Pozicija

2021.07.08 12:48

Asta Katutė. Tarp gėdos ir pasididžiavimo. Atsakymas Gintautui Mažeikiui

Asta Katutė, Humanitarinių mokslų daktarė, Nacionalinio susivienijimo tarybos narė2021.07.08 12:48

Štai ir baigėsi birželis, LGBT „pasididžiavimo mėnuo“. Pagal tai, kiek viešumoje buvo eskaluojama LGBT tema, neapleidžia mintis, jog nejučiomis visi buvome įtraukti į šešiaspalvį perfomansą. Netilo diskusijos dėl Partnerystės įstatymo.

Jautėme šį „pasididžiavimo mėnesį“ iš Vilniaus miesto savivaldybės lėšų atnaujintos LGBT spalvomis dažytos perėjos, iš kelių žinomų įmonių ir Vilniaus universiteto vaivorykštinių logotipų, Laisvės partijos sostinei dovanoto suoliuko. Net įsijungus tarptautinį futbolo čempionatą prieš akis sumirgėdavo vaivorykštės spalvos.

Aktyvistai kėlė šaršalą dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo nekritikuoti suverenioje Vengrijoje priimtų įstatymo pataisų, kuriomis „siekiama apsaugoti vaikus nuo ankstyvos seksualizacijos ir LGBT propagandos“, įtvirtinant konstitucinę tėvų teisę patiems rūpintis vaikų moralinėmis ir dorovinėmis nuostatomis.

Svarbią vietą šiame diskurse užėmė ir Kauno miesto savivaldybės sprendimas neišduoti leidimo LGBT eitynėms bei diskusijai apie kultūros, meno ir LGBT bendruomenės santykį „Kaunas – Europos sostinė“ programoje.

Žiniasklaidos priemonėse masiniu įtikinėjimu ir politine manipuliacija užsiėmė Laisvės ir TS–LKD partijų nariai bei įvairiausių NVO, dažniausiai dirbančių su LGBT interesais susijusiose srityse, atstovai. Jie mokė, koks gi bendrasis gėris yra norimas priimti Partnerystės įstatymas, lytinių orientacijų bei šeimos formų įvairovė.

Bene ryškiausias tokios vienakryptės informacijos pavyzdys, įsakmiai nurodantis, kaip reikia „teisingai“ mąstyti, buvo VDU Filosofijos katedros profesoriaus Gintauto Mažeikio straipsnis. Savo ideologiniu angažuotumu ir noru pamokyti, jo retorika labiausiai priminė sovietinę „Komjaunimo tiesą“, sergėjusią nuo tamsių bažnytininkų, užsislaptinusių vidaus priešų, naikintino buržuazinio nacionalizmo elementų, imperializmo sąmokslo prieš šventą komunizmo statybą.

Taip pat skaitykite

Keista, jog G. Mažeikis, būdamas propagandos specialistas ir apie šį reiškinį išleidęs studiją, nusprendė pateikti tokiu koncentruotai atviru propagandiniu mišiniu maksimaliai užpildytą straipsnį.

Jame liečiamos temos: antieuropietiškumo maištas, rasizmas, antisemitizmas, nepakanta moterims ir LGBT asmenims, prarastos galimybės Vakaruose ir atviras Rusijos glėbys, pasipriešinimas smurto mažinimui ir lygioms lyčių galimybėms, atsilikimas.

Taip pat ištraukiama baltojo vyro dominavimo ir patriachato baimės prarasti nerašytas tradicines privilegijas, noro valdyti viską (nepavykus, bent žmoną), baltųjų nevykėlių pranašumo išsaugojimo prieš išsilavinusias moteris kortos. Profesoriui labai nepatinka „toksiškas savivaldybių valdymas“, kaip gi Kaunas drįsta pasipriešinti LGBT linijai, atsisakydamas išduoti leidimus šio judėjimo renginiams.

Mažeikis dėsto: „Tarptautiniai sociologiniai tyrimai jau kelis dešimtmečius rodo apie tiesioginę koreliaciją tarp tolerancijos rasėms, LGBT ir bohemai (gyvenimo stiliams) ir kūrybinių industrijų (kino, teatro, naujųjų medijų, madų...) plėtros“.

<...> Šiandieninės kultūrinės ir kūrybinės industrijos, ir pirmiausiai kino ir žaidimų, atitinkamai, socialiniai tinklai yra vienareikšmiškai atsisukę į lyties ir seksualinės vaizduotės išlaisvinimą nuo biologinių prietarų ir „šventųjų tradicijų“ bei atsivėrimą plačiam kultūrų ir vaizduotės žaismui“.

Pagal naujosios kairės ideologinius kanonus, tradicines moralės normas bei biologijos ribas reikia išgyvendinti, nes jos trukdo individo laisvei ir jo vaizduotei plėtoti. Kadangi taip daroma „progresyviame rojuje“, tai, kaip sako liaudies daina, ir „jūs vaikai taip darykit, kaip meistrelis daro“. Patiems galvoti ir ieškoti Lietuvai būdingo ir tinkamo kelio, nevinguriuojančio nei į Vakarus, nei į Rytus, nevalia.

Pastebėsiu, kai pernai Vilniaus miesto savivaldybė istorinėje Lukiškių aikštėje įrengė pliažą, jokie tradicionalistų argumentai neprivertė progresyviųjų pakeisti jų vertybinės pozicijos. Dabar savo vertybes demonstruoja Kaunas ir jis turi tam teisę.

Profesorius straipsnyje klausia, „Į kokius viduramžius grįžtame su savo draudimais ir augančia nepakanta kultūrų įvairovei?“ Kodėl reikalaujama pakantumo tik garsiai rėkiančiai progresyviai minčiai, tačiau nerodoma jokios tolerancijos tradicinei pasaulėžiūrai? Ar reikalaujant pakantos nepastebima, kad viešoje erdvėje jau kuris laikas dominuoja progresyvumas kaip viena tiesa, kurios „tamsi liaudis“ niekaip neišmoksta. Tuo tarpu konservatyviai visuomenės daliai ribojama galimybė pristatyti savo vertybes?

Jau daugiau nei gerą dešimtmetį per žiniasklaidą visuomenė intensyviai „šviečiama“ apie tai, koks gėris yra praplėsta šeimos ir lytiškumo samprata. Tačiau, kaip rodo statistinės gyventojų apklausos, didžioji dalis visuomenės nepriima šios propagandos.

G. Mažeikis straipsnyje kartoja gąsdinimą apie baltųjų vyrų siekį dominuoti ir iš to kylančią tironiją prieš moteris, kitas tautas ir rases bei iš to išveda vyrų norą pasipriešinti inovacijoms ir progresui. Kaip pakankamai išsilavinusi, iniciatyvi ir emancipuota moteris (visgi, mokslų daktarė), nejutusi nei „tėvo valdovo“, nei vyro „tironijos“, bei netarnaujanti jokiems „dominuojantiems patinams“ (tai vis G. Mažeikio terminai), drįstu pastebėti, jog pastovi ir agresyvi LGBT ideologijos propaganda kelia atmetimo reakciją. Kelia, vienodai ir moterims, ką patvirtina apklausos.

Tai, kas šiandien vyksta, nepanašu į jokį dialogą. Tolerancijos negalima pasiekti per spaudimą, marginalizavimą, reikalavimus ar panašiomis priemonėmis. Tolerancija atsiranda tik per supratimą, tačiau dabartiniu metu įtampa tarp pasaulėžiūrinių stovyklų tik didėja, vyksta intensyvus kultūrinis karas.

Konservatyvi didžioji visuomenės dalis jaučiasi nesaugi, nes griaunamos tradicinės krikščioniškos moralės normos bei žeminamas žmogaus orumas. Stebimi dvigubi standartai, kai skirtingai traktuojama žodžio laisvė ir lygybė skirtingų pažiūrų žmonėms. Tai didina nepasitikėjimą valdžia.

Antai A. Valinsko frazė apie lenkų šaudymą pasibaigė niekuo, o savo nuomonę apie gėjų eitynes komentarais interneto erdvėje išreiškę žmonės susilaukė teistumo. Išreklamuotas elektroninis patrulis bei teisėsauga nesidomi žinomų visuomenės veikėjų (pvz., A. Maldeikienės ir kt.) konservatyvią visuomenės dalį menkinačiomis ir žeidžiančiomis kalbomis.

Tikiu, jog vis daugiau žmonių Lietuvoje mato, kad privačių dalykų kėlimas į žiniasklaidą ir paradus niekaip nesisieja su visuotinės meilės ir tolerancijos idėja. Akivaizdu, jog LGBT ideologijos propaganda skleidžiama politiniu galios perėmimo tikslu. Jau dabar matome, kaip menkinama ir ribojima kita, neprogresyvi ir nepakankamai tolerantiška nuomonė. Judėjimo tikslas – įtvirtinti vienos tiesos diktatūrą, kai žmonės tiesiog bijos pasisakyti prieš peršamas naująsias vertybes.

Kaip veikia toks represinis režimas – pajutome sovietmečiu, kur už „neteisingą“ mąstymą baudė valstybė. Tai buvo per grubu ir atgrasu. Naujojoje sistemoje už „neteisingą“ mąstymą baudžia nuomonės formuotojai ir jų spaudžiami darbdaviai, priversti uoliai deklaruoti „teisingas“ savosios įmonės vertybės.

Šešiaspalvė LGBT ideologinė vėliava nėra jokios tolerancijos šauklė. Priešingai, tai viską triuškinančios minties ir žodžio priespaudos simbolis.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.