Pozicija

2021.07.23 11:34

Dalia Viliūnienė. Žmonės su negalia – lygiaverčiai mūsų visuomenės nariai

Dalia Viliūnienė, Kelmės specialiosios mokyklos direktorė, Liberalų sąjūdžio partijos narė2021.07.23 11:34

Lietuvoje žmonių su negalia pamatysi retai. Ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad jiems tiesiog nėra sudaromos galimybės integruotis į mūsų visuomenę. Socialinis verslas mūsų šalyje taip pat žengia savo pirmuosius žingsnius – ką jau kalbėti apie situaciją mažesniuose miestuose.

Tačiau klysta tie, kurie mano, kad šioje srityje nieko nepakeisi. Prieš kelerius metus kartu su Kelmės specialiosios mokyklos kolektyvu nusprendėme imtis pirmųjų žingsnių socialinio verslo link, o jau šį birželį Draugystės parke duris atvėrė Kelmės specialiosios mokyklos įsteigta užkandinė, kurioje savanoriauja ir specialiosios mokyklos auklėtiniai, ir Kelmės bendruomenės nariai.

Prieš porą metų kartu su Aušra Juodišiene, Kelmės specialiosios mokyklos socialinių įgūdžių ugdymo klasės mokytoja ir vyresniaisiais mokyklos auklėtiniais įsitraukėme į „Junior Achievement“ programą, kurioje ugdomi verslumo pagrindai, o mokslo metų eigoje galima sukurti savo verslą.

Nemažą įtaką verslo idėjai padarė ir apsilankymas panašaus profilio partnerinėse mokyklose Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje, kur beveik kiekvienas neįgaliųjų užimtumo centras turi savo lankytojų darbų ar gaminių krautuvėles. Gyventojai noriai įsigyja ten parduodamus gaminius, tuo paskatindami negalią turinčius asmenis būti aktyviais visuomenės nariais ir mokytis gyventi ne tik iš gaunamos valstybės paramos.

Tuo metu dėmesį patraukė ir Vilniuje įsikūręs socialinis restoranas „Pirmas blynas“. Netrukome susipažinti su jo įkūrėju olandu Timu van Wijku ir gauti vertingų konsultacijų socialinio verslo klausimais, mat T. van Wijkas jau turėjo sukaupęs nemažą patirtį, dirbdamas šioje srityje Nyderlanduose. T. van Wijkas pasikvietė mus į svečius, tad mielai apsilankėme, dalinomės savo patirtimis ir brandinome idėjas, kaip mūsų mokyklos vaikus įtraukti į verslą, kad jie galėtų pradėti ruoštis savo gyvenimo ateičiai ir būti užimti.

Atsiradus galimybei, Kelmės specialioji mokykla kreipėsi į Kelmės turizmo ir verslo informacijos centrą dėl dalyvavimo partnerio teisėmis projekte „Socialinio verslo plėtra Šiaulių regione“ ir įkūrė asociaciją „Mes kartu“, kurios dėka buvo galima pradėti vystyti verslą. To rezultatas – šį birželį moduliniame namelyje pradėjusi veikti greito maisto užkandinė, kurioje lankytojai gali įsigyti karšto oro krosnyje gruzdintų bulvyčių, dešrainių, belgiškų vaflių, kavos, vaisvandenių, ledų, traškučių ir panašių produktų, nereikalaujančių sudėtingo gamybos proceso.

Šiemet užkandinėje dirbame savanoriškais pagrindais, nes investicijos labai didelės, o paramos negavome, tad užkandinė kol kas neatsipirko. Tačiau svarbiausia, kad gyvuojame – juk ir pati socialinio verslo idėja yra tokia, kad uždirbami pinigai yra toliau investuojami kurti visuomenės gerovei. Su Kelmės specialiosios mokyklos bendruomene tikimės, kad ateityje mūsų įsteigta užkandinė išsivystys į tikrą verslą.

Užkandinėje šiuo metu nuolatos savanoriauja 3–4 Kelmės specialiosios mokyklos auklėtiniai su negalia, taip pat kiti bendruomenės nariai – neįgalią mergaitę auginanti mama, jos kaimynė, mokyklos mokytoja.

Lietuvos visuomenėje savanorystė įsivaizduojama tik kaip jaunų, savęs ieškančių žmonių veikla, tačiau labai džiugu matyti, kad mūsų užkandinė po truputį laužo stereotipus, integruodama skirtingus bendruomenės narius. Užsienio patirtys rodo, kad savanorystė praturtina žmogų įvairiausiuose jo gyvenimo etapuose – pavyzdžiui, Vakarų Europoje ypač populiaru savanoriauti išėjus į pensiją.

Žmonėms su negalia tokios veiklos nauda – didžiulė. Socialinėje užkandinėje kartu su savo neįgalia dukra savanoriaujanti Birutė Paldavičienė sako, kad tokiems vaikams pirmiausiai reikia žmonių – jie yra labai vieniši, su jais niekas nebendrauja, tik jie patys tarpusavyje. Užkandinėje mama su dukra lankytojams iškepa bulvytes, padaro kavą, negalią turinti mergina žmonėms pati paduoda maistą, palinki „skanaus“ ar „sėkmės“.

B. Paldavičienė teigia, kad dukrai labai patinka, kai žmonės šypsosi, ji labai džiaugiasi šiuo darbu ir laukia kiekvienos dienos, kai reikės dirbti užkandinėje. 21–erių sulaukusiai negalią turinčiai merginai tai – pirmoji tokia galimybė integruotis į visuomenę. B. Paldavičienė teigia, kad net pati nesitikėjusi, jog dukrai pavyks dirbti tokį darbą, bet pasirodo, net ir neįgalumą turintis žmogus gali labai daug, tik reikia sudaryti galimybes.

Viena iš mūsų įkurto socialinio verslo savanorių – ir daugiau nei 15 metų Airijoje gyvenusi ir dirbusi Audronė Bogušienė, neseniai sugrįžusi ir planuojanti savo gyvenimą tęsti Lietuvoje. Ilgą laiką atsakingas pareigas užsienio kompanijoje užėmusi moteris pasakojo, kad grįžusi į Lietuvą svajojo surasti prasmingos veiklos, kuria galėtų nors šiek tiek prisidėti prie savo šalies ir bendruomenės gerovės.

61–erių sulaukusi A. Bogušienė apie galimybę savanoriauti Kelmės specialiosios mokyklos įsteigtame socialiniame versle sužinojo iš kaimynės, į šią mokyklą vedančios savo dukrą. Moteris teigia, kad taip išsipildė jos svajonė – surado ir prasmingą darbą, ir pramogą. A. Bogušienė džiaugiasi, jog savanoriauja kelias dienas per savaitę, nepervargsta, turi galimybę pabendrauti su žmonėmis, nepatiria įtampos ir spaudimo.

A. Bogušienė pasakojo, kad Airijoje savanoriavimas – natūrali kasdienio gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, kompanija, kurioje ji dirbo, kasmet vieną šeštadienį paskirdavo savanoriavimui – darbuotojai eidavo savanoriauti į skirtingas įstaigas, taip pat būdavo galima norimą sumą iš atlyginimo skirti labdarai.

Belieka tik tikėtis, kad savanorystės tradicijos ir kultūra Lietuvoje tik stiprės, o neįgaliųjų integracija ir socialinis verslas taps įprastinėmis praktikomis mūsų šalyje.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.