Pozicija

2021.06.23 11:08

Edita Rudelienė, Eugenijus Gentvilas. Priklausomybės ligos Lietuvoje: kaip sukurti sistemą, skirtą padėti, o ne bausti?

Edita Rudelienė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė, Eugenijus Gentvilas, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas2021.06.23 11:08

Ankstesnei Vyriausybei pakilus į „šventąjį karą“ prieš alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą, priklausomybės ligų prevencija ir gydymas mūsų šalyje buvo paliktas nuošalyje. Prieš ketverius metus vietoje pagalbos mechanizmų stiprinimo, pasukta policinės valstybės keliu – nuspręsta priklausomybės ligomis sergančius asmenis „auklėti“ bausmėmis. 

Pagaliau turime keisti ne tik šį požiūrį, bet ir pažvelgti į priklausomybės ligų gydymą kaip į svarbią, sisteminę visos valstybės problemą. Vyriausybė priklausomybės ligų gydymo programoms pažadėjo papildomai skirti po 3 mln. Eur kasmet. Tačiau to nepakanka. Reikia žvelgti, ką reikėtų keisti priklausomybės ligų gydymo sistemoje, kad ši itin opi ir jautri visuomenės sveikatos problema pagaliau būtų pradėta spręsti.

Labai svarbus žingsnis priklausomybės ligų problemai spręsti – priklausomybės ligų dekriminalizavimas. Tokio mokslu pagrįsto požiūrio laikosi Pasaulio sveikatos bei Jungtinių Tautų organizacijos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pats savaime dekriminalizavimas naudos neatneš – jis turėtų būti viena iš pagalbos priklausomiems asmenims sistemos dalių, skirta nukreipti priklausomą asmenį gydytis. Tuo tarpu dabar galiojanti teisinė sistema atgraso vartojančius asmenis kreiptis pagalbos į gydymo įstaigas. Reikia suprasti, kad priklausomybės ligomis sergantis ir nusikaltimą padaręs žmogus pirmiausia turi būti ne baudžiamas, o gydomas. Tik tokiu atveju bus galima sumažinti pakartotinių nusikaltimų riziką.

Didelė problema yra priklausomybės ligų specialistų stoka, dėl kurios reikalinga pagalba yra menkai prieinama, o specialistų darbo krūviai – labai dideli. Trūksta ne tik priklausomybių ligų psichiatrų, bet ir psichoterapeutų, turinčių darbo patirties su priklausomais žmonėmis, taip pat priklausomybės ligų konsultantų, dirbančių artimiausioje paciento aplinkoje, kur būtų galima vykdyti atkryčių prevenciją.

Gydytojų teigimu, net jeigu pavyktų atvesti į gydymo įstaigas papildomus pacientų srautus, dėl laiko stokos darbas su jais būtų formalus ir neduotų jokių rezultatų – priklausomybės ligos reikalauja ilgesnio laiko ir didesnių pastangų nei daugelis kitų psichikos sveikatos sutrikimų. Užsiauginti naujų specialistų ir pritraukti esamus trukdo ir maži atlyginimai – šiuo metu pirminės grandies psichiatro atlyginimas vidutiniškai siekia apie 1200 Eur „į rankas“.

Šiuo metu priklausomi asmenys kelyje į pagalbą susiduria su pakankamai daug barjerų. Pirmoji kliūtis, kurią būtina panaikinti, – šeimos gydytojo ar psichiatro siuntimo reikalavimas į priėmimą atvykstančiam pacientui. Priklausomybių specialistų teigimu, priklausomi asmenys turi itin trumpalaikę ir trapią motyvaciją, tad siuntimo reikalavimas šiuo atveju yra nehumaniškas, neracionalus ir užkerta kelią suteikti būtiną pagalbą, nes antrą kartą pacientas gali ir nebeatvykti.

Priklausomybės ligų gydymo sistemai labai padėtų kompensuojamųjų vaistų atsiradimas. Tokiu būdu būtų mažinama priklausomybės ligų stigma, didėtų gydymo efektyvumas, o priklausomas asmuo galėtų pradėti savo gydymosi kelią ambulatoriniame lygmenyje, nepatekdamas į stacionarinį gydymą. Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo nepakankamai finansuojamos ir priklausomybės ligų gydymo paslaugos.

Pavyzdžiui, psichosocialinei reabilitacijai, dar vadinamai motyvacine terapija, šiuo metu skiriamos dotacijos netenkina net 1 proc. esamo poreikio. O pacientui su priklausomybės ligų diagnoze galima suteikti tik 28 dienų nedarbingumą per metus, kuris skiriamas tik tokiu atveju, jei yra taikomas nepertraukiamas gydymas.

Dar viena svarbi sritis, galinti mažinti kliūtis kelyje į pagalbą, yra ankstyvoji priklausomybių diagnostika. Įtarę, kad jų pacientas turi su priklausomybe susijusių problemų, šeimos gydytojai turėtų nukreipti tokį pacientą pas priklausomybės ligų specialistą.

Siekiant paskatinti priklausomybės ligomis sergančius pacientus kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, būtina didinti žalos mažinimo programų, vykdomų žemo slenksčio kabinetuose, prieinamumą. (Žemo slenksčio kabinetuose teikiama anoniminė pagalba švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims: konsultacijos, informacijos teikimas, adatų ir švirkštų keitimas, prezervatyvų dalinimas ir pan.)

Pasak specialistų, kartais žemo slenksčio kabinetai pacientams yra vieninteliai vartai į sveikatos apsaugos sistemą, todėl tie vartai turi būti plačiai atverti. Deja, kol kas žalos mažinimo programų finansavimas Lietuvoje yra akivaizdžiai nepakankamas ir šiuo metu tenkina vos apie 37 proc. optimalaus paslaugų paketo priklausomiems asmenims poreikio. Be to, žemo slenksčio kabinetai šiuo metu neturi bendros vadovybės, todėl šių paslaugų teikimas yra labai fragmentuotas.

Galiausiai svarbu peržiūrėti ir labai aiškiai reglamentuoti priklausomybės ligų gydymo metodus ir būdus, šiuo metu esančius priklausomybės ligų gydymo standartuose. Specialistų teigimu, jie yra gerokai pasenę ir trukdo unifikuoti teikiamas gydymo paslaugas visoje Lietuvoje. Taip pat turėtų būti sukurtas ir paslaugų teikimo algoritmas, kaip nukreipti priklausomą žmogų gauti reikiamą pagalbą. Priklausomybės ligų gydyme labai svarbi kompleksinė pagalba – panašu, kad šiai dienai turime veikiančias atskiras grandis, tačiau jos nedirba kaip vientisas mechanizmas.

Priklausomybės ligų gydymas yra svarbi psichikos sveikatos strategijos dalis ir didžiulio masto mūsų visuomenės problema. Draudimais ligos neišgydysime – pagaliau turime pripažinti šią problemą ir kurti veikiančius, savalaikius ir prieinamus pagalbos mechanizmus.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.