Pozicija

2021.06.17 14:24

Reda Jureliavičiūtė. Smurtas prieš tave yra smurtas prieš mus visus

Reda Jureliavičiūtė, Asociacijos „Lygiai“ direktorė2021.06.17 14:24

Šių metų balandžio 27 dieną Ispanijoje 37 metų vyras savo namuose nužudė dvi mažametes dukteris (1 ir 6 metų amžiaus), suvyniojo į rankšluoščius, tada sumetė į šiukšlių maišus, o šiuos į sportinius krepšius. Taip supakuotus jų kūnus jis sudėjo į savo Audi A3 automobilį, parašęs žinutę savo buvusiai žmonai, mergaičių mamai, apie tai, kad ji daugiau savo vaikų nepamatys (mergaitės gyveno su mama).

Su mergaičių lavonais automobilyje, jis įteikė paketą savo esamai merginai, kuriai prisakęs jo neatidaryti iki nakties, vyras išmetė savo nužudytų vaikų kūnus į jūrą, o pats dingo.

Kaip jau galima suprasti, šį savo nusikaltimą vyras suplanavo iš anksto (būtent šiuo metu paaiškėjo daugiau tyrimo detalių) ir įgyvendino norėdamas sukelti skausmą ir atkeršyti savo buvusiai žmonai.

Kraupaus nusikaltimo šokiruoti Ispanijos piliečiai išėjo į gatves protestuoti prieš smurtą prieš moteris ir vaikus. Dar kartą parodyti, kokia tai opi šalies problema, ir kad reikia į tai žiūrėti labai rimtai. Opi ir aktuali problema šalyje, kuri turi aiškiai apibrėžtus įstatymus, saugančius nuo smurto, grasinimų ir persekiojimų (angl. stalking). Čia už tai į baudžiamąją atsakomybę galima patraukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

EIGE teigimu, 2016 metais 16–oje ES šalių intymaus partnerio arba šeimos nario tyčia nužudytos 788 moterys. Pasak šaltinio, Lietuva yra antroje (pirmoje, beje, yra Latvija) vietoje, anksčiau minėta Ispanija – 14–oje!

Šiandien žinome, jog dėl smurto artimoje aplinkoje pernai metais užregistruoti 7 132 nusikaltimai (kiek jų galėtų būti neregistruotų?). 28 mirtys, kurios yra 33,3 proc. daugiau nei prieš tai buvusiais metais. Tai reiškia, kad kas antrą savaitę įvyksta po vieną nužudymą. 10,5 proc. visų smurto artimoje aplinkoje padarytų nusikaltimų aukų sudaro vaikai.

Visi šie statistiniai duomenys, tai tik maža dalelė realybės. Mat dauguma nusikaltimų nėra registruojami, o kai kurie ir išvis nėra baudžiami. Lietuva yra viena iš paskutiniųjų ES šalių, neturinčių įstatyminės bazės, apsaugančios žmones nuo persekiojimo (angl. stalking) ar kovojančios prieš šį ypač pandemijos metu augantį nusikaltimą.

Neturint nuo persekiojimo saugančių įstatymų, negali padėti nuo jo kenčiantiems asmenims, neturint statistikos, reiškinio mastas nėra pamatuotas, o statistiniai duomenys, indikuojantys skaudžią Lietuvos padėtį nusikaltimų lyties pagrindu ar smurto artimoje aplinkoje, dar nebaugina tiek, jog išeitume į gatves protestuoti/kalbėti ir galiausiai, imtume kažką keisti.

Tad kokie tie skaičiai turi būti norint pokyčių? Kas turi įvykti, jog situacija imtų keistis? Kada nustosime kaltinti aukas? Kada išmoksime atpažinti smurtą ir imsime jį stabdyti? Kada jo nebetoleruosime?

Persekiojimas, smurtas artimoje aplinkoje ar smurtas lyties pagrindu iš esmės yra skirtingi nusikaltimai, tačiau pinasi tarpusavyje, dera ir papildo vienas kitą. Kaip atskirti ir kaip žinoti, kada siuntinėjamos grasinančios ar manipuliuojančios žinutės skirtos „tik“ kontroliuoti, įbauginti ar įtikinti daryti tai, ko prašoma, o kada tai gali peraugti į suplanuotą, Ispaniją sukrėtusį nusikaltimą?

Smurtas prieš asmenį nėra tik to asmens reikalas. Tai yra mūsų visų atsakomybė. Kartu kurti saugią ir pagarbią aplinką sau ir savo vaikams.

Tekstą įkvėpė tragedija Ispanijoje ir X asmuo, kurio šiandienos Lietuva nėra pasiruošusi apsaugoti.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.