Pozicija

2021.09.08 10:54

Andrius Kubilius. „Rinkimai“ Rusijoje: ko bijo Putinas?

Andrius Kubilius, Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas2021.09.08 10:54

Po dviejų savaičių, rugsėjo 17–19 dienomis, Rusijoje vyks Dūmos „rinkimai“. Šį terminą tenka rašyti kabutėse, nes, be abejo, Rusijoje nebus tokių rinkimų, kokius turėti mes Lietuvoje, Vakaruose esame įpratę.

Putinas yra geras Lukašenkos mokinys: pastarasis prezidentinių rinkimų rezultatus „pavogė“ jau po to, kai jie įvyko ir kai paaiškėjo, kad A. Lukašenka pralaimėjo Sviatlanai Cichanouskajai. Putinas rinkimų rezultatus „vagia“ iš anksto, todėl Dūmos rinkimuose galėję konkuruoti kandidatai iš opozicijos yra arba įkalinti kalėjimuose (Aleksejus Navalnas ir daugelis jo bendražygių), arba tiesiog neįregistruoti kandidatais, išvadinant juos „užsienio agentais“ ar „ekstremistais“.

Opozicinė spauda ir visuomeninės organizacijos taip pat yra persekiojamos, Kremliui labai stengiantis Rusijoje sukurti baimės, valdžios brutalumo atmosferą, taip iš anksto siunčiant signalą, kad valdžia nesitaikstys su jokiais porinkiminiais protestais.

Akivaizdu, kad po praįjusių metų rinkimų Baltarusijoje Putinas yra gerokai išsigandęs dėl to, kad kas nors panašaus gali įvykti ir Rusijoje.

Todėl Kremlius apsidraudžia ir persidraudžia: kandidatų vienmandatėse apygardose sąrašai yra išvalyti nuo bet kokių galimų konkurentų. Net ir kai kurių komunistų kandidatų neįregistravo. Balsuojama bus net 3 dienas, kad jokie stebėtojai negalėtų tinkamai sukontroliuoti balsavimo sąžiningumo, prieš A. Navalno „protingo balsavimo“ iniciatyvą kovojama taip, kad teismas netgi uždraudė internetinėje paieškoje vartoti šiuos 2 žodžius.

Tokiomis persekiojimo sąlygomis vykstantys rinkimai tarptautinės bendruomenės negali būti pripažinti teisėtais, todėl jie yra svarbūs ne tiek savo galutiniais rezultatais, kuriuos jau šiandien „paišo“ Kremlius, bet tuo, kokių ilgalaikių procesų užuomazgas pamatysime jau šiuose rinkimuose.

Galima spėti, kad Putinui rūpi ne tiek pačios Dūmos sudėtis, kur jis vis tiek kartu su dažniausiai lojaliais Ziuganovo komunistais ir žirinovskininkais turi ir turės pakankamą Kremliui daugumą. Tikėtina, kad Putinui žymiai labiau rūpi, kokį signalą šie Dūmos rinkimai pasiųs tiek Rusijos elitui ir eiliniams žmonėms, tiek ir plačiajam pasauliui prieš artėjančius 2024 metų Rusijos prezidento rinkimus.

Gali būti, kad jau šie Dūmos rinkimai pasiųs pakankamai įtikinamą signalą pačiam Putinui, kad 2024 metais jam kandidatuoti jau nebeverta.

Todėl ir verta šiek tiek daugiau dėmesio skirti tiems požymiams ir reiškiniams, kurie jau šiuose Dūmos rinkimuose rodytų tai, kad permainos ir Rusijoje yra neišvengiamos.

Kaip vertinsime Dūmos rinkimų rezultatus?

Jau šiandien yra akivaizdu, kad Putinas yra pasirengęs Dūmos rinkimuose paskelbti savo partijos „Vieningoji Rusija“ pergalę. Tam metamos milžiniškos pastangos, kaip jau minėta, pirmiausia tam, kad „Vieningos Rusijos“ kandidatai neturėtų stiprių konkurentų.

Verta prisiminti, kad nuo 2016 metų Rusijoje Dūma (450 narių) yra renkama pagal mišrios rinkimų sistemos (panašios į lietuvišką) principus: pusė Dūmos narių (225 narių) renkami pagal partijų sąrašus, kita pusė – vienmandatėse apygardose. Štai vienmandatėse apygardose Putinas ir tikisi pasiekti didžiausių laimėjimų. Kai kurie sociologai skaičiuoja, kad pagal dabartines aplinkybes (kai konkurentai yra eliminuoti), Putino kandidatai gali laimėti net 180 vienmandačių apygardų, tai yra net 80 proc. vienmandatei sistemai skirtų vietų.

Tačiau balsavimas už partijų sąrašus Putinui gali būti žymiai skausmingesnis ir jam verta skirti ypatingą mūsų dėmesį. Pagal dabartines viešai skelbiamas apklausas, Putino partija „Vieningoji Rusija“ gauna tik apie 30 proc. rinkėjų palankumą. Ir tai skelbia Kremliaus prisibijančios sociologinės kompanijos. Galima spėti, kad realybėje ta parama gali būti dar mažesnė ir nesiekti net ir tų 30 proc.

Verta suvokti, kad Putino „Vieningajai Rusijai“, partijai, disponuojančiai visais Kremliaus resursais, surinkti tik 30 proc. balsų šiuose rinkimuose bus skaudus pralaimėjimas. Būtina atsiminti, kad ši partija 2016 metų Dūmos rinkimuose surinko 55 proc. balsų, atiduotų už partijų sąrašus, 2011 metais – 59.2 proc. balsų, o 2007 metų rinkimuose – net 64.30 proc. balsų.

Taigi būkime pasiruošę objektyviai vertinti net ir šių Putino jau „pavogtų“ rinkimų rezultatus: net jei Kremlius ir trimituos, kad Putinas laimėjo Dūmos rinkimus ir joje turės daugumą, mus labiausiai turės dominti balsavimo už partijas rezultatai, kuriuos yra žymiai sunkiau sufalsifikuoti. Jeigu Putino partija šiame balsavime surinks tik apie 30 proc. balsų, tai bus signalas, kad Putinas šiuos Dūmos rinkimus skaudžiai pralaimėjo.

Ko dar Putinas bijo?

Kad Putinas bijo šių Dūmos rinkimų, tai yra akivaizdu. Visiškai tikėtina, kad net ir šie „pavogti“ rinkimai atsiųs Putinui nedviprasmišką signalą, kad tikroji, ne sufalsifikuota parama Kremliaus politikai iš tikrųjų yra maža, nesiekiantis net trečdalio rinkėjų apimties ir katastrofiškai greitais tempais mažėja.

Yra dar du svarbūs faktoriai (be artimiausių Dūmos rinkimų), kurie ilgainiui vaidins vis svarbesnį vaidmenį ir vers tiek Kremliaus, tiek visos Rusijos elitą vis geriau suprasti neišvengiamų permainų būtinybę. Tokių permainų visomis išgalėmis vengia dabartinis kleptokratinis Putino režimas, kurio pagrindinis tikslas yra išsaugoti savo jau prisigrobtus turtus, tačiau yra tokie permainų faktoriai, kurių net ir Kremlius negali sustabdyti.

Pirmasis iš tų dviejų faktorių – tai naujos, jaunesnės kartos požiūris. Nereikia nieko daug aiškinti, užtenka tik pažiūrėti į „Levada“ centro šiais metais skelbtų sociologinių tyrimų rezultatus. Iš šio tyrimo matome aiškią tendenciją: jaunesni nei 40–ties metų rinkėjai būsimuose prezidento rinkimuose nebalsuos už Putiną (žr. paveikslėlį).

Vėlgi verta atsiminti, kad „Levada“ centras yra vienas iš nedaugelio, kuriam Kremlius dar leidžia egzistuoti, bet ir jų skelbiami rezultatai rodo aiškias tendencijas: Putinas rusų visuomenei paprasčiausiai atsibosta. Su juo nebėra siejamos jokios jaunesnės kartos geresnio gyvenimo viltys. Tas pats įvyko ir su Lukašenka. Tai supranta ir to bijo Putinas: jaunimas yra Navalno pusėje, todėl Putinui belieka tik meilintis jaunimui ir mielaširdingai sutikti su moksleiviu, kuris drįsta taisyti „Putino–istoriko“ klaidas. Bet kartos keičiasi ir Putinas to nesustabdys. Ir tai jį gąsdina.

Antrasis faktorius, kuris Putinui kelia didelę baimę, tai Europos Sąjungos pastaraisiais metais paskelbta Žalioji Darbotvarkė. Arba tai, kas yra vadinama „Green Deal“. Neaiškinant visų detalių (apie kurias esu rašęs anksčiau), verta pastebėti, kad ES pasiryžimas įgyvendinti „Green Deal“ reiškia, kad tai turės milžiniškas geopolitines pasekmes pirmiausia Rusijai. Ne rytoj ir ne poryt, bet per artimiausius 15–20 metų. Jeigu „Green Deal“ bus įgyvendintas taip, kaip dabar yra suplanuotas, tai po 2035 metų dujų importas iš Rusijos į ES sumažėtų maždaug 70 proc.

Verta atsiminti, kad dabar visi Rusijos valstybiniai finansai remiasi pirmiausia pajamomis, kurios yra gaunamos iš dujų ir naftos pardavimų Europai. „Green Deal“ įgyvendinimas Europos Sąjungoje reikš, kad Rusija neišvengiamai turės transformuoti visą savo ekonomikos struktūrą, o tai galų gale atves ir prie esminių Rusijos vidinės politinės architektūros permainų.

Kur tokios permainos atves Rusiją, sunku prognozuoti, tačiau galima įžvelgti vieną bendrą tendenciją: visoje Europos kontinento rytinėje pusėje matome tą pačią istorinę tendenciją – demokratinio, europietiško gyvenimo tvarka pamažu užima vis naujus plotus Rytuose. Viskas prasidėjo nuo Baltijos valstybių, po to iš paskos pajudėjo Sakartvelo (Gruzija), Ukraina, Moldova. Dabar ta pačia kryptimi pradeda judėti ir Baltarusija. Nėra jokių priežasčių, kurios leistų galvoti, kad Rusija nepajudės ta pačia kryptimi.

Pirmuosius to požymius pamatysime už dviejų savaičių įvyksiančiuose Dūmos rinkimuose. O po to du neišvengiami faktoriai – naujoji Rusijos piliečių karta ir europietiškas „Green Deal“ padarys savo darbą: ir Rusijoje permainos taps neišvengiamos.

Štai to ir bijo Putinas.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.