tėvams taip pat kyla iš noro sudaryti kuo palankesnes sąlygas kokybiškam tėvų bendravimui su vaikais. Bendras laikas kartu yra būtina darnios šeimos sąlyga. Tikiu, kad šeimas gali sustiprinti ir tai, jog mokyklose didesnis dėmesys bus skiriamas socialiniam–emociniam mokinių ugdymui. Taip pat nemažai investuojama į mokymosi viso gyvenimo programas. Tėvystė yra labai sunkus ir atsakingas darbas ir tikrai sveikintina, kai tėvai ieško žinių, knygų, kursų, stengdamiesi būti geresni tėvai.

Viltingai nuteikia tai, kad skirtingos Lietuvos ministerijos pripažino, jog kokybiška šeimos politika reikalauja išmintingo bendradarbiavimo ir negali būti vien tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rūpestis. Taip pat vis daugiau Lietuvos žmonių įsisąmonina, kad sveika gyvensena, aplinką tausojantis gyvenimo būdas taip pat prisideda prie darnos šeimoje.

Pripažįstu, kad ši tekstą paskatino parašyti tas triukšmas, kurį sukėlė „maršistai“, tvirtinantys, kad neleis skriausti šeimų. Visiškai sutinku su jais, kad šeima yra labai svarbi dovana, jog ją reikią puoselėti ir valstybė turėtų vykdyti šeimoms palankią politiką. Tačiau, kai maršų aktyvistai pradeda vardinti grėsmes ir išsako savo poziciją, tegaliu atsakyti – nesate šeimų pusėje, bet svarbų klausimą bandote paversti trąša savo politiniams reitingams.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt