Pozicija

2021.07.30 10:41

Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė. Kova su agresyviais bepročiais niekada nebūna lengva

Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, Seimo vicepirmininkė, Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė2021.07.30 10:41

Noriu atkreipti dėmesį, kaip šešėliniai „lyderiai“, prigulę sofose, sprendžia Lietuvos klausimus. Svarbu nepervargti, nes tauta laukia kitų komentarų. Apie užsienio politiką, pavyzdžiui. Iš kai kurių pasitraukusių iš Seimo, bet nepasitraukusių iš̌ komentavimų, ar dar neišrinktų̨ į Seimą̨, o ir iš šiaip piliečių pliūpsta kaltinimai, kad esą Lietuvos užsienio politika ir, aišku, Landsbergis, kaip be jo, yra kalti dėl Lietuvą ištinkančių̨ sunkumų.

Dar daugiau, sako – reik su kaimynais sugyventi, turėti mintyje, kad prieš Putino Rusiją ir Lukašenkos Baltarusiją nepašokinėsi. Neva, nėra čia ko provokuoti. Tik gal gali kas nors pasakyti, kaip atsakas į agresiją yra provokavimas?

Su normaliais kaimynais Lietuva ir sugyvena. Bet Jūs gi imatės kažkokių veiksmų, jei girti baladojasi už sienos, ar nuolat mušasi. Jei kaimynas išdaužia langą, neabejotinai, kviečiate policiją. Ar kviečiate tik tada, jei išmuša kaimynų vaikas, bet ne koks rembo–kaimynas? Ar gal laukiate, kad iš pradžių būtų iškultas langas, tada pakurtos durys ar dar kas?

Lietuva per nepriklausomybės laikotarpį visuomet turėjo principingą liniją dėl savo laisvės ir nepriklausomybės, šiuos siekius sustiprino ir įtvirtino ES ir NATO. Aišku, buvo visokių politinių jėgų, bet TS–LKD niekada nesitraukė nuo savo (ir mūsų rinkėjams) svarbių principų. Nes tikime, kad tai yra stiprios, savo gyvenimą sprendžiančios valstybės pagrindas.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos užsienio politika principiniais klausimais vyko bendru sutarimu. Tai labai svarbu pabrėžti. Tą, beje, vakar pasakė ir prezidentas Gitanas Nausėda, anonsuodamas partijų lyderių susitikimą, kad „su diktatoriumi nesikalbėsime taip, kaip jis galbūt tikisi, užsienio politikos principai liks nepakitę“.

Dabartinės Lietuvos Vyriausybės bei išskirtinai URM principinga bei tęstinė Lietuvos užsienio politika sulaukė tarptautinio dėmesio ir pasididžiavimo. Primenu, kad Lietuvos ir ES atsakas dėl brutalaus susidorojimo su Baltarusijos režimo oponentais, dėl užgrobto keleivinio lėktuvo su 171 keleiviu buvo tinkamas ir vienbalsis.

Prisiminkime, kiek buvo sakančių – tai čia juokas tos sankcijos, reikia dar stipriau. Dabar gi ir šios priemonės nebetinkamos, nes, pasirodo, „išprovokavo“.

Tik noriu priminti. Europos reikalų komitetas, kuriam tenka vadovauti, suteikia mandatą Lietuvos pozicijai Europos Sąjungoje. Truputį chronologijos:

– Gegužės 23 d. Minskas prievarta nutupdo Ryanair lėktuvą.

– Tarptautinė reakcija: ES vadovų, kaimyninės Lenkijos, Graikijos, savaime suprantama, Baltijos valstybių.

– Gegužės 24 d. Seime šaukiamas neeilinis Europos reikalų komiteto posėdis, kuriame tikslinamos Lietuvos pozicijos gegužės 24–25 vyksiančiai Europos vadovų tarybai. POZICIJOS PRIIMAMOS VIENBALSIAI, BENDRU SUTARIMU. Komitete yra visų frakcijų atstovai, kurie išreiškė palaikymą Lietuvos pozicijai dėl sankcijų Baltarusijai.

Aš nežinau, kaip į tai turėtų reaguoti Ramūnas Karbauskis, kurio šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys yra minėto komiteto narys.

– Gegužės 25 d. Seimas beveik vienbalsiai priima rezoliuciją Dėl Baltarusijos įvykdyto valstybinio terorizmo akto prieš civilinį orlaivį FR4978. R. Karbauskiui turbūt rūgštoka dėl tokių nepaklusnių ir, matyt, jo vertinimu, neišmanėlių savo partijos ir frakcijos kolegų Seime.

Gal R. Karbauskiui ir jo retorikos sekėjams atrodo nevykėliai/provokatoriai ar neatsakingi ir tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurie prieš metus stojo į Baltijos kelią nuo Vilniaus iki Baltarusijos.

Ar Lietuvos žymūs menininkai, sportininkai ar piliečiai, kurie ieškojo kaip prisidėti prie Baltarusijos demokratijos kovos: aukodami pinigus, užsidėdami rėmelį FB nuotraukoje bei kurie įvairiomis formomis reiškė palaikymą nuo režimo nukentėjusiems žmonėms, R. Karbauskio akimis, vis dėlto yra provokatoriai?

Lietuva visad principingai buvo Baltarusijos demokratijos pusėje. Nepaisant skirtingų valdžių, čia namus rado Europos humanitarinis universitetas, Sviatlana Cichanouskaja, daugybė politinių pabėgėlių. Aš nelabai girdėjau tuomet kritikos, kad kažkas negerai. Nes sveiku protu vadovaujantis tai ir yra sprendimai, kuriuos turi priminti demokratiška vakarietiška valstybė.

Ir Lietuva nesilenks. Apsiginsim nuo visokių negandų. Tam reikia kantrybės ir supratingumo. Istorija rodo, kad kova su agresyviais bepročiais niekada nebūna lengva. Istorija taip pat rodo, kad duodant kelią tokiems bepročiams, ateinama iki tragedijų.

Todėl kviečiu susitelkti prieš Lietuvai nedraugiškus režimus. Tikiu, kad Lietuva neišsigąs ir neišklys iš laisvės kelio. Ginkime savo ir kitų laisvę ir apsiginsime! Valstybės stiprybė mūsų pakantume vieni kitiems ir susitelkime.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.